Gyvenimas

2019.04.17 13:42

Sigitas Parulskis „Adomas“

LRT.lt2019.04.17 13:42

Pasitikrinkite, kaip parašėte diktantą.

Sigitas Parulskis

Adomas

Adomas trukteli blizgią ąsą, skrynios dangčio sąvaros grikštelėja. Adomas įsiropščia į vidų, tamsu, nors durk į akį, nosį kutena atgrasus mėšlo kvapas, prieblandoje matyti stovįs žirgas. Spąstai, dingteli Adomui, jis stabteli, paskui nori užšokti ant gyvulio, bet balnakilpė per aukštai, jis patraukia ją žemyn.[1] Grindys prasiveria, Adomas nugrimzta į tirštą tamsą, mato, kad rankoje tebelaiko balnakilpę, patraukia ją dar sykį ir po akimirkos virš galvos pokštelėja parašiuto kupolas.[2] Adomas žiūri žemyn, mato, kad leidžiasi į pelkę, kadaise būta ežero, dabar jau užakęs, juozgana dėmė, ima žvygčioti kažkokie paukščiai, po kojom žemė tiži, parašiutą pagauna sūkurys, Adomas susiūbuoja, bet vėjas slopsta taip pat staiga, kaip kilęs, kupolas gęsta. Adomas žengia į priekį, samanos kaskart, kai stato ant jų pėdą, čeža nesąmones, du tręštantys beržai kaip spręstuvai, tarp kurių ištemptą rūko audeklą varsto pirmųjų saulės spindulių dygsniai.[3] Adomas juda pro beržus, kairėje pusėje išvysta aštriadantę kiaunę, kąsnojančią raudoną mėsos gabalą, arčiau pasilenkęs Adomas mato, kad tai vis dar plakanti žmogaus širdis. Šįryt atsibudęs kažkas labai nuliūs, galvoja Adomas ir nevalingai paliečia krūtinės ląstą dešiniąja ranka, nuogąstavimas nepasitvirtina.[4] Adomas stveria rąstigalį ir trenkia kiaunei per galvą. Staiga priešais plytįs akivaras atsimerkia, išnyra vandens lelijos žiedas, žiede sėdi juodabarzdis vyriškis prie pianino, skambina kūdikystėje girdėtą melodiją. Adomas pakelia akis aukštyn, atrodo, snyguriuoja, tik ne snaigės krenta, pelenai.[5] Kiek laiko praėjo, šešios valandos trys minutės ar trys valandos šešios minutės, Adomas nudelbia akis į laikrodį, bet ciferblatas be skaičių ir be rodyklių, ten tik mažytė rankenėlė, kurią truktelėjęs Adomas patenka į baltą erdvę.[6] Ten juodas pianinas skambina juodabarzdžiu vyru, tai yra vyro kūnas skamba kaip instrumentas, nors ir nevisiškai suderintas, vyro iššiepti dantys panašūs į klaviatūrą. Adomai, sako vyras, jūs per daug žiūrite televizoriaus, jūs jau pats tapote televizoriumi, išjungčiau jus, bet geriau pats raskite jungiklį, kalba vyras, neprimygtinai, bet su įtaiga, ryžtingai šneka vyras.[7] Adomas ieško jungiklio, bet užčiuopia tik ąsą, trukteli ją, skrynios dangčio sąvaros sugirgžda, baikščios šviesos nuotąsos gęsta Adomo sąmonėje, atgrasus mėšlo kvapas, panyžta nosį, Adomas nusičiaudi ir nubunda, guli juodabarzdžiui vyrui ant kelių, vyras kairiąja ranka glosto mažą plaukuotą Adomo snukutį, o dešiniąja laiko pultelį ir perjunginėja kanalus.[8] Adomui skauda pakaušį, tarsi kas būtų vožtelėjęs rąstigaliu.

Kiti galimi skyrybos ir rašybos variantai:

[1] „Spąstai“, – dingteli Adomui, jis stabteli, paskui nori užšokti ant gyvulio, bet balnakilpė per aukštai, jis patraukia ją žemyn.
[2] Grindys prasiveria, Adomas nugrimzta į tirštą tamsą, mato, kad rankoje tebelaiko balnakilpę, patraukia ją dar sykį, ir po akimirkos virš galvos pokštelėja parašiuto kupolas.
[3] Adomas žengia į priekį, samanos kaskart, kai stato ant jų pėdą, čeža nesąmones, du tręštantys beržai – kaip spręstuvai, tarp kurių ištemptą rūko audeklą varsto pirmųjų saulės spindulių dygsniai.
[4] „Šįryt atsibudęs kažkas labai nuliūs“, – galvoja Adomas ir nevalingai paliečia krūtinės ląstą dešiniąja ranka, nuogąstavimas nepasitvirtina.
[5] Adomas pakelia akis aukštyn, atrodo, snyguriuoja, tik ne snaigės krenta – pelenai.
[6] Kiek laiko praėjo – šešios valandos trys minutės ar trys valandos šešios minutės, Adomas nudelbia akis į laikrodį, bet ciferblatas – be skaičių ir be rodyklių, ten tik mažytė rankenėlė, kurią truktelėjęs, Adomas patenka į baltą erdvę.
[7] „Adomai, – sako vyras, – jūs per daug žiūrite televizoriaus, jūs jau pats tapote televizoriumi, išjungčiau jus, bet geriau pats raskite jungiklį.“ Kalba vyras neprimygtinai, bet su įtaiga, ryžtingai šneka vyras.
[8] Adomas ieško jungiklio, bet užčiuopia tik ąsą, trukteli ją, skrynios dangčio sąvaros sugirgžda, baikščios šviesos nuotąsos gęsta Adomo sąmonėje, atgrasus mėšlo kvapas, panyžta nosį, Adomas nusičiaudi ir nubunda – guli juodabarzdžiui vyrui ant kelių, vyras kairiąja ranka glosto mažą plaukuotą Adomo snukutį, o dešiniąja laiko pultelį ir perjunginėja kanalus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.