Gyvenimas

2019.04.11 13:40

Enrika Striogaitė „Misija“

LRT.lt2019.04.11 13:40

Pasitikrinkite, kaip parašėte diktantą.

Enrika Striogaitė

Misija

Praeitą pavasarį, kaip ir šį, leidau kaime, o atsimenat – buvo ilgai trukusi sausra, pas mus šulinyje net vanduo išseko. Šiaip mieste aš gana ilgai naktinėju, o kaime, kai tiesiog būni su saule ir jos laida, viską savaime priimi teisingiau[1] ir natūralu, kad sutemus, apie vienuoliktą valandą, eini miegoti.

Bet tądien, tiksliau, tą naktį, apėmė didžiulis nerimas. Kai būna taip negerai ar atvažiuoju su neramiom mintim, vaikštinėju keliuku palei mišką kartais ilgų ilgiausiai, kol mintys nurimsta, nuskaidrėja. Taigi apie pirmą valandą nakties atsikėliau ir išėjau į savo keliuką vaduotis iš nežmoniško nerimo.

Per niekaip nesibaigiančią sausrą vengdavau eiti iki tolėliau esančio žvyrkelio, apsisukdavau anksčiau, nes dulkių siena nesisklaidydavo, o tąkart kažkaip kojos pačios nunešė į žvyrkelį, nuo kurio iš pradžių pamačiau keistą oranžinę šviesą, vėliau – degantį mišką.

Baisi stichija siautėjo, ugnis net švilpė griebdama senas žoles, pušų spyglius, šoko į medžių kamienų dreves. Sustingau iš siaubo ir netikėtumo. Už kokių keturių šimtų metrų esančios artimiausios trobos languose buvo tamsu – tai natūralu, kaimas apie pirmą nakties miega, nė gyvos dvasios.[2] Puoliau dar gelbėti vienos[3] palei kelią ugnies laižomos jaunos pušaitės, trypiau ugnį kojom, bet tai buvo tik vaikiška pastanga. Iškviečiau gaisrininkus, kurie netrukus atvykę ilgai plūkėsi[4] galynėdamiesi su ugnimi.

Supratau miško, šalia kurio vis ateidavau pabūti apimta negerų minčių, man pasiųstą nerimą. Negalėjo jis juk šūktelti: „Ateeeik, deguuu!“ Supratau ir vieną savo misijų – išgelbėti jį nuo ugnies: aplink visi miegojo, tad, jei ne aš, sausros alinamas miškas būtų sudegęs.

Neabejoju – mes visi turime galybę nuostabių misijų, tik dažnai dairomės ko nors nepaprasto, o tie paprasti dalykai ir yra nepaprasti, be to, regis, stipriausiai laikantys mus šioje žemėje.

Kiti galimi skyrybos ir rašybos variantai:

[1] viską savaime priimi teisingiau, ir natūralu
[2] Už kokių keturių šimtų metrų esančios artimiausios trobos languose buvo tamsu, tai natūralu, kaimas apie pirmą nakties miega – nė gyvos dvasios.
[3] Puoliau dar gelbėti vienos, palei kelią ugnies laižomos jaunos pušaitės
[4] Iškviečiau gaisrininkus, kurie netrukus atvykę ilgai plūkėsi, galynėdamiesi su ugnimi.