Kartais netikėtai sutiktas nepažįstamasis gerokai pakeičia gyvenimą. O kartais tas nepažįstamasis būna šuo. Taip nutiko švietimo konsultantui Šarūnui Dignaičiui. Jis savo augintinę Belą sutiko žygiuodamas aplink Lietuvą.
Praėjusią vasarą išsiruošęs į žygį aplink Lietuvą pėsčiomis ir juo norėjęs padėkoti mokytojams bei atkreipti dėmesį į švietimo būtinus pokyčius Šarūnas Dignaitis net neįtarė, jog iš jo namo grįš jau ne vienas.Nužygiavus maždaug keturis šimtus kilometrų, prie švietimo konsultanto netikėtai prisijungė šuo.
„Praėjau visą Latviją, atsitrenkiau į Baltarusiją, ten prie Puškų užkardos ėjau per miškus, jaučiu kažkas šlapia ant rankos, atsisuku, žiūriu šuns nosis. Iš pradžių išsigandau, nes žygiuodamas įpratau, kad visi kiemo šunys mane veja ir bando įkasti. Galvojau, kad šitas šuo lygiai tą patį nori padaryti. Bet pastebėjau, kad ji tik norėjo paliesti, po to atsitraukė ir pradėjo mane sekti“, – pasakojo Š. Dignaitis.
Šuo nesitraukdavo net naktį, kai Š. Dignaitis nakvodavo palapinėje. Po kelių dienų jis pasidalijo maistu, taip ir užsimezgė draugystė.
Kartu jiedu nužygiavo bent devynis šimtus kilometrų, Šarūnas suskaičiuoja – dvidešimt dvi dienas. Ir po jų Bela grįžo jau ne atgal į miškus, o į Šarūno namus Vilniuje.
Augintinę Šarūnas pavadino Bela – nuo Baltarusijos angliško pavadinimo. Su Bela juodu kasdien važiuoja ir ilgai vaikšto miškuose, ten keturkojė, įsitikinęs Šarūnas, ir džiaugiasi labiausiai. Kaip ir jis pats, o mintyse jau bręsta idėja apie sodybos gamtoje poreikį.
„Stengiuosi net savo veiklas pakoreguoti, kad Belai būtų gerai“, – teigia Š. Dignaitis.
Per karantiną Bela tapo tikra žvaigždė tarp moksleivių – Šarūnas nusprendė savanoriauti ir nuotoliniu būdu vesti pamokas vaikams, pasakoja apie savo kelionę aplink Lietuvą, apie tai, kaip būti gamtoje ir jai nekenkti, tačiau dažniausiai visi pasakojimai, šypsosi baigiasi tuo pačiu – prašymais parodyti Belą. Vaikams įdomu viskas – kiek Belai metų, kaip jai sekasi, ką ji mėgsta ir panašiai.
O tėvai ir draugai Šarūnui sako, kad tai šuo jį pasirinko, o jis pats priduria – daug nulėmęs ir jo paties smalsumas iš miškų priklydusiai keturkojei. O su Bela atėjo ir savotiška branda, ir suvokimas, kad rūpintis kažkuo kitu taip pat gali būti visavertis tikslas
