Gyvenimas

2020.05.21 08:30

Kelis šaldytuvus namie turinti maisto tinklaraštininkė Nida Degutienė: esu nuolatiniame maisto pirkimo vajuje

LRT TELEVIZIJOS laida „Visi kalba“, LRT.lt2020.05.21 08:30

Prasidėjus karantinui maisto tinklaraštininkė Nida Degutienė nepuolė pirkti daugiau maisto – jo visada turi tiek, kad, kaip juokauja LRT TELEVIZIJOS laidoje „Visi kalba“, uždaryta galėtų prabangiai išgyventi pusę metų. Moteris kritiškai vertina ir apie sveiką mitybą vis garsiau kalbančius lietuvius – jos tinklaraštyje visada daugiau dėmesio sulaukia kepinių ar bulvinių patiekalų receptai.

Apskaičiuota, kad karantino metu lietuviai suvartoja apie 3 kartus daugiau maisto. Ar tai reiškia, kad trigubai kokybiškiau maitinamės? Laidos viešnia, kulinarinių knygų bei kulinarinio tinklaraščio autorė Nida Degutienė teigia, kad šiuo metu jos tinklaraštyje idėjų, ką pasigaminti, ieško taip pat 3–4 kartus daugiau žmonių nei įprastai.

„Susidaro įspūdis, kad žmonės apskritai tik dabar atrado virtuvę, – svarsto pašnekovė. – Anksčiau tinklaraštį aplankydavo tik entuziastai, dabar auditorija – nuo visiškų pradinukų, kurie ieško bazinių dalykų, iki pažengusių, kurie imasi receptų, įkeltų tarsi sau, galvojau, kad jų niekas niekada nelies.“

Mityba pasikeitė ir pačios N. Degutienės gyvenime, tačiau ji karantinmetį skirsto į kelis etapus: iš pradžių teko susitaikyti su mintimi, kad gyvenimas kurį laiką bus kitoks, ir atrasti save virtuvėje iš naujo. Mėgėja išbandyti naujus receptus pagalvojo, kad savo eksperimentais gali paskatinti skaitytojus vaikštinėti į parduotuves ieškoti ingredientų, kurių jie paprastai namuose neturi.

„Paskui atsipalaidavau, nuėjau į parduotuvę, nusipirkau visko, ko reikėjo. Maisto pirkimo vajui nepasidaviau – esu nuolatiniame maisto pirkimo vajuje. Mėgdavau netgi juokauti, kad, jeigu kas uždarytų namuose ir neleistų išeiti, tikriausiai labai prabangiai galėčiau gyventi pusę metų“, – pasakoja laidos viešnia.

Duonos kepimas tapo nauja mada. Ir aš kalbu ne apie tą duoną, kurios tešlą sumaišiau, rytoj sudėjau į įkaitintą puodą ir viskas – duona padaryta. Kalbu apie duoną, kurios raugą reikia maitinti, mylėti ir prižiūrėti dvi savaites... Kai žmonės keliauja, jie raugą palieka net kaimynams.

Šaldikliuose ir šaldytuvuose, kurių namuose N. Degutienė turi net kelis, laikoma daugybė iš ūkininkų, žvejų nusipirktos mėsos, paukštienos, žuvies. Maisto entuziastė turi nemažai ir kitų ilgai negendančių produktų atsargų – ir ne karantino metu ji mėgsta jų turėti tiek, kad užsimanius ko nors pasigaminti netektų skubėti į parduotuvę.

Kad lietuviai taip puolė pirkti maistą, pašnekovės nestebina – juk namuose tenka valgyti visus dienos patiekalus, kuriuos ne karantino metu valgome ir kavinėse, ir valgyklose ar dar kitur. Ji svarsto, kad ir po karantino barams, restoranams ir kavinėms bus sunku – gali būti, kad žmonės, atradę namuose gaminto maisto naudą bei save virtuvėje, nebenorės eiti į šias vietas.

Maisto tinklaraštininkė: panašu, kad dalis lietuvių virtuvę atrado tik karantino metu

Paklausta, kokie receptai dabar ant bangos, N. Degutienė iškart nugalėtojais skelbia blynus, tačiau gali būti, kad taip yra dėl namuose sėdinčių vaikų. Taip pat žmonės itin domisi įvairiais kepiniais, ypač – mieliniais, ir duonos receptais – net tokiais, kurie reikalauja daugybės laiko ir pastangų.

„Duonos kepimas tapo nauja mada. Ir aš kalbu ne apie tą duoną, kurios tešlą sumaišiau, rytoj sudėjau į įkaitintą puodą ir viskas – duona padaryta. Kalbu apie duoną, kurios raugą reikia maitinti, mylėti ir prižiūrėti dvi savaites... Kai žmonės keliauja, jie raugą palieka net kaimynams. Tai toks procesas, prie kurio aš dar nepriaugau“, – atvirauja kulinarinių knygų autorė.

Įdomu tai, kad, nors visur girdima apie į lietuvių virtuves besibraunančią sveiką mitybą ir patys lietuviai vis garsiau kalba apie tai, kokie yra sveikos mitybos entuziastai, pasak kulinarės, jos tinklaraštyje visada daugiau dėmesio sulaukia ne visai sveiko maisto receptai, o įvairūs pyragai ar patiekalai iš bulvių.

Niekas negali keliauti, bet žmonės gyvena prisiminimuose, svajonėse. Jie pamėgina save nukelti į vieną ar kitą vietą bent jau skoniais.

Tačiau kepinių gamybą N. Degutienė vadina ir savotiška terapija – kai maišai tešlą, ją minkai, lauki, kol ji iškils, tai laiko reikalaujantis procesas, tačiau kai kurie žmonės, anot jos, net specialiai ieško sudėtingų receptų, kad tai šiuo laikotarpiu taptų tarsi dienos rūpesčiu.

„Grįžimas į namų virtuvę – viso pasaulio fenomenas. Pastebėjau, kad žmonės tapo drąsesni eksperimentuodami ir su kitų šalių virtuvėmis. Kaip žinia, niekas negali keliauti, bet žmonės gyvena prisiminimuose, svajonėse. Jie pamėgina save nukelti į vieną ar kitą vietą bent jau skoniais“, – teigia tinklaraštininkė.

Apie maistą N. Degutienė jau rašo 10 metų. Ji pripažįsta, kad didžiausias įkvėpimas pažinti kitas pasaulio virtuves kyla po kelionių, iš kurių parsiveža ir įvairių specifinių ingredientų. Pastaruoju metu moteris itin domisi Japonijos virtuve.

Su Japonijos ambasada Vilniuje ryšius užmezgusi kulinarinių knygų autorė tikina, kad patiems japonams atradimu tampa ir lietuviška virtuvė. Japonai, ryškių spalvų mėgėjai, ypač žavisi lietuviškaisiais šaltibarščiais, labiausiai – burokėlių jiems suteikiama ryškiai rožine spalva.

„Aš galvodavau, kad japonai – konservatyvūs, valgo tik tai, ką žino. Absoliučiai ne – tai vieni ši labiausiai atvirų tautų, mėgstančių ragauti. Kokie nors mūsų cepelinai jiems – pasigardžiavimas“, – mintimis dalijasi laidos viešnia.

Ji patvirtina ir tai, kad japonams tokia mėsa, kaip ryklių, banginių, nieko ypatingo – jie tai valgo jau mokykloje.

Plačiau – gegužės 8 d. laidos „Visi kalba“ įraše. Vedėjai – Lavija Šurnaitė ir Algis Ramanauskas.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Maisto tinklaraštininkė: panašu, kad dalis lietuvių virtuvę atrado tik karantino metu
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt