Gyvenimas

2020.05.18 07:35

Mitybos specialistas antsvorį ragina mesti protingai: griebtis žaliųjų kokteilių ar maratonų – nesąmonė

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2020.05.18 07:35

Žmonės tiki: jeigu nevartos angliavandenių, tai būtinai numes svorio. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ mitybos specialistas Artūras Sujeta neigia šį mitą ir tvirtina, kad net ir atsisakę angliavandenių, bet suvartodami per daug kalorijų svorio vis tiek priaugsite.

Karantinas atnešė ne tik neprognozuojamą situaciją, bet ir pasikeitusią savijautą: sustingę raumenys, pakitęs svoris, nerimas ir psichologinės problemos. Tokie susidėjo reikalai dėl užsisėdėjimo namuose. Kas galėtų padėti be mėnulio dietų pasiruošti vasarai, atgauti formą ir sustiprinti imunitetą, jei atplauks antroji viruso banga? Biomedicinos mokslų daktaras, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta gali pasiūlyti ne vieną išeitį.

Karantinas vienu ypu pakeitė įprastą gyvenimo ritmą ir kasdienius įpročius, didžiąją dalį laiko praleidžiame namuose, kur užkandžiaujame ar gulinėjame ant sofos prie televizoriaus. Visa tai paveikė kūno apimtis bei nuotaiką – padidėjusį žmonių nerimą dėl sveikatos ir išvaizdos pokyčių pastebi ir A. Sujeta.

„Jeigu žmogus įprastai per dieną nueidavo 3–4 kilometrus, dabar jis gali nueiti 1–2 kilometrus, ir, be abejo, 200–300 papildomų kilokalorijų neišnaudojamos – tu gali priaugti svorio. Žmonės privalo judėti ir dėl savo psichologinės sveikatos. Yra daugybė on-line treniruočių, tokias paslaugas teikia ir Lietuvos sporto universitetas, ir privatūs sporto klubai. Šį klausimą paliekame žmonių sąmoningumui“, – kalba pašnekovas.

Ir po karantino viskas priklausys nuo mūsų sąmoningumo ir sveiko proto. Priaugus papildomų kilogramų nebūtinai reikia griebtis drastiškų dietų ar pulti bėgti maratonų. Mokslininkas įspėja – kad ir kaip norėsis kuo greičiau atsikratyti priaugtų kilogramų, drastiški sprendimai sveikatai nepadės, o pridaryti blogo tikrai gali.

„Žmonių sąmoningumas visada yra ribinis. Didžioji masė žmonių griebsis ultramaratonų, dietų, žaliųjų kokteilių, kitų nesąmonių, kurios nėra patvirtintos mokslo – tai tikrai bus blogai. Klausimas, kiek tu sau pakenksi, – kokia buvo tavo funkcinė organizmo būklė iki pandemijos, po svorio prieaugio, svorio metimo metu, – lieka atviras. Mums, sveikatingumo sektoriaus specialistams, tai puikiai pažįstama.

Tikiuosi, kad Lietuva palaipsniui pasimokys, bus mažiau žmonių, kurie susižaloja bėgdami maratoną nepasiruošę, pažeidžia inkstus dėl dehidratacijos... Tie, kurie turi antsvorio, padidėjusį kraujo spaudimą, tikrai neturėtų pulti mesti svorio staigiai, labai intensyviai sportuoti, nes jų širdies susitraukimo dažnis padidės iki maksimumo – tai nėra gerai, tai rizika, ypač turint hipertenziją. Bet tokių žmonių visada buvo, bus ir yra dabar. Labai tikimės, kad vis dėlto, kaip ir įvairios konspiracijos teorijos, taip ir sporto bei mitybos mitai bus nugesinti“, – mintimis dalijasi A. Sujeta.

Kita vertus, mitybos ir sporto srityje vadovautis sveiku protu nėra labai lengva, pripažįsta biomedicinos mokslų daktaras. Mitybos teorijos neparemtos jokiais rimtais moksliniais tyrimais ir yra galvos skausmas ir sveikatos specialistams.

„Žalieji kokteiliai ir organizmo detoksikacijos – vienos didžiausių nesąmonių. Žmonės pamiršta, kad yra organai, kurie natūraliai atlieka buferines funkcijas, t. y. detoksikuoja organizmą – tai kepenys, inkstai. Tai yra geriausia detoksikacija, tam nereikia kivių, pastarnokų, salierų, gerti labai daug kokteilių. Kai kurios mokslinės studijos rodo, kad nevartojant maisto gausiai vartojamos oksalatų druskos, kurių yra žaliuosiuose kokteiliuose, gali pakenkti inkstams ir netgi privesti prie dializės“, – pabrėžia jis.

Absoliučiai visi lyderiai mokslo srityje sako, kad kalorijų apribojimas yra vienintelė taisyklė, kuria reikėtų vadovautis norint numesti svorio, ir nesvarbu, ribosi angliavandenių, baltymų ar riebalų kalorijų sąskaita. Jeigu tu jas ribosi – tu mesi svorį, jeigu ne – tai bus nesąmonė ir tu jo nenumesi.

Sveikos gyvensenos specialistas apie pasikeitusius mitybos įpročius: drastiški sprendimai po karantino nepadės

Metant svorį – vienintelė taisyklė

Neretai mitybos strategijos paremtos mitais, o tiesa tuo tarpu, nors gana toli, bet paprasta ir seniausiai įrodyta mokslo – kad ir ko besiimtume, vienintelis būdas mesti svorį yra riboti kalorijas.

„Žmonės, kurie internete garsiai rėkia, kad turi kokią nors stebuklingą ketogeninę dietą, valgysi sočiai ir viskas bus gerai... Chebra, absoliučiai visi lyderiai mokslo srityje sako, kad kalorijų apribojimas yra vienintelė taisyklė, kuria reikėtų vadovautis norint numesti svorio, ir nesvarbu, ribosi angliavandenių, baltymų ar riebalų kalorijų sąskaita. Jeigu tu jas ribosi – tu mesi svorį, jeigu ne – tai bus nesąmonė ir tu jo nenumesi. Žmonės tiki: jeigu nevartos angliavandenių, tai būtinai numes svorio. Ne, jeigu tu vartosi baltymus, riebalus, bet gausi per daug kalorijų, tu [svorio] netgi priaugsi.

Mitų yra labai daug. 1925 m. Amerikoje, progreso šalyje, viena populiariausių dietų buvo cigaretės dieta. Niekas ar mažai kas žinojo, kad rūkymas sukelia onkologines ligas, rūkė nėščios moterys, vaikai – visi iš eilės. Dabar yra 2020 m. pavasaris ir populiari lygiai ta pati cigaretės dieta. Žmonės sako, mečiau rūkyti – priaugau svorio. Ne, tu metei rūkyti, pradėjai daugiau valgyti ir tada priaugai svorio, cigaretės turi mažai ką bendro. Yra įvairių psichologinių aspektų bei kritinio mąstymo stoka“, – aiškina mitybos specialistas.

Būtent kritinio mąstymo stoka paklaidina ir ieškant stebuklų interneto platybėse. Pašnekovas juokiasi, kad labiausiai dabar praverstų detoksikacija nuo socialinių tinklų ir naujienų portalų, nes šiais laikais užtenka parašyti straipsnį apie vinių dietą arba skiepų žalą ir paskui save patrauksi nemenką būrį tuo tikinčių.

„Prisipažinsiu, nesu žmogus, kuris labai mėgsta socialinius tinklus, nors nuo jų priklauso dalis mano uždarbio. Bet pasaulyje daugėja žmonių, kurie tiki, kad žemė yra plokščia, ir jų daugėja todėl, kad yra internetas, labai geras visuomenės pasiekiamumas. Atsiranda bent vienas menkesnio išsilavinimo, intelekto, moralės žmogus, neturintis kritinio mąstymo... Arba vadinamieji antivakseriai, kurie nori vaikams sugrąžinti poliomielitą.

Mes norime tikėti fėjomis ir stebuklais – tai parodė visos pasaulinės pandemijos. Pradėkime nuo „Juodosios mirties“, kuri nusiaubė visą pasaulį. Tais laikais žmonės negalvojo, kad kaltos žiurkės, galvojo, kad fėjos ir raganos. Šiandien bijau, kad internetas, globalus tinklas sujungia daug kritinio mąstymo neturinčių, menkesnio intelekto žmonių, ir jie suburia masę, kuri gali būti net pavojinga valstybei. Neseniai per „Žinias“ teko matyti vykstančius protestus, žmonės galvoja „tuneliniu mąstymu“ ir tai yra blogai – jeigu tu neturi specifinių žinių, nesi savo srities specialistas, neturėtum kišti nosies į kitų žmonių reikalus“, – įsitikinęs biomedicinos mokslų daktaras.

Tačiau grįžkime prie mitybos reikalų. Gali būti, kad atėjus vasarai karantinas baigsis ir galėsime dažniau išeiti iš namų, t. y. kuo toliau nuo šaldytuvo. Greta to verta neužmiršti, kad vasara – ir puikus laikas stiprinti imunitetą, ir kaupti reikalingas medžiagas, jei rudenį vėl sulauktume prognozuojamos antrosios epidemijos bangos.

„Šiandien toks dalykas, kaip imunitetas, gali būti suprantamas labai plačiai. Tai gali būti ir odos sveikata, nes per odą patenka daug patogenų, tai gali būti gleivinių sveikata, gerklės, kvėpavimo pratimai, kurie lavina tavo plaučius, treniruotės, kurios nesukelia per didelio streso, o adaptaciją prie fizinio krūvio. Be abejo, maistas, vitaminas C – tai klasika. Apelsinai, citrusiniai vaisiai, rauginti kopūstai, kiviai, petražolės – eilė produktų turi vitamino C, polifenolių turi tamsios uogos, tamsios daržovės, įvairūs prieskoniai: paprikos, česnakai, svogūnai. Visas šis skanus maistas, kuris pavasarį, vasarą atsiranda mūsų laukuose, turi būti vartojamas gausiai, aišku, ne per gausiai, bet gausiai ir, tikėtina, žiemą jums nereikės stebuklingo vitamino C, kuris bus mažai veiksmingas apsisaugant nuo koronaviruso“, – patarimais dalijasi A. Sujeta.

Didelių pastangų nereikia

Sveika mityba ir kokybiškas gyvenimo būdas apsaugotų nuo daugelio ligų, tačiau vystantis technologijoms, mažai judant ir kintant maisto sudėčiai žmonės praranda intuityvius sveiko valgymo įpročius ir nesusitvarko su mityba. Pasak laidos pašnekovo, per mažai judame, per daug ir per dažnai valgome, todėl tikėtina, kad be specialistų, perteikiančių mokslu grįstas tiesas, nebeišsiversime.

Apribojame savo kalorijas – nieko nedarome, tiesiog suvartojame mažiau maisto. Kartas nuo karto pavalgome aštraus maisto, jis leis „padeginti“ riebalinį audinį. Pasirenkame maistą, kuris turi daugiau ląstelienos – jis padidina sotumo jausmą. Tikrai nereikia labai didelių pastangų tam, kad numestumėte tuos 4–5 kilogramus.

„Per didelis kalorijų suvartojimas, skonio sekimas tam tikra prasme sumažina mūsų intuityvų gebėjimą maitintis sveikiau ir suvokimą, kodėl reikia valgyti sveikai. Juk maitinantis vien tik greito maisto restoranuose sveikata nepablogės per dieną, gal tai pajausiu po mėnesio, dviejų ar trijų ir po metų sakysiu: priaugau 20 kilogramų ir tai yra problema. Žmonės gyvena labai ilgai ir mes kartais neįvertiname trumpalaikių rizikų, žiūrime kažkur į perspektyvą ir tik tada, kai stovime ant antro tipo diabeto slenksčio, sakome: va, dabar man reikia kreiptis į specialistą, kuris man padės, sudarys sporto ir mitybos planą.

Maždaug prieš 200 metų žmonės judėdavo 4 kartus daugiau, vidutiniškai per dieną nueidavome 20 tūkst. žingsnių, t. y. maždaug 15 kilometrų. Šiandien Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 10 tūkst. žingsnių arba 7,5 kilometro, o vidutiniam 30 m. vyrui tai būtų maždaug apie 400 sudegintų kilokalorijų. Mes nueiname 5 tūkst. žingsnių – natūralu, žmogui atsiranda poreikis kreiptis į specialistą, kuris jam pasako, kad tau reikia judėti tiek ir tiek, tau reikia valgyti tą ir tą. <...> Šis poreikis tik didės – jeigu ir toliau vyks progresas, technologinė, maisto pažanga, tai tikrai poreikis tik didės“, – kalba sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas.

Kol kas mokslininkas pataria gyventi taupiau, į parduotuves eiti rečiau, nepirkti visko, kas traukia akį, o karantino laiką išnaudoti naudingai ir protingai. Ateina laikas pradėti keisti mitybos įpročius ir be didelių pastangų atsikratyti netikėtai priaugusių nepageidaujamų kilogramų.

„Visų pirma – pradėti jau dabar. Mes turbūt visi gyvename tam tikroje erdvėje, kurioje galime rasti 1 kvadratinį metrą tam, kad pasitiestume kilimėlį ar atsigultume ant kilimo ir padarytume elementarių pratimų: atsispaudimų, atsilenkimų... Pasaulyje ir Lietuvoje pirmomis [pandemijos] savaitėmis labai daug sveikatingumo sektoriaus specialistų pateikė visą informaciją nemokamai ir tai yra labai naudinga – savo srities specialistai rodo pratimus, kuriuos žmogus gali atlikti namuose.

Tada apribojame savo kalorijas – nieko nedarome, tiesiog suvartojame mažiau maisto, atsisakome pyragaičių, cukraus, sumažiname riebalų kiekį. Kartas nuo karto pavalgome aštraus maisto, jis leis padeginti riebalinį audinį. Pipirai, paprika turi tokios medžiagos, kuri suaktyvina riebalų oksidacijos procesą. Pasirenkame maistą, kuris turi daugiau ląstelienos, tai gali būti ispaninio šalavijo sėklos, įvairūs priedai, kaip baltojo gysločio sėklų luobelės – jos padidina sotumo jausmą. Tikrai nereikia labai didelių pastangų tam, kad numestumėte tuos 4–5 kilogramus, kuriuos priaugote per tą laiką“, – tikina A. Sujeta.

Plačiau – gegužės 9 d. laidos „Stilius“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Sveikos gyvensenos specialistas apie pasikeitusius mitybos įpročius: drastiški sprendimai po karantino nepadės