Gyvenimas

2020.05.18 17:29

13-asis LRT diktanto iššūkis. Valdas Papievis „Diktantas“

skelbiamas tekstas ir laimėtojai
LRT.lt2020.05.18 17:29

LRT kviečia į diktanto iššūkį. Prie pirmojo Lietuvoje tokio pobūdžio projekto prisijungė 16 žinomų Lietuvos rašytojų – specialiai projektui jie sukūrė po tekstą, kurį inspiravo „Diktanto“ tema. Diktantai, įgarsinti LRT laidų vedėjų, bus skelbiami kiekvieną darbo dienos rytą (nuo 8 val.) portale LRT.lt, o vakare (nuo 18 val.) bus publikuojami ir patys tekstai, tad diktantą rašiusieji galės pasitikrinti, kaip jiems pavyko.

Daugiau informacijos apie LRT diktanto iššūkį rasite čia.

Dalyvauti iššūkyje ir rašyti diktantą gali būti dar smagiau! Kasdien dalyvių laukia specialūs prizai (spauskite ir pildykite dalyvio anketą čia, nepamirškite prisiregistruoti „Google“ paskyroje).

Iššūkyje galite dalyvauti individualiai, su šeima ar bičiuliais. Kiekvieną dieną atsitiktiniu būdu skelbsime po tris laimėtojus (po vieną iš kiekvienos kategorijos) portale LRT.lt ir susisieksime su laimėtojais asmeniškai nurodytu el. paštu.

Laimėti gali kiekvienas – visai nesvarbu, kiek klaidų būsite padarę. Dalyvauti iššūkyje ir pretenduoti laimėti prizą galima darbo dienomis kasdien nuo 8 val. iki 17 val. Sėkmės!

Visus LRT diktantus rasite čia.

LRT iššūkis. Kasdien po istoriją. Kasdien po diktantą.

Spauskite ant įrašo, klausykite ir rašykite diktantą (pirmiausia tekstas yra perskaitomas nepertraukiamai ir tik vėliau jis pradedamas diktuoti):

LRT iššūkis. Valdas Papievis. Diktantas. Įgarsino Marijus Žiedas

Pasitikrinkite, kaip parašėte diktantą.

Valdas Papievis

Diktantas

O kartais – kitiems gali pasirodyt šventvagiškai – imu ir pamanau, kad gal ir gerai, jog taip atsitiko, nors neatsitikti ir negalėjo, visko buvo per daug ir viskas buvo per sparčiai, tik tiek, kad net didžiausi pasaulio pranašai nenuspėjo, jog tai atsitiks šitaip greitai. Kaip matai, Ėko, mano ištikimasis šunie, Paryžius jau merdi:[1] gatvės beveik ištuštėjusios, kavinės seniai uždarytos, į šį miestą atvažiuoja vis mažiau traukinių, metro vagonuose – vos vienas kitas žmogus, labai retai danguje išvydęs lėktuvą, jau nustembi – paklydėlis, nežinia, iš kur ir į kur virš mūsų galvų skrendantis.

Kita vertus, ką ir sakyti, augalams ir gyvūnams, o ir patiems mums kvėpuoti pasidarė lengviau – lyg staiga atsilapojus viso pasaulio langinėms, paprasčiausiai oro daugiau. Sakyk man, Ėko, tu juk žmones pažįsti geriau, nei mes patys save, ar ne naivu būtų tikėtis, kad langinės galiausiai atsilapos ir mūsų krūtinėse,[2] ir į jas plūstelėjus gaivaus oro bangai, pro betoną, asfaltą, pro metalo konstrukcijas, pro visa tai, ką mes, pamiršę, kaip viskas trapu, išliejome, pastatėme, išraizgėme ne tik aplinkui save, bet ir savyje pačiuose, ims kaltis daigeliai, iš pradžių gležni, ilgainiui vis tvirtesni,[3] ir galiausiai iš jų, tų daigelių, mumyse sužaliuos pievos, kad tose pievose pražys gėlės, ims augti medžiai, virš jų suplasnos paukščiai, o mumyse tekančiose upėse vanduo išskaidrės tiek, kad jose ims plaukioti žuvys? Gal reikia, jog ne tik aplink mus, bet ir mumyse viskas sugriūtų, kad iš tų griuvenų imtų rastis kažkas, kas iš naujo viską suderintų ir sustyguotų?

Tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip ir kada tai, kas vyksta dabar, galėtų liautis, kieno ranka šią naiką sustabdyti galėtų, bet[4] jei vieną gražią dieną per kokį stebuklą ji pasibaigtų, nelabai tikiu, kad mes negrįžtume ten, kur jau buvome – kad ir kaip liūdnai skamba, industrinio ir finansinio vėžio čiuptuvai šiame pasaulyje per daug ir per plačiai išsikeroję. Iš pradžių gal būsim atsargūs, sakysim, kad nuo šiol viskas bus jau kitaip, mes daug ką supratome, daug pasimokėme, bet bijau, kad ilgainiui praėjusio laiko inercija mus vis tiek pasigaus ir gal dar su didesniu pagreičiu neš atgal į tas pačias dykvietes, po kurias jau klajojome.

Tai – kaip amžino antramečio diktantas: kiek nerašytų, klaidos – tos pačios.[5]

Betgi niekas nežino – o gal šį kartą pavyks?

Kiti galimi skyrybos ir rašybos variantai:

[1] Paryžius jau merdi – gatvės beveik ištuštėjusios
[2] kad langinės galiausiai atsilapos ir mūsų krūtinėse ir į jas plūstelėjus gaivaus oro bangai,
[3] iš pradžių gležni, ilgainiui vis tvirtesni ir galiausiai iš jų, tų daigelių, mumyse sužaliuos pievos
[4] bet, jei vieną gražią dieną per kokį stebuklą ji pasibaigtų,
[5] Tai kaip amžino antramečio diktantas – kiek nerašytų, klaidos – tos pačios.

Sveikiname gegužės 18-osios laimėtojus:

Deividas Dumčius (individualus iššūkis)

Rita Liutkienė (šeimos iššūkis)

Eglė Kvaraciejūtė (bičiulių iššūkis)