LRT kviečia į diktanto iššūkį. Prie pirmojo Lietuvoje tokio pobūdžio projekto prisijungė 16 žinomų Lietuvos rašytojų – specialiai projektui jie sukūrė po tekstą, kurį inspiravo „Diktanto“ tema. Diktantai, įgarsinti LRT laidų vedėjų, bus skelbiami kiekvieną darbo dienos rytą (nuo 8 val.) portale LRT.lt, o vakare (nuo 18 val.) bus publikuojami ir patys tekstai, tad diktantą rašiusieji galės pasitikrinti, kaip jiems pavyko.
Daugiau informacijos apie LRT diktanto iššūkį rasite čia.
Dalyvauti iššūkyje ir rašyti diktantą gali būti dar smagiau! Kasdien dalyvių laukia specialūs prizai (spauskite ir pildykite dalyvio anketą čia, nepamirškite prisiregistruoti „Google“ paskyroje).
Iššūkyje galite dalyvauti individualiai, su šeima ar bičiuliais. Kiekvieną dieną atsitiktiniu būdu skelbsime po tris laimėtojus (po vieną iš kiekvienos kategorijos) portale LRT.lt ir susisieksime su laimėtojais asmeniškai nurodytu el. paštu.
Laimėti gali kiekvienas – visai nesvarbu, kiek klaidų būsite padarę. Dalyvauti iššūkyje ir pretenduoti laimėti prizą galima darbo dienomis kasdien nuo 8 val. iki 17 val. Sėkmės!
Visus LRT diktantus rasite čia.
LRT iššūkis. Kasdien po istoriją. Kasdien po diktantą.
Spauskite ant įrašo, klausykite ir rašykite diktantą (pirmiausia tekstas yra perskaitomas nepertraukiamai ir tik vėliau jis pradedamas diktuoti):
Pasitikrinkite, kaip parašėte diktantą.
Jaroslavas Melnikas
Mama ir berniukas
– O kas gi, mamyte, bus, kai tu numirsi?
– O tas, sūneli, kad tu gyvensi be manęs.
– O kaipgi aš gyvensiu be tavęs?
– Nuo to, sūneli, nepabėgsi. Išmoksi gyventi.
– Ne, aš negalėsiu gyventi be tavęs.
– Pamatysi, kad galėsi.
– Nenoriu apie tai galvoti.
– Negalvok, bet taip vis tiek nutiks. Visiems nutinka.
– Ir kurgi tu būsi, mamyte?
– Mano kūnas supus žemėje, o aš būsiu kituose pasauliuose.
– Kokiuose, mamyte?
– Nežinau, sūneli.
– O kaipgi aš nugyvensiu gyvenimą pats vienas? Be tavęs?
– Tu, sūneli, ieškok sau draugo, moters. Ir nugyvenk su ja gyvenimą.
– Aš dar toks mažas.
– Tu mažas, bet greit išaugsi. Tai nuo tavęs nepriklauso. Visi vaikai būtinai išauga ir tampa suaugę.
– O jei aš nenoriu?
– Gali nenorėti, bet laikas nepermaldaujamas. Tavo rankos, kojos, visas tu išaugsi, kaip auga medis.[1] Ir būtinai tapsi suaugęs. Yra aukščiausioji jėga ir aukščiausioji valia.[2]
– O kas gi, mamyte, kai išaugsiu, bus paskui?
– Gyvensi, turėsi vaikų, kaip aš turėjau.
– O paskui?
– Paskui tu mirsi, kaip aš miriau.
– Aš supūsiu žemėje? Manyje gyvens kirminai?
– Taip, sūneli. Visi, kas šiandien gyvas, supus.
– Ir tėtė?
– Ir tėtė.
– Ir močiutė?
– Močiutė supus anksčiau už visus.
– Man baisu. Aš nenoriu.
– Kad nenori – tai neturi reikšmės.[3] Vis tiek išaugsi, mirsi ir supūsi. O kad tau baisu, kad tavyje veisis kirminai, tai čia tik dabar baisu, kai gyveni. O paskui, kai mirsi, baisu nebus.
– O kas bus?
– Baisu tik mirti, o paskui jau nebaisu.
– Iš kur žinai?
– Nežinau. Tiesiog taip yra.
– Aš bijau kirminų.
– Kai mirsi, sūneli, tavo kūnas jau nebus tavo ir su tavimi jis neturės nieko bendra.
– Mamyte, pasakyk, kad tai netiesa.
– Kas netiesa?
– Kad tu mirsi. Kad mirs tėtė. Kad mirs močiutė. Kad mirsiu aš.
– Ne, sūneli, tai tiesa. Visi mes būtinai mirsime. Ir būtinai visi gulėsime karste, o paskui žemėje.
– Nе-е! Aš nenoriu-u-u!
Berniukas puolė lauk iš kambario, nubėgo laiptais žemyn, užsidarė vonioje ir drebėjo visu kūnu. O motina, vėl sau įsipylusi viskio ir jį išgėrusi, staiga ėmė kvatotis, begėdiškai išskėsdama pusnuoges stambias kojas, nesusišukavusi, vienais naktiniais marškiniais. „Tegul žino tiesą“, – žagtelėjusi pasakė pati sau balsu. Paskui nuo stalo paėmė nuotrauką, kurioje ją laikė apsikabinęs kažkoks vyriškis, ir atsivėdėjusi trenkė rėmelį į sieną. Stiklai pažiro smulkiomis šukėmis į visas puses. „Padugnė“, – tarė vėl žagtelėdama moteris ir, pajutusi, kaip pasaulis ėmė suktis aplinkui, griuvo ant nugaros ir nugrimzdo į saldžią užmarštį.[4]
Kiti galimi skyrybos ir rašybos variantai:
[1] Tavo rankos, kojos – visas tu išaugsi, kaip auga medis.
[2] Yra Aukščiausioji jėga ir Aukščiausioji valia. / Yra Aukščiausioji Jėga ir Aukščiausioji Valia.
[3] Kad nenori, tai neturi reikšmės.
[4] „Padugnė“, – tarė vėl žagtelėdama moteris ir pajutusi, kaip pasaulis ėmė suktis aplinkui, griuvo ant nugaros ir nugrimzdo į saldžią užmarštį.
Sveikiname gegužės 14-osios laimėtojus:
Donvina Morėnaitė (individualus iššūkis)
Emilė Znutaitė (šeimos iššūkis)
Paulina Družaitė (bičiulių iššūkis)
