1236 m. netoli Šiaulių vykęs Saulės mūšis pasufleravo šio miesto vardą. Šiauliai iki šiol vadinami Saulės miestu, saulės simbolika išpuoštas visas miestas, o šiauliečiai svečius pasitinka saulėtomis šypsenomis. Ir ne veltui! Šiaulių apskritis turi, kuo didžiuotis – turistų čia laukia ilgiausias pažintinis takas Lietuvoje, lietuviškų centų kambarys, kelionė romano „Pietinia kronikas“ takais, vienintelis Lietuvoje krepšinio muziejus, „Marso kanjonai“ ir daugelis kitų pramogų.
LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Atostogos Lietuvoje“, jis supažindins su turizmo įdomybėmis ir naujovėmis, laukiančiomis kiekvienoje iš dešimties šalies apskričių.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ragina šios vasaros atostogas planuoti Lietuvoje ir taip paskatinti šalies vidaus turizmą. Šįkart portalas LRT.lt kviečia susipažinti su Šiaulių apskritimi ir sužinoti, ką joje pamatyti, kur apsilankyti ir ko paragauti.
Šiaulių apskričiai priklauso 7 savivaldybės:
- Šiaulių miesto savivaldybė,
- Šiaulių rajono savivaldybė,
- Akmenės rajono savivaldybė,
- Joniškio rajono savivaldybė,
- Kelmės rajono savivaldybė,
- Pakruojo rajono savivaldybė
- Radviliškio rajono savivaldybė.
Pasak Šiaulių turizmo informacijos centro direktorės Rūtos Stankuvienės, Šiaulių kraštas pasaulyje išgarsėjo unikaliu Kryžių kalnu, kuriuo šiauliečiai labai didžiuojasi ir džiaugiasi nenutrūkstamu turistų srautu. Vis dėlto ir be Kryžių kalno Šiaulių apskrityje yra, ką pamatyti.
„Šiaulių kraštas turtingas ir gamtos turtais, ir unikaliais muziejais, kokių niekur kitur Lietuvoje ar Baltijos šalyse nerasite. Vien Šiaulių mieste turistų laukia 22 muziejai: nuo Šokolado, Katinų, Fotografijos, Dviračių, Teismų iki naujausių Vaistininkystės ir Telefonijos muziejų.
Gamtos prieglobsčio, ramybės beieškantieji pailsės prie upių, ežerų, eis pažintiniais ar piligriminiais Šv. Jokūbo kelio takais, plauks baidarėmis Dubysos ar Ventos upėmis, kops į piliakalnius ar tiesiog alsuos miško vėsa.
Šiaulių miestas šalies gyventojams ir kaimynams seniai žinomas kaip saulės, saldumynų ir savitų muziejų miestas. Turistus traukia „Marso kanjonai“ Akmenės krašte, Pakruojo dvaro ir Naisių pramogos, Žagarės, Kurtuvėnų, Ventos ir kitų regioninių parkų pažintiniai takai ir dar daug išskirtinių, unikalių objektų“, – portalui LRT.lt sako R. Stankuvienė.
Tai, ką būtina pamatyti Šiauliuose:
- Saulės laikrodžio aikštė;
- Dviračių muziejus;
- Centų kambarys;
- Vandos Kavaliauskienės katinų muziejus;
- Chaimo Frenkelio vila;
- „Geležinė lapė“;
- Fotografijos muziejus;
- „Rūtos“ šokolado muziejus;
- Šiaulių universiteto Botanikos sodas;
- Talkšos ežeras ir šalia jo vingiuojantis 5 km ekologinis takas.
Šiaulių kraštas – tikras lobis muziejų mylėtojams, mat vien Šiaulių mieste jų per 20! Vandos Kavaliauskienės 1990-aisiais įkurto Katinų muziejaus lankytojus murkdamas pasitinka muziejaus „direktorius“ katinas Perlas. Vieninteliame Dviračių muziejuje Lietuvoje puikuojasi dviratis, apvažiavęs visą Žemės rutulį, o „Rūtos“ šokolado muziejus lankytojams atveria net keturių tūkstantmečių šokolado vartojimo paslaptis!
Apsilankę išskirtiniuose muziejuose, neprasukite ir pro unikalų Centų kambarį. Lietuvoje įvedus eurą, kai kurie žmonės kišenėse barškėjusius lietuviškus centus paaukojo gražiam tikslui – Šiaulių universiteto bibliotekoje buvo įrengtas Centų kambarys, tapęs paminklu lietuviškai valiutai. Jame panaudota net 157 tūkst. 130 monetų!
Šiauliuose nenuobodžiaus ir gamtos mylėtojai. Šiaulių universiteto Botanikos sode auga net 4,6 tūkst. rūšių ir veislių augalų. Ir nors Lietuva negali pasigirti dangų skrodžiančių kalnų viršūnėmis, šiame botanikos sode puikuojasi didžiausia ir gausiausia Baltijos šalyse kalnuose augančių augalų kolekcija iš viso pasaulio. Iškyla ant žolės, augalų „turgelis“, pažintinė ir pramoginė veikla, o gal tiesiog ramus poilsis po medžiu – veiklų Šiaulių botanikos sode atras kiekvienas.
Toli vykti nereikia ir norintiems gamtos priglobstyje atsikvėpti nuo miesto šurmulio. Pačiame miesto centre tyvuliuoja Talkšos ežeras. Šiaurinė ežero pakrantė patogiausiai pasiekiama nuo visų itin mėgiamo, praėjusiais metais atsinaujinusio Katinų muziejaus. Iš čia atsiverianti miesto panorama kiek netipinė, atsispindinti ežero piešinyje. Čia ir puiki vieta pasidaryti nuotrauką iš kitos ežero pusės su Šiaulių miesto katedra.
Pietinė ežero pakrantė skirta ir ramiam pasivaikščiojimui, ir vandens sportui. Čia stūkso ir didžiausia gyvūno skulptūra Lietuvoje „Geležinė lapė“, didinga Saulės laikrodžio aikštė, įsikūręs vandens parkas, energetinis labirintas, būriuojasi žmones pamėgę vandens paukščiai.
Talkšos ežero pašonėje plyti miesto parkas, kuriame vinguriuoja Talkšos ekologiniai takai. Jais pasieksite Salduvės piliakalnį, kuris ir ant jo stovėjusi pilis kadaise atlaikė priešų puolimus. Šiandien tai puiki vieta saulei pasitikti, gėrėtis panorama. Pasivaikščiokite miškeliais, takeliais, išbandykite jėgas kopdami laipteliais, o pailsę atsigaivinkite piliakalnio pašonėje veikiančioje kavinėje.
Na, o literatūros mylėtojams ir ne tik siūloma išskirtinė pramoga pasivažinėti rašytojo Rimanto Kmitos romano „Pietinia kronikas“ takais. Ekskursija autobusu kelioms valandoms sugrąžins į senuosius Šiaulius, tik prasidėjus posovietinio gyvenimo virsmui.
Daugiau naudingos informacijos apie tai, ką nuveikti ir ką pamatyti Šiauliuose, rasite čia.
Tai, ką būtina pamatyti Šiaulių rajone:
- Kryžių kalnas ir Pranciškonų vienuolynas;
- Kurtuvėnų dvaras;
- Naisiai,
- Rėkyvos ežeras.
Vos už 12 km nuo Šiaulių esančio Kryžių kalno lietuviams pristatinėti nebereikia, jį pamėgo ir turistai iš užsienio. Čia lankėsi net pats popiežius Jonas Paulius II, o Kryžių kalne priskaičiuota daugiau kaip 200 tūkst. kryžių!
Kurtuvėnų dvaro sodyba pasitiks parku su tvenkiniais, oficina, žirgyno arklidėmis. Pamatysite netoliese esantį Kurtuvėnų piliakalnį, mūrinę 18 a. Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią su senaisiais parapijos pastatais. Dvaro sode veikia kempingas „Kurtuvėnai“, įrengta kroketo aikštelė.
Kurtuvėnų arklidėse galima pajodinėti ar pasivažinėti karieta, ten taip pat įsikūręs Kurtuvėnų gyvasis žirgo muziejus. Čia galite pažinti žirgus, savitą muziejaus gyvenimą, kuriame gyvena apie 30 žirgų, kurių kiekvienas turi savo istoriją. Beje, Kurtuvėnuose kiekvieną vasarą organizuojamos vaikų profesionalios edukacinės stovyklos su žirgais, kuriose mokoma ne tik jodinėjimo, bet ir pažinimo, supratimo apie šiuos galingus keturkojus.
Lankydamiesi Kurtuvėnų apylinkėse, nepraleiskite progos aplankyti Napoleono pušį. Trikamienė Napoleono pušis yra viena iš pačių įspūdingiausių Kurtuvėnų regioniniame parke. Jos aukštis – 22 m, kamieno apimtis – 3,3 m, skersmuo – per metrą. Manoma, kad šiam medžiui galėtų būti apie 300 metų. Pasakojama, kad po pušimi paslėptas Napoleono lobis. Kalbama, kad temstant toje vietoje sukyla vėjas ir vaidenasi rudas šuo, todėl žmonės į pušį įkėlė koplytėlę.
Didžiausias aukštapelkinis Lietuvos ežeras Rėkyva, kurį supa žemi krantai, – iš naujo atrasta poilsio ir ramybės oazė. Čia rasite ir aktyvaus poilsio mėgėjų – jėgos aitvarų, burlenčių sportui Rėkyvos ežeras kone idealus. Čia visuomet galima pasikinkyti vėją, o esant palankioms oro sąlygoms buriuoti ir kaituoti kone kasdien. Veikia net du jachtklubai, iš anksto užsisakius, galima pasiplaukioti ežere, palydėti saulę ant denio. Čia ir smėlėtas paplūdimys, medinis tiltas, lauko treniruokliai.
Naisiai – nedidelis, tačiau lankytinomis vietomis turtingas miestelis. Čia pasitiks Baltų arena, Saulės aikštė ir išskirtinė Triušių sala, kurioje laisvai gyvena daugybė grynaveislių triušių, tokių kaip belgų milžinai, Vokietijos dėmėtieji milžinai „drugeliai“, Kalifornijos triušiai, Zelandijos raudonieji.
Be triušiukų Naisiuose ir žirgų Kurtuvėnuose, gyvūnų mylėtojus pasitinka ir Dargaičių kaime įsikūręs Dargaičių Mini Zoo. Zoologijos sode įsikūręs didžiausias alpakų ūkis Lietuvoje, kuriame gyvena beveik 100 alpakų! Ūkyje gyvena kupranugariai, lamos, olandiški mini ožiukai, asiliukai, stručiai, avytės, triušiai ir kiti gyvūnai.
Na, o saldumynų mėgėjams būtina išbandyti garsiojo „Kuršėnų vyniotinio“ degustaciją ir susipažinti su šio gardėsio istorija. Per 2016 m. Kuršėnų miesto šventę buvo pasiekti net du „Kuršėnų vyniotinio“ rekordai – buvo pagamintas ilgiausias „Kuršėnų vyniotinis“ (49 m 13 cm ilgio, 108 kg svorio!), o jį skanavo daugiausiai žmonių vienoje vietoje – net 1832!
Daugiau naudingos informacijos apie tai, ką nuveikti ir ką pamatyti Šiaulių rajone, rasite čia.
Tai, ką būtina pamatyti Joniškio rajone:
- Krepšinio muziejus;
- Mūšos tyrelio pažintinis takas;
- Žagarės dvaro sodyba ir parkas;
- Žagarės ozo pažintinis takas;
- Lėlių namai ir kaliausių fabrikėlis.
Nors krepšinis neretai vadinamas antrąja Lietuvos religija, vietos, kur šios sporto šakos gerbėjai, sportininkai ir visi besidomintys galėtų pamatyti žymiausius šalies krepšininkų laimėjimus, atributiką, istorines nuotraukas, ilgą laiką nebuvo. Gera žinia, kad 2009 m. Joniškyje duris atvėrė vienintelis Lietuvoje Krepšinio muziejus! Čia įrengtas ir specialus kambarys 1937-ųjų Lietuvos krepšinio rinktinės pergalei II Europos krepšinio čempionate Rygoje pažymėti. Joniškyje galite rasti ir Stalo teniso muziejų.
Su Joniškio krašto žydų istorija ir kultūra galite susipažinti apsilankydami Joniškio sinagogų komplekse, kurį sudaro vasarinė „Baltoji“ ir žieminė „Raudonoji“ sinagogos. Žiemgalos krašto istoriją geriau pažinti padės ekskursija po Joniškio istorijos ir kultūros muziejų.
Mūšos tyrelio pelkėje žmogaus rankos surentė ilgiausią Lietuvoje lentų taką pelkėje, kuris tęsiasi net 7 kilometrus ir yra įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Žygiuojant taku akį traukia išskirtinė, nepaliesta gamta, girdisi, kaip kalbasi tetervinai ir kokios rėksnės yra pilkosios gervės. Pelke teka Mūšos ir Juodupio upės, telkšo natūralus Miknaičių ežeras ir daug mažų ežerėlių. Draustinis įtrauktas į „NATURA 2000“ tinklo teritorijų sąrašą.
Pelkės apylinkėse guli ir Brolių akmuo – vienas didesnių riedulių Šiaurinėje Lietuvos dalyje.
Pakeliui į Mūšos tyrelį, užsukite į pasienyje su Latvija įsikūrusią ir kelių šimtų metų istoriją menančią Žagarę, kuri garsi trimis „Ž“ – ten gyvenusiais žydais, žirgais ir žagarvyšnėmis. Nuo 16 a. minimoje Žagarės dvaro sodyboje, kuri nuo 1858 m. priklausė didikams Naryškinams, aplankykite parko apsuptus rezidencinius rūmus, ledainę, žirgyno kompleksą, angliškų kotedžų stiliaus namus: arklininko, aludarių, sodininko, šėriko namus, pieninę, buvusius popo ir mokyklos pastatus, prie kelių į sodybą išdėstytus tris sargų namelius.
Žagarėje verta aplankyti ir 18 a. pradžioje iš dolomito statytą senosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, kurios rūsyje ilgus metus ilsėjosi žagariečių ypatinga laikytos Dievo Tarnaitės Barboros, dar vadinamos Barbora Žagariete, palaikai.
Pavaikštinėję didikų takais, atsikvėpkite vaikštinėdami prie ežero esančiame Žagarės oze ir aukščiausioje jo dalyje – Žvelgaičių piliakalnyje. 3,6 km pažintinis takas supažindins lankytojus su gamtinėmis vertybėmis: jame įrengtos pavėsinės, apžvalgos bokštai, informaciniai stendai, laužavietės, krepšinio aikštelė, paplūdimio tinklinio aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, lauko tualetai, persirengimo kabinos ir kt.
Karštą vasaros dieną atsigaivinkite Žvelgaičio tvenkinyje arba išsinuomokite irklentę, baidarę, kanoją, valtį, vandens dviratį. Mėgstantys karštą garą gali išsiperti plaukiojančioje pirtelėje.
Dar viena pramoga, patiksianti ir mažiems, ir dideliems – Žagarėje įsikūrę „Lėlių namai“. Juose pamatysite istorinių lėlių kolekciją, išgirsite vaizdingą pasakojimą apie jų kūrybą, susipažinsite su pasaulio tautinių lėlių kolekcija, lietuvių tautinių bei žiemgalių lėlių ekspozicijomis, teatro lėlėmis, o dirbtuvėlėse galėsite pasigaminti savo lėlę.
Miestelyje galite stabtelėti pažiūrėti į P. Cvirkos gatvėje esantį „Puodų namą“. Tai – originalus ir išskirtinis savo išvaizda pastatas, visas apkabinėtas senais puodais.
Senosios Žagarės žydų kapinėse auga ir storiausias bei didžiausias šermukšnis Lietuvoje – vienintelis tokios rūšies medis, paskelbtas gamtos paveldo objektu. Na, o pačiame pasienyje su Latvija puikuojasi Žagarės simboliu tapusių vyšnių sodas, kuriame auga per tūkstantį vyšnių.
Daugiau naudingos informacijos apie tai, ką nuveikti ir ką pamatyti Joniškio rajone, rasite čia.
Tai, ką būtina pamatyti Akmenės rajone:
- Simono Daukanto memorialinis muziejus Papilėje;
- Lazdynų pelėdos memorialinis muziejus Paragiuose;
- Papilės juros periodo atodanga;
- Jurakalnio apžvalgos bokštas;
- Kamanų gamtinis rezervatas ir apžvalgos bokštas.
Akmenės rajone veiklos ras ir besidomintys Lietuvos rašytojais, ir apžvalgos bokštų bei gamtos mylėtojai. S. Daukanto memorialinis muziejus Papilėje įrengtas restauruotame pastate, kuriame, kaip teigiama, paskutiniais savo gyvenimo metais istorikas, rašytojas ir glaudėsi. Lazdynų Pelėdos memorialiniame muziejuje Paragiuose pasakojama dviejų seserų rašytojų – Sofijos Pšibiliauskienės ir Marijos Rastauskienės, – po kūriniais pasirašydavusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, istorija.
Papartynės slėnyje, kur nuo seno vešliai augo ir tebeauga daug paparčių, jau nuo 1867 metų veikė Papartynės vandens malūnas, kartu gaminęs ir elektros energiją, pjovęs medienos lenteles. Papartynėje yra ir dirbtinė juros geologinio periodo atodanga.
Papilės parke verta aplankyti ir penkiolikalmienę Papilės liepą. Manoma, kad ji sodinta apie 1860-uosius metus. Šios liepos kamienai yra 0,3 m storio ir apie 23 m aukščio. Liepa sparčiai sensta, plečiasi jos keras, kamienų augimo kampas kasmet didėja, krypsta į šonus. Iki 1982 m. ši liepa turėjo 16 kamienų, dabar likę 13 augančių kamienų ir 1 nuvirtęs.
Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate rasite 12 klampynių ir daugiau kaip 120 ežerokšnių. Pelkės puošmena yra Nimfėjų ir Salų ežerėliai su vaizdingomis pakrantėmis ir 6 ha ploto Kamanų ežeras. Rezervate aptiktos net 26 saugomų augalų rūšys. Jei suskaičiuosite užsukančias lūšis, vilkus, miegapeles – šaunuoliai. Neretam pavyksta visus to krašto gyvuosius lobius pamatyti savo akimis!
Edukaciniais tikslais rezervate yra įrengtas Kamanų mokomasis takas ir apžvalgos bokštas. Tiesa, norint juose apsilankyti ekskursiją reikia užsisakyti iš anksto paskambinus tel. nr. 8 425 59285 arba el. paštu info@kamanos.lt.
Akmenės kraštas garsėja ir „Marso kanjonais“ – įspūdingo grožio karjerais. Menčių karjere buvo kasamos klintys kalkių gamybai ir cukraus pramonei, tačiau šiuo metu dalis iškasto karjero yra užtvindyta, ten tyvuliuoja dirbtiniai ežerėliai, skalaujantys išlikusias klinčių atodangas.
Didžiausio Lietuvoje Karpėnų klinčių karjero klodai susiformavo prieš 270–250 milijonų metų Permo geologiniame Žemės formavimosi periode. Pilkos spalvos klintis yra svarbiausia Lietuvos karbonatinė uoliena. Dar 1929 m. atlikus geologinius tyrinėjimus, Karpėnuose buvo įsteigtos pirmosios kalkakmenio kasyklos. Nuo 1952 m. Akmenėje veikia cemento gamykla, o nuo 1955 m. degamos kalkės. Šiuo metu daugiausia klinčių išgaunama būtent Karpėnų karjere.
Ventos regioniniame parke, Šalia Jurakalnio geologinės atodangos ir atragio stovi 15 m aukščio Jurakalnio apžvalgos bokštas. Nuo jo atsiveria nuostabus vaizdas į išraiškingą Ventos upės slėnį, Papilės miestelį bei lankytinus objektus: Jurakalnio geologinę atodangą ir atragį, Papilės I ir II piliakalnius, Šv. Juozapo bažnyčią, Penkiolikakamienę liepą ir kt.
Tai, ką būtina pamatyti Kelmės rajone:
- Beržėnų dvaras;
- Užvenčio dvaras;
- Kelmės dvaras;
- Švento Martyno pušis;
- Kražiai;
- Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblis;
- Giliaus ežero pažintinis takas.
Į Tytuvėnus vykstama ne tik pasimelsti, pasigrožėti 17 a. pradžioje įkurtu vienuolyno kompleksu, bet ir pailsėti prie ežerų, kurių ten – net ne vienas. Įstabi Tytuvėnų ežerų grandinė kviečia poilsiautojus pasimėgauti tyru ežerų vandeniu, pasivaikščioti aplink ežerais suformuotais pažintiniais takais, pasimėgauti aktyviomis laisvalaikio pramogomis.
Kelmės rajonas – tikras rojus pažintinių takų mylėtojams. Su Giliaus ežero gamtos turtais susipažinsite keliaudami 3,3 km ilgio Giliaus pažintiniu taku, kuris veda nuolat besikeičiančia ežero pakrante. Kelionės trukmė – apie 2 val. Trumpam poilsiui pakvies jaukiai įrengti Giliaus ežero pliažai ir atokvėpio vietos.
Apylinkėse rasite ir 4,5 km ilgio pažintinį ekologinį taką aplink Juodlės ežerą, Vainagių draustinio kraštovaizdžiu ir Vainagių piliakalnio grožiu galėsite pasigėrėti žygiuodami 4,3 km ilgio Vainagių pažintinio tako trasa, 1,3 km Akmenų rūžos pažintinio tako lankytojų dėmesį patrauks gamtiniai tako eksponatai – akmenys, ir tik ką įrengtos skulptūrinės kompozicijos ir instaliacijos.
Ilgų trasų nemėgstantiems žygeiviams tiks 0,6 km ilgio Bridvaišio ežero rekreacinis takas, kuriame galima užkopti ant legendomis garsaus Bridvaišio piliakalnio, aplankyti Bridvaišio ežero Didžiąją salą, atsikvėpti įrengtose sustojimo vietose.
Ne mažiau nei pažintinių takų Kelmės rajone ir dvarų – pasivaikščioti didikų mintais takeliais kviečia Kelmės dvaras, Beržėnų dvaro rūmai, Pakėvio dvaras, Pagryžuvio dvaras, Užvenčio dvaras.
Įspūdingos ir Kelmės krašto pušys. Užvenčio girininkijoje, Plikšilio miške, privačioje valdoje auganti Martyno pušis – nuo 1987 m. valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Ji miške pati aukščiausia, storiausia ir seniausia. Kamieno apimtis siekia 3,2 m, aukštis – 16 m. Vieta, kurioje auga pušis, nuo seno laikoma šventa. Legenda pasakoja apie prieš daug metų stebuklingai praregėjusį akląjį, vardu Martynas, kurio negalią išgydė šio medžio žievė.
O štai Storosios Tytuvėnų pušies amžius siekia apytikriai 300 metų, jos kamieno skersmuo 1,06 m, apimtis – 3,30 m, o aukštis 26 m. Ši pušis tik dalelė senojo Tytuvėnų šilo, kuriame auga dar ne vienas garbingo amžiaus medis, menantis senus, istorinius laikus.
Užsilipę į 15 m aukščio Tytuvėnų apžvalgos bokštą, galėsite pasigėrėti įspūdingu Tytuvėnų kraštovaizdžiu: išvysite Pašakarnio tvenkinį, žaliuojančius Gomertos kraštovaizdžio draustinio miškus, o gerai įsižiūrėjus tolumoje išvysite Šiluvos bažnyčią.
Kelmės kraštas patiks ir piliakalnių mėgėjams. Pasak legendų, senovėje Medžiokalnyje buvo alkakalnis, augo šventas ąžuolas, iš po kurio šaknų tryško šventas vanduo, netoli jo kūrenosi šventoji ugnis ir stovėjo deivės Medeinės statula. į Medžiokalnį veda mediniai laiptai, nuo kurių galima pamatyti Kražių apylinkių vaizdus.
Dubysos kairiajame ir Gryžuvos dešiniajame krantuose, ties upių santaka stūkso Kubilių piliakalnis – didžiausias Kelmės rajone, dar vadinamas Birutės kalnu ir Papušynio piliakalnio vardu. Bridvaišio piliakalnis įrengtas žemaičių genčių žemėse, šiauriniame Bridvaišio ežero krante esančioje kalvoje – buvusioje ežero saloje.
O štai Burbaičių piliakalnį, pasak padavimo, senovėje supylęs milžinas: kartą per kraštą ėjęs neregėto didumo milžinas, pavargęs ir atsisėdęs pailsėti ant aukšto Kražantės kranto. Po to nusiavęs klumpę kaip kokį laivą, išpylęs prisisėmusią žemę ir iš jos pasidariusi kalva, kuri dabar vadinama Piliuku.
Kelmė garsėja ir didžiausiais Lietuvoje šaltiniais – Svilės šaltiniais. Čia iš žemės veržiasi per šimtą šaltinio akių, iš kurių išteka maždaug 350 metrų ilgio šaltavandenis Svilės upelis. Svilės šaltiniai taip pat vadinami stebuklingais, žmonės jų vandenį dažnai naudoja ne tik maistui gaminti, bet ir įvairioms ligoms gydyti.
Daugiau naudingos informacijos apie tai, ką nuveikti ir ką pamatyti Kelmės rajone, rasite čia.
Tai, ką būtina pamatyti Pakruojo rajone:
- Pakruojo dvaras;
- Gedimino Ališausko akmenų muziejus;
- Stačiūnų vėjo malūnas;
- Pakruojo sinagoga;
- Rozalimo sinagoga;
- Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia ir karmelitų vienuolynas.
Pakruojo dvaras lankytojams visais metų laikais siūlo įvairias pramogas. Žiemą ten vyksta žibintų festivalis, vasarą vilioja gėlėtos parko erdvės. Pakruojo dvaras – ne tik didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba, tačiau ir viena iš 18 patraukliausių kultūrinio turizmo vietovių Europoje bei „Metų turizmo objektas 2019“ Lietuvoje, kur atkuriamas 19 a. pab. – 20 a. pr. dvaro gyvenimas.
Striukų kaime ūkininko Gedimino Ališausko sodyboje įkurtas akmenų muziejus, kuriame paprasti lauko rieduliai virsta stebuklingais akmenimis. Beveik 4 ha teritorijoje įrengti neapsakomo grožio alpinariumai, skulptūrų kompozicijos, tvenkiniai, akį džiugina įvairialapė žaluma.
Miško mylėtojai kviečiami išbandyti 4,5 km ilgio Rozalimo miško parko pėsčiųjų taką, aplankyti prieš 350–400 mln. metų besiformavucią Raudonpamūšio atodangą.
Linkuva nuo seno garsėja bažnyčios globėjos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidais, kurie trukdavo visą savaitę. Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia ir karmelitų vienuolynas priklauso prie turtingiausių meno kūriniais Lietuvos šventovių. Ten rasite ypatingai puošnius altorius, gausu dailės kūrinių.
Beje, Pakruojo apylinkėse galite aplankyti ir vieną iš dviejų Lietuvoje veikiančių vadinamojo siauruko ekspozicijų – Petrašiūnų siaurojo geležinkelio muziejų.
Daugiau naudingos informacijos apie tai, ką nuveikti ir ką pamatyti Pakruojo rajone, rasite čia.
Tai, ką būtina pamatyti Radviliškio rajone:
- Arimaičių ežeras;
- Kleboniškių kaimo buities muziejus;
- Šeduvos istorinės technikos muziejus;
- Pojūčių takas ir energetinis labirintas;
- Šiaulės apžvalgos bokštas;
- Raginėnų piliakalnis „Raganų kalnas“;
- Kudinų piliakalnis;
- Dapšonių ąžuolas.
21 km besitęsiančioje Arimaičių ežero pakrantėje pasitiks sutvarkyti pėsčiųjų ir dviračių takai, lauks smėlio paplūdimys, vaikų žaidimo, tinklinio aikštelės, pavėsinės su laužavietėmis tiks tiek ramiam, tiek aktyviam poilsiui.
Šeduvos istorinės technikos muziejus patiks karinės technikos ir senų automobilių bei motociklų mylėtojams, o Daugyvenės upės slėnyje esančio Kleboniškių kaimo buities muziejus atskleis įvairiapusį Radviliškio rajono praeities vaizdą. Pastatuose įrengtose ekspozicijose atkurta ūkininkų buitis nukelia į 19 a. pabaigą. Čia eksponuojamos ąsočių, bezmėnų, muštokų, ližių, linų šukų, motorų kolekcijos, 1926 m. pagamintas traktorius. Kaime yra veikiantis 1884 m. statytas vėjo malūnas.
Tarp Šiaulėnų ir Šaukoto esančiuose kalneliuose pastatytas 21 m aukščio Šiaulės apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria kvapą gniaužiantys apylinkių vaizdai: galima pamatyti ne tik Radviliškio miestą ir jo apylinkes, bet ir Rėkyvą.
Prie bokšto įrengtas pėsčiųjų takas, kuriuo galima nueiti iki Kudinų piliakalnio, kitaip vadinamu Šiaulės kalnu. Netoliese yra Varpinės kalnas, šiek tiek atokiau – Kartuvių kalnas. Beje, Šiaulėnų ir Šaukoto apylinkėse išsidėsčiusius objektus galima pasiekti ne tik automobiliu, bet ir dviračiu. Čia parengtos dvi trasos, viena tęsiasi apie 22 kilometrus, kita – apie 17 kilometrų.
Pakopinėję po piliakalnius, pasistiprinkite smuklėje „Žarija“ ir čia pat tęskite nuotykius – smuklės kieme įrengtas Pojūčių takas, vedantis į energetinį labirintą. Refleksoterapinis takas sukurtas remiantis Sebastiano Kneipo unikalia sveikatinimosi filosofija.
Vaikščiojant basomis skirtingais paviršiais bei dirginant padus, spaudžiami pėdose esantys aktyvūs taškai. Veikiamos nervų sistemos zonos – iš jų pasklidę impulsai pasiekia reikiamą organą bei aktyvizuoja visą žmogaus organizmo imuninę sistemą. Toks natūralus masažas atpalaiduoja, šalina nuovargį, dirglumą, nemigą, gerina darbingumą, atmintį bei dėmesį ir teigiamai veikia visą organizmą.
Daugiau naudingos informacijos apie tai, ką nuveikti ir ką pamatyti Radviliškio rajone, rasite čia.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Šiaulių turizmo informacijos centru. Ketinantys keliauti po Šiaulių apskritį gali naudotis ir nemokama Šiaulių turizmo informacijos centro sukurta išmaniesiems įrenginiams skirta programėle „Šiaulių regiono gidas“.
