Gyvenimas

2020.05.13 21:26

Unikauskas ir Čaplinskas ragina neatleisti vadelių: antra ataka visada baisesnė už pirmą, tai yra dėsnis

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.05.13 21:26

Esant šiltiems orams sąlygos plisti virusui prastesnės, tačiau didelė tikimybė, kad rudenį, kai vėl būsime uždarose erdvėse arčiau vienas kito, COVID-19 sugrįš, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ tikina gydytojas Saulius Čaplinskas. Šių faktų kontekste profesorius Alvydas Unikauskas primena filosofinę taisyklę – antra ataka visada baisesnė už pirmą.

Naujų COVID-19 atvejų šalyje kasdien nustatoma mažiau, karantino sąlygos švelninamos, išsiilgę veiklos žmonės grįžta prie senų įpročių. Griežtus ribojimus atšaukia ir kitos pasaulio šalys, tačiau ar tai reiškia, kad virusas pažabotas ir pagaliau esame nepažeidžiami ir saugūs? Pasaulyje vis garsiau kalbama apie antrąją viruso bangą. Ar ji bus ir kokia?

„Infekcinių ligų epidemijos vystosi skirtingai, tačiau pavyzdžiu laikoma 1918 metų ispaniškojo gripo pandemija, nusinešusi apie 50 milijonų gyvybių. Jai buvo būdingos kelios bangos ir, beje, vėlesnės buvo blogesnės už pirmąją. <...> Antroji banga yra ir antras ligos pikas. Techniškai jis skiriasi nuo pirminio protrūkio, tačiau tai vis tiek tos pačios ligos sugrįžimas“, – samprotauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius A. Unikauskas.

Kol nėra vakcinos ir visuotinio imuniteto naujai ligai, nerimą kelia Singapūro patirtis. Ši šalis buvo giriama už ankstyvą ligos protrūkio suvaldymą, tačiau Singapūre staiga infekcija pradėjo vėl plisti – skaičiuojama tūkstančiai naujų ir antrinių ligos atvejų, o tai rodo apie COVID-19 sugebėjimą sugrįžti ten, kur masiniai žmonių susibūrimai, artimas kontaktas ir, kas dar svarbiau, nesilaikoma rekomendacijų.

Medikas tvirtina, kad nežymus susirgimų padidėjimas fiksuojamas ir Vokietijoje, kur taip pat buvo tikėta sėkmingu pandemijos suvaldymu. Negana to, COVID-19 atvejų padaugėjo ir Šiaurės Kinijoje, kur viruso kontrolė buvo laikoma viena iš sėkmingesnių. Nauji koronaviruso atvejai visai netoli Rusijos sienos privertė toliau laikytis uždarų sienų politikos. Visi šie atvejai verčia pergalvoti karantino švelninimo žingsnius, kad būtų išvengta antrosios koronaviruso bangos.

Mokslininkai nerimauja, kad neturint vakcinos, o tikrosios infekcijos mastus nustatant spėjimo būdu pasaulio populiacijos išlieka itin pažeidžiamos tiek dėl viruso atsinaujinimo, tiek dėl vėlesnių bangų tikimybės.

„Nerimą kelia tai, kad griežtos karantino sąlygos švelninamos atsižvelgiant į visuomenės nusivylimą, verslo bei ekonomikos patiriamus nuostolius. JAV ir kitose šalyse protestuojama, reikalaujama atnaujinti ekonominį gyvenimą. Bet antrosios infekcijos bangos grėsmė mažėja, kai gyventojų jautrumas ligai nukrenta žemiau tam tikro slenksčio arba kai sukuriama plačiai naudojama vakcina“, – pažymi profesorius.

Unikauskas ragina neatsipalaiduoti: jei spjausime į saugumą, smogs antroji viruso banga – ir ji bus stipresnė

Paprastai laikoma, kad saugūs, t. y. kad nebekils kitas protrūkis, esame tada, kai virusu perserga trečdalis populiacijos. Infekcijai jautrių asmenų, jau turinčių imunitetą, santykis vienos bangos pabaigoje lemia galimą kitos bangos dydį, tačiau šiandien dar neaišku, ar persirgus COVID-19 imunitetas susiformuoja ir kuriam laikui – samprotaujama ir apie tai, kad šis virusas gali tapti antruoju gripu.

„Mokslininkai nerimauja, kad neturint vakcinos, o tikrosios infekcijos mastus nustatant spėjimo būdu pasaulio populiacijos išlieka itin pažeidžiamos tiek dėl viruso atsinaujinimo, tiek dėl vėlesnių bangų tikimybės“, – kalba daktaras.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius S. Čaplinskas perspėja – negalima staigiai atsipalaiduoti. Prie normalaus gyvenimo grįžti būtina, tačiau tai turi būti daroma laipsniškai.

„Žodis „niekada“ skamba abstrakčiai, bet bent kol kas neturėtume galvoti, kad galime grįžti į tokį patį nerūpestingą gyvenimą, kuris buvo iki tol. Ir toliau turėtų išlikti ta pati idėja dėl fizinės-socialinės distancijos su žmogumi, su kuriuo kartu negyvename ar kai neaišku, ar jis užsikrėtęs, ar ne. Ilgiau, arčiau bendraujant vis tik reikėtų dėvėti medicininę kaukę – jeigu žmogus infekuotas, sumažinama tikimybė, kad, jeigu ir gausite viruso dozę, ji bus mažesnė, galbūt jos nė neužteks, kad susirgtumėte, o jeigu susirgsite, tyrimai rodo, kad, tikėtina, sirgsite lengvesne ligos forma.

Kitas dalykas – vis tik virusu galima užsikrėsti ir liečiant užterštus paviršius. Rankų higiena turėtų įeiti į kasdienį mūsų gyvenimą. Einant į prekybos centrus, važiuojant visuomeniniu transportu labai svarbu neužmiršti, kad reikia stengtis arba neliesti rankomis veido, arba dėvėti vienkartines pirštines, būtina jas ir rankas dezinfekuoti išėjus iš, pavyzdžiui, prekybos centro. Grįžus namo pirmiausia reikėtų nusiplauti, dezinfekuoti rankas... Reikia maksimaliai apie tai prisiminti ir nuolat dezinfekuoti dažnai įvairių žmonių liečiamus paviršius“, – sako S. Čaplinskas.

Labai svarbu, kad neatsipalaiduotume, suprastume, jog virusas niekur nedingo. Atėjus šiltiems orams visi daugiau būsime lauke, čia virusui plitimo sąlygos ne tokios palankios. <...> Bet didelė tikimybė, kad rudenį jis vėl gali grįžti, kai vėl visi būsime uždarose erdvėse arčiau vienas kito.

Anot jo, ir toliau taikoma Pasaulio sveikatos organizacijos siūloma rekomendacija testuoti kaip įmanoma daugiau žmonių, kad būtų galima išsiaiškinti, kas platina virusą.

„Labai svarbu, kad neatsipalaiduotume, suprastume, jog virusas niekur nedingo. Atėjus šiltiems orams visi daugiau būsime lauke, čia virusui plitimo sąlygos ne tokios palankios, kaip uždaroje erdvėje, bet virusas vis tiek kol kas niekur nedingo. Klausimas, ar jis dings vasarą, o gal rudenį vėl grįš – bent kol kas didelė tikimybė, kad jis vėl gali grįžti, kai vėl visi būsime uždarose erdvėse arčiau vienas kito“, – perspėja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius.

A. Unikauskas džiaugiasi lietuvių elgesiu karantino sąlygomis: dauguma stengėsi laikytis rekomendacijų ar bent rodė, kad dėvi kaukes, nevaikščiojo, kur nereikia. Tačiau pamažu rekomendacijų laikomasi pasyviau.

„Šnekama, kad sąlygos bus sušvelnintos, bet turime suprasti vieną dalyką – nėra jokių garantijų, kad, kai atleisime vidines vadeles ir pradėsime vėl daug bendrauti, nustosime saugotis, nebus antrosios bangos. Gyvenime yra tokia filosofinė taisyklė: antra ataka visada baisesnė už pirmą. Tai yra dėsnis. Jeigu spjausime į saugumo priemones, bus blogai, todėl labai jūsų prašau saugoti save ir kitus. Jeigu šito nepamiršime, viskas bus gerai“, – ramina medikas.

Plačiau – gegužės 11 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Unikauskas ragina neatsipalaiduoti: jei spjausime į saugumą, smogs antroji viruso banga – ir ji bus stipresnė
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba, – jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.