Gyvenimas

2020.05.12 16:54

Specialistė primena, kaip padėti vaikams geriau jaustis karantino metu

LRT.lt2020.05.12 16:54

Per pastaruosius porą mėnesių mūsų visų gyvenimas pasikeitė taip, kaip kai kurie iš mūsų, o ypač – vaikai ir paaugliai, iki šiol dar nebuvo patyrę. Jei tarp suaugusiųjų, ypač brandesnio amžiaus žmonių, dar galime sutikti nemažai tokių, kurie išgyveno ekonominę blokadą, Černobylio katastrofą, pokario metą, ir tie laikotarpiai irgi kėlė daug nerimo, su kuriuo teko susidoroti – tai vaikams ir jaunuoliams toks gyvenimo apsivertimas yra nežinomas, todėl tuo sudėtingesnis.

Pataria gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė.

Reikėtų nepamiršti, kad ir dabar gali varginti tie patys sunkumai, kurie tęsėsi anksčiau, pavyzdžiui, depresija, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, valgymo sutrikimai; turbūt nereikia stebėtis, kad pastebima, jog karantino metu labai sustiprėjo nerimo sutrikimai, išryškėjo sunkumai užmigti ar išvis sutriko miego-būdravimo ritmas (labai vėlai užmingama, o ryte sunku prabusti). Jeigu karantino pradžioje vaikai ir paaugliai džiaugėsi, kad nereikia eiti į mokyklą – tai dabar mokymasis nuotoliniu būdu dažną moksleivį stipriai išvargino, paaiškėjo, kad nėra lengva pačiam planuotis laiką, ne visada paprasta mokantis tokiu būdu išsiaiškinti, ko nesupranta.

Maži vaikai, dar nelankantys mokyklos, susiduria su tuo, kad pasikeitė jų įprasta dienotvarkė: jie nebeina į darželį, kur galėjo žaisti, namie mato įsitempusius tėvus, bandančius suderinti darbo iššūkius ir vaikų buvimą namie. Dažniausiai šis buvimas namuose toli gražu nepanašus į kokybišką laiką kartu... Nereikėtų pamiršti ir to, kad, jei anksčiau buvo galimybė nuvažiuoti pas senelius – dabar tenka to neplanuoti, ir vaikai, jei turėjo artimą ryšį su seneliais, išgyvena šio ryšio netektį.

Taigi – pabandykime aptarti, ką mes, suaugusieji, galėtume padaryti, kad padėtume geriau jaustis savo vaikams:

1. Kalbėkitės apie tai, kas vyksta. Nerimas mažėja tada, kai galime kalbėtis apie tai, kas aplinkui dedasi. Jei suaugusieji gali klausyti žinių, ieškoti informacijos internete ar kalbėtis apie situaciją su draugais ar kolegomis, tai ypač mažesniems vaikams gali būti daug kas neaišku ir nesuprantama, o tai gali kelti naujų baimių. Atsiminkite, kad jūsų tikslas yra vaikui paprastai, jam suprantamai paaiškinti, kodėl pasikeitė ankstesnis gyvenimo būdas, atsakyti į vaiko klausimus ir jį nuraminti. Savais žodžiais atpasakokite tai, ką girdite ar skaitote patikimuose informacijos šaltiniuose, pritaikę tai vaiko amžiui ir jo brandumo lygiui.

Gaila, bet greičiausiai bus ir tokių klausimų, į kuriuos negalėsime atsakyti, ir tai visiškai suprantama: niekas nežino, ar pavyks išvengti užsikrėtimo, negalime pasakyti, ar nesusirgs mylima močiutė, ar rudenį jau bus galima eiti į darželį ar mokyklą. Jei nežinote, ką atsakyti – taip ir pasakykite vaikui, tačiau pabrėžkite, kad tikite, jog viskas susiklostys gerai. Pastebėkite tai, kas esamoje situacijoje yra pozityvu, pavyzdžiui, pasidžiaukite, kad galite daugiau laiko praleisti kartu, kad šiuo metu esate sveiki. Būtinai užtikrinkite, kad esate ir būsite šalia ir padėsite, jeigu tik kokios nors pagalbos prireiks.

2. Stenkitės išlaikyti ramybę. Turbūt daugybę kartų esate girdėję, kad vaikai geriausiai mokosi ne iš to, kas jiems sakoma, bet iš to, ką jie mato. Suprantama, kad jie puikiai „sugaudys“ ir sugers visą jūsų išgąstį ir nerimą, jeigu tik pajus tai iš Jūsų balso ar laikysenos. Užduotis nelengva, bet tėvams iš esmės tenka būti visų gyvenimo iššūkių amortizatoriais: sušvelninti nemalonumus, „apdoroti“ juos ir pateikti vaikams tokios apimties, kokią vaikai yra pajėgūs suprasti ir įveikti.

Nepamirškite, kad vaikai labai jautrūs tam, kas juos supa, ir labai greitai „sugaudo“ ne tik tai, ką ir kaip Jūs sakote jiems, bet ir tai, apie ką Jūs kalbatės su kitais suaugusiaisiais. Būkite atidūs, kalbėdamiesi su savo partneriu (sutuoktiniu), artimaisiais ir draugais (įskaitant ir pokalbius telefonu, kai vaikai girdi tik tai, ką kalbate Jūs), ir pasistenkite nepaleisti savo panikos taip, kad vaikai ją pajustų. Vaikai, ypač jautresnieji, yra linkę iškraipyti tai, ką sužino, ir užpildyti tai, ko nesupranta, savo pačių fantazijomis (kurios gali būti kur kas baisesnės už realybę). Pavyzdžiui, jie gali bijoti, kad kiekvienas užsikrėtęs koronavirusu būtinai mirs. Papasakokite vaikui tai, kas šiuo metu yra žinoma: kad didžioji dauguma užsikrėtusiųjų perserga nesunkiai, kad prireikus gydytojai suteiks visą reikalingą pagalbą.

Turėkite galvoje ir tai, kad vaikams girdint geriau būtų nedejuoti dėl to, kad nepavyko išvykti į kelionę ar gausite mažesnį atlyginimą dėl susiklosčiusios sunkios situacijos darbovietėje – tai tikrai nepadės ramiau jaustis. Geriau pasvarstykite, kur galėtumėte nueiti pasivaikščioti netoli nuo namų – puikus ir nieko nekainuojantis prasiblaškymas.

3. Palaikykite pastovumą ir rutiną. Karantino metu labai lengva gyventi „bet kaip“: eiti gultis vėlai, miegoti ilgai, nesilaikyti aiškios dienotvarkės – na, maždaug, kaip būna savaitgaliais. Vis dėlto tam tikras, nebūtinai itin griežtas, režimas gali padėti jausti didesnį saugumą ir sumažinti nerimą. Pasirūpinkite, kad vaikai turėtų laiko ir žaidimams ar poilsiui, ir pamokų ruošai (mokyklinukams), ir buities darbų atlikimui, ir pabuvimui lauke. Pakankamas, pastoviu laiku planuojamas miegas ir pakankamas fizinis krūvis leidžia palaikyti geresnę emocinę būseną.

Be to, reikėtų nepamiršti, kad moksleiviams savarankiškas darbas kelia daug pagundų gautas užduotis atlikti „kada nors vėliau“, susidaro skolos, kurios savo ruožtu labai sustiprina nerimą. Jeigu reikia – padėkite vaikams susiplanuoti, kada ką mokytis. Suprantama, kad šio įgūdžio dar jiems labai trūksta.

4. Padėkite palaikyti ryšius. Bendravimas su bendraamžiais yra tokia pat svarbi vaiko gyvenimo dalis, kaip ir mokymasis. Jei mokytis galima nuotoliniu būdu, tai bendravimui karantinas sudavė išties stiprų smūgį. Padėkite vaikui paskambinti savo draugams (nepamirškite ir senelių ar kitų vaiko gyvenimui svarbių žmonių), suplanuokite arbatos gėrimo laiką ar žaidimų kartu laiką, naudojantis bendravimo vaizdu programomis. Laisvėjant karantinui galite pasiūlyti susitikti ir pasivaikščioti (žinoma, nepamiršdami apsaugos priemonių).

5. Kartu mokykitės įveikti stresą. Jeigu mokytis akademinių dalykų ar bendravimo įgūdžių yra įprasta, tai nusiraminti, įveikti nerimą ar kitas stiprias emocijas ne visada mokame ir mes, suaugusieji. Karantino laikotarpis gali būti puikus laikas išmokti šių labai svarbių įgūdžių, juolab kad nerimo mes visi patiriame ir turbūt patirsime daug. Pabandykite kartu su vaiku (tik ne tuomet, kai jis jau yra sudirgęs – pakvieskite jį, kai jaučiasi ramus) sudaryti sąrašą veiklų, kurios padeda nusiraminti: pavyzdžiui, nuspalvinti mandalą ar kokį kitą spalvinimo paveiksliuką, pasiruošti ir išgerti puodelį arbatos, išeiti į lauką pasivaikščioti, paklausyti kokios nors mėgstamos muzikos, konstruoti iš „Lego“ detalių ir panašiai (vaikams ir suaugusiesiems šis sąrašas, žinoma, gali skirtis). Pakabinkite šį sąrašą gerai matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant šaldytuvo ir aptarkite, kad pajutus nerimą ar pyktį būtų naudinga kažką padaryti iš šio sąrašo.

Nerimui slopinti taip pat labai tiktų išbandyti įvairias kvėpavimo meditacijas, atsipalaidavimo pratimus. Anglų kalba daugybę įrašų galite rasti internete, lietuvių kalba galite atsisiųsti programėlę telefonui „Ramu“. Mažesniems vaikams meditacijų ir atsipalaidavimo pratimų (relaksacijų) tekstus gali reikėti pritaikyti, pateikti žaidimų forma.

Šiuo įtemptu laikotarpiu svarbu prisiminti, kad vaikai emocinės paramos gali kreiptis į Vaikų ir Jaunimo linijas, o konsultacijas tėvams siūlo Tėvų linija. Nuo šios savaitės taip pat pradeda veikti ir nauja nemokamos psichologinės pagalbos medikų vaikams galimybė platformoje MEDo.lt – tai Medikų palaikymo iniciatyvos dalis pandemijos metu. MED.o.lt vienija net 150 Lietuvos psichologų ir psichoterapeutų, pasiruošusių nuotoliniu būdu konsultuoti medikus, jų artimuosius ir vaikus. Taip pat gali dėl konsultacijų kreiptis ir vaistininkai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.