Gyvenimas

2020.05.12 12:58

Sniegui užklojus obelų žiedus, klimatologė Audronė Galvonaitė priminė ir birželį siautusią pūgą

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.05.12 12:58

„Per gegužę šalčio sugrįžimai būna du kartus: kai žydi obelys ir kai sprogsta ąžuolai, todėl šiandieninis vaizdas už lango – nieko nuostabaus“, – portalui LRT.lt sako klimatologė Audronė Galvonaitė. Ji prisimena, jog vienais metais smarki pūga prasidėjo birželį, tada A. Galvonaitė net norėjo skėčiu pridengti perintį gandrą.

Gegužės 12-osios rytą pažvelgę pro langą ne vienas aiktelėjo iš nuostabos – dar vakar kai kur termometro stulpelis rodė net 24 laipsnius šilumos, o šįryt žydinčias obelis uždengė puraus sniego antklodė.

Visgi toks reiškinys, anot klimatologės A. Galvonaitės, neturėtų stebinti. Netikėtai spustelėjęs šaltukas per patį obelų žydėjimą – natūralus reiškinys, o ir iš dangaus pabirusių snaigių yra tekę sulaukti net birželio mėnesį.

„Per gegužę šalčio sugrįžimai būna du kartus: kai žydi obelys ir kai sprogsta ąžuolai, todėl šiandieninis vaizdas už lango – nieko nuostabaus ir ypatingo. Matome sugrįžusį šalčio įsiveržimą iš šiaurinių platumų, o su tuo kartais ateina sniegas, kartais – šlapdriba, kartais pasitaiko ir sausas šalčio įsiveržimas.

Sniegas gegužę yra iškritęs ne kartą. Beje, toks užsnigimas yra daug geriau nei sausas atšalimas, kuris būtų daug ką nušaldęs. Dabar už lango matome fantastišką vaizdą – balta balta obelis, o ant jos dar didžiuliai kąsniai balto sniego. Žinoma, tokia šlapio sniego apdraba taip pat gali būti pavojinga – ji yra sunki, todėl gali pradėti lūžti medžių šakos“, – kalba A. Galvonaitė.

Panašias oro išdaigas, pasak specialistės, turėtų prisiminti ir vyresnių kartų žmonės. „Žmonės anksčiau kalbėdavosi su gamta, kalbėdavosi su žeme, ją čiupinėdavo, žiūrėdavo, kaip ir iš kur plaukia debesys, todėl žinodavo tuos šalčio įsiveržimus ir jais nesistebėdavo“, – sako A. Galvonaitė.

Klimatologė kviečia prisiminti ir 2017 m. Velykas, per kurias, juokauja, prasidėjo baltos Kalėdos, o pati pasakoja prisimenanti, jog vienais metais sniegas iškrito ir birželio mėnesį.

„Kai dirbau Fizikos institute, birželį nuvažiavau į Mažeikius. Savo lizduose perėjo gandrai, ir staiga ėmė smarkiai snigti. Prisimenu, tada galvojau, gal tam gandrui, kuris tupi ant kiaušinių, reikia nunešti skėtį“, – šypsosi A. Galvonaitė.

Klimatologė primena, kad iš aukštai krentantis sniegas lietumi virsta tada, kai patenka į šilto oro sluoksnį. Jei krituliai krenta labai staigiai, jie nespėja ištirpti, todėl sniegas gali iškristi ir tiesiog vidurvasarį.

Gegužės 12 d. Lietuvą sniegas užklojo trumpam – žemė šilta, tad krituliai jau ėmė tirpti, tikina A. Galvonaitė. Tiesa, vasaros dar gali tekti palūkėti.

„Juk vasara praktiškai prasideda nuo Joninių. Metų laikai nesikeičia kartu su kalendoriaus lapeliais, kaip ir persukus laikrodį saulė nepradeda tekėti valanda anksčiau.

Gamta daro savo, o mes vis įsivaizduojame, kad esame pasaulio šeimininkai. Kad ir stengiamės gamtai pridaryti daug žalos, ji kol kas dar tvarkosi ir mums siunčia visokius išbandymus“, – kalba klimatologė.

Snieguota gegužės 12 d. – LRT fotografų nuotraukose

Taip pat skaitykite