Gyvenimas

2020.05.13 21:02

Atostogos Lietuvoje. Viskas, ką reikia žinoti apie 1002 ežerų kraštą – Utenos apskritį

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2020.05.13 21:02

Atsipalaiduoti klausant bičių dūzgimo, paragauti tikros žiniuonės arbatos, pasivaišinti milžiniška kiaušiniene „Paukščių kaime“ ar paglostyti 50 skirtingų rūšių triušiukų kviečia Lietuvos ežerų kraštas – Utenos apskritis, tikras rojaus kampelis gamtos mylėtojams ir vandens pramogų entuziastams.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Atostogos Lietuvoje“, jis supažindins su turizmo įdomybėmis ir naujovėmis, laukiančiomis kiekvienoje iš dešimties šalies apskričių.

„Suomija save vadina 1001 ežero, o Utenos apskritis (Ignalina, Molėtai, Utena, Zarasai ir Anykščiai) save pavadinome 1002 ežerų kraštu. Iš tiesų, savo apylinkėse suskaičiavome apie tūkstantį ežerų, žinoma, ne visi jie turi savo paplūdimius, atabradus, kai kurie jų – mažyčiai, užpelkėję, apjuosti aukštų žolių.

Tačiau joks kitas Lietuvos kraštas tiek ežerų neturi“, – teigia Utenos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Jasinevičienė. Apsistoti šiame krašte kviečia daugybė kaimo turizmo sodybų, kelios dešimtys stovyklaviečių, vilioja vandens pramogos.

„Ežerų kraštą vagoja dešimtys upių ir upeliukų, tad visame regione populiarus vandens turizmas, ypač baidarės. Utenos rajone esame parengę kelis maršrutus plaukti Šventosios upe („Gamtos paveldas iš vandens“, „Šventosios upe Lietuvoje“, „U3“).

Vienas įdomiausių maršrutų visame regione – „Utenos rajono upėmis ir ežerais“ per Aukštaitijos nacionalinio parko teritoriją, jo metu perplaukiama 14 ežerų, sujungtų įvairiausiais upeliais. Kartais plaukimas primena net savotišką orientacinį žaidimą, kai įplaukus į ežerą žvitri akis turi surasti upeliuką, kuriuo bus galima tęsti maršrutą“, – pasakoja R. Jasinevičienė.

Ignalinos rajone esančioje Palūšėje galima ne tik išsinuomoti baidarių, bet ir pasiplaukioti valtimi, jachta ar vienu iš pramoginių laivų, suteikiančiu galimybių kitaip pamatyti Aukštaitijos nacionalinio parko grožį. Viena įdomiausių pramogų – naktinis safaris baidarėmis.

Net po kelis baidarių, valčių ar irklenčių nuomos centrus rasite Molėtų apylinkėse, Zarasuose, kur taip pat veikia vandenlenčių ir vandens batutų parkas, Anykščiuose, Visagine. Be to, Molėtuose ir Anykščiuose taip pat yra vietų, kur smagiai laiką praleis vandenlenčių entuziastai.

Tai, ką būtina pamatyti Utenos apylinkėse:

– Dauniškio parkas su ežere esančiu grojančiu ir šviečiančiu fontanu;
– Utenos dvaras;
– Minčios vandens malūnas;
– Šeimyniškių atodanga ir konglomerato uola.

Itin vaizdingoje vietovėje, tarp Dauniškio ir Vyžuonaičio ežerų, įsikūręs Utenos miestas pasitinka užburiančia gamta. Kaip pasakoja R. Jasinevičienė, eidami 7 km per miestą vingiuojančia „Laimingų žmonių trasa“ įveiksite 10 tūkst. žingsnių, taip pat apeisite daugelį lankytinų miesto vietų, rasite, kur skaniai papietauti ar pasimėgauti desertu. Maršrutas baigiasi ties Senuoju Utenos paštu, kur lankėsi ir garsus prancūzų rašytojas Honore de Balzacas.

Mėgstantiesiems sklaidyti krašto istorijos puslapius ir daugiau sužinoti apie skirtingus šalies laikotarpius, anot Utenos TIC direktorės, bus įdomu apsilankyti Utenos muziejuose ar aludarystės pažinimo centre, o dviračių taku iš Utenos galima numinti iki Sirutėnų kaimelio, kur įsikūrusi Prieškario ūkininko sodyba su didžiule eksponatų kolekcija.

Kiek toliau už miesto – 18 ar 19 a. menantys etnografiniai kaimai, Bikuškio ir Jotaučių, Saldutiškio, Užpalių dvarai, septyni piliakalniai, Krokulės ir Varniškių (Aptiekos) šaltiniai, legendomis apipinti akmenys. „Daugelį minėtų objektų galima apžiūrėti pasirinkus vieną iš dviejų dviratininkams skirtų maršrutų – „Žavus Sudeikių kelias“ ir „Darnoje su gamta“ (šį kelią galima įveikti ir pėsčiomis), o keliaujantiesiems automobiliu sudarytas specialus vienos dienos maršrutas“, – pasakoja R. Jasinevičienė.

Tikriems gamtos mylėtojams ji pataria paklajoti Ąžuolijos pažintiniu taku: „Labiausiai jis patiks tikriems gamtos vaikams, kurie nori išvysti jos autentiką ir grožį: čia nėra nutiestų specialių medinių takų – reikės eiti mažai žmogaus paveiktu miško ruožu.“

Užklydusiesiems į Utenos apylinkes, pasak R. Jasinevičienės, tiesiog būtina apsilankyti apie 23 km nuo Utenos nutolusiame „Triušiukų slėnyje“ – čia jus pasitiks daugiau nei 50 skirtingų rūšių ilgaausių ir kiti slėnio gyventojai – povai, fazanai, stručiai, elniai, danieliai, nutrijos, alpakos, voverės ir kt.

„Slėnyje gyvenančius triušiukus galima paglostyti ir pavaišinti skanėstu, be to, galima sužinoti apie kiekvieną veislę. Šią vietą ypač mėgsta šeimos, nes čia išties labai jauku ir gera“, – pasakoja Utenos TIC vadovė.

Vos už 12 km nuo „Triušiukų slėnio“ yra Tauragnų miestelis, jame – giliausias Lietuvos ežeras Tauragnas. „Būtent iš čia kilusi mokslininkė, žolininkė, žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė, pusiau rimtai, pusiau juokais vadinusi save ragana. 2020-ieji paskelbti jos metais, tad tai yra puiki proga apsilankyti vienoje iš Tauragnų muziejaus rengiamų edukacijų, jose pasakojama apie žiniuonės gyvenimo peripetijas, taip pat mokomasi pažinti medžius, žoleles, iš kurių lankytojai gali išsivirti arbatos ar sriubos.

Pavasarį išeina labai skani patvorio karalienės dilgėlės sriuba, o kitais metų laikais verdamos daržovių ar grybų sriubos. Ypač gražu Tauragnuose pavasarį, kai pražysta žiniuonės E. Šimkūnaitės atminimui skirtas Gesės vyšnių sodas. Beje, Tauragnus galima vadinti vartais į Aukštaitijos nacionalinį parką ir Ignalinos kraštą“, – pasakoja R. Jasinevičienė.

Daugiau naudingos informacijos apie tai, ką pamatyti, ką nuveikti, kur pavalgyti ar kur apsistoti Utenos rajone, rasite čia.

Tai, ką būtina pamatyti Ignalinos apylinkėse:

– Palūšė;
– Palūšės Šv. Juozapo koplyčia;
– Bitininkystės muziejus Stripeikiuose;
– Ginučių vandens malūnas;
– Paliesiaus dvaras;
– Ladakalnis.

Didžioji dalis Aukštaitijos nacionalinio parko plyti būtent Ignalinos rajone, tad šis kraštas vilioja visus, kurie mėgsta grožėtis gamta.

„200 rajono ežerų susijungia upėmis ir upeliais bei sudaro tikrą vandens labirintą, o pradėjus savo kelionę vandeniu Palūšėje galima pasiekti Baltijos jūrą, – pasakoja „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo rinkos ekspertė Neringa Sutkaitytė. – Beje, Rojus – tai reali vieta, tai kaimas Ignalinos rajone, kuriame įsikūręs vienu populiariausių Lietuvoje vaismedžių rūšių „tėvo“, garsaus pomologo Prof. Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus. Be to, Ignalina turi ir naudoja sveikatinimo tikslais savo mineralinį vandenį. Dar viena įdomi detalė – prieš beveik 90 metų Ignalinos apylinkėse nusileido pasaulinių Gordono Beneto oro balionų lenktynių nugalėtojai amerikiečiai Thomas G. W. Settle ir Winfield Bushnell, pasiekę pasaulio rekordą.“

Parke yra garsusis Ladakalnis, nuo kurio viršūnės galima išvysti net šešis ežerus, o ateinantieji pasižvalgyti paprastai atsineša akmenuką ir palieka jį prie viršūnėje augančio ąžuolo. Kiek atokiau paėjus žaliuoja šalies Prezidentų ąžuolų alėja.

Vienas populiariausių regiono objektų – Ginučių vandens malūnas. Vieni atvyksta juo pasigrožėti ir daugiau apie malūno technologijos ypatumus sužinoti, kiti – išsimaudyti, o kai kurie pasilieka nakvynės čia įrengtuose kambariuose. Be to, Ginučiuose yra sodyba, kur galima paragauti žuvienės, pagamintos pagal senuosius šio krašto receptus.

Vos už 5 km nuo Ginučių nutolęs Stripeikių kaimelis, kuriame gali pasiklausyti bičių dūzgimo ir apsalti nuo medaus gardumo, – čia įsikūręs vienintelis Lietuvoje Bitininkystės muziejus. Lankytojai iš čia išvyksta medaus paragavę, apie bitininko amatą daugiau sužinoję, patys atakiuoti korius ar medaus išsukti pabandę, iš vaško sau žvakę išlieję ar pabuvę „Kvapų palėpėje“, kurioje atsipalaiduoti kviečiama klausant bičių dūzgimo ir kvėpuojant sveikatinančiais bičių produktų aromatais.

Iš viso muziejus siūlo išbandyti 9 edukacines programas. „Muziejus labai atsinaujinęs ir interaktyvus, tad čia apsilankę tikrai neprašausite“, – patikina R. Jasinevičienė.

Maždaug už 12 km kelio, Cijonuose, esantis „Paukščių kaimas“ kviečia savo laimės paukštę pamatyti. O jei ir ne savo laimės, tai bent jau daugybę naminių paukščių rūšių, kai kurios jų kilusios net iš Afrikos. Apie paukščius papasakojusi šeimininkė vaišina žolelių arbata ir milžiniškoje keptuvėje ant laužo kepta kiaušiniene.

Paliesiaus dvaras – dar vienas Ignalinos rajono perlas. Dabar jame vyksta koncertai, veikia restoranas, viešbutis, SPA bei fizinio krūvio terapijos klinika. Nuo dvaro vingiuoja ir pažintinis Paliesiaus sveikatingumo takas.

O jei norite apsistoti ne visai lietuviškoje aplinkoje, Palūšėje rasite Polinezija dvelkiančius poilsio namus, kurie patiks ne tik aktyvaus laisvalaikio entuziastams (čia galite išsinuomoti dviračius, irklentes, baidares ar kanojas), bet ir tiems, kurie nori bent trumpam apsistoti neįprastoje aplinkoje – indėniškame vigvame ar medžiuose kabančiose dvivietėse palapinėse.

Lengviausia Ignalinos krašto grožį ir vietos įdomybes atrasti pasirinkus vieną iš daugelio skirtingų maršrutų, net šeši sudaryti pėstiesiems. Vienos dienos maršrutas Ignalinos mieste ir 8 ežerų maršrutas Ignalinoje driekiasi per miestą, o Palūšėje savo kelionę gali pradėti tie, kuriems patinka žingsniuoti ramybe dvelkiančiais keliukais ir miškais. Dar daugiau pamatyti galite važiuodami dviračiu – Aukštaitijos nacionalinį parką galite apvažiuoti per porą dienų. (Visi maršrutai pėstiesiems, dviratininkams ir važiuojantiesiems automobiliu – čia.)

Daugiau naudingos informacijos apie tai, ką pamatyti, ką nuveikti, kur pavalgyti ar kur apsistoti Ignalinos rajone, rasite čia bei Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos puslapyje.

Tai, ką būtina pamatyti Visagino apylinkėse:

– Kukuižės ežero pažintinis takas;
– Lapušiškės, Sausalio pilkapynas;
– Paminklinis miesto akmuo;
– Ignalinos atominės elektrinės informacijos centras.

Visagino miestas įsikūręs rytinėje Lietuvos dalyje, šalia paties didžiausio Lietuvos ežero – Drūkšių. Važiuojant dviračiu per visą miestą, galima pasigrožėti originalia architektūra, prižiūrėtais gėlynais ir kitais objektais, pavyzdžiui, paminkliniu akmeniu, žyminčiu miesto statybų pradžią.

Norintiesiems atrasti urbanistines miesto keistenybes ir unikalią kultūrą siūloma leistis į pasivaikščiojimą po „kosminį“ Visaginą. Pats svarbiausias turistų traukos objektas yra 8 km nuo miesto – tai Ignalinos atominė elektrinė. Per porą valandų galite apžiūrėti 3 pagrindines IAE sales (reaktoriaus salę, turbinų salę ir bloko valdymo skydą).

Daugiau naudingos informacijos apie tai, ką galima išvysti ar nuveikti Visagine, kur apsistoti ir pavalgyti, rasite čia.

Tai, ką būtina pamatyti Zarasų apylinkėse:

– Stelmužės dvarvietė;
– Stelmužės ąžuolas,
– Antalieptės vienuolyno kompleksas;
– Tiltiškių vandens malūnas;
– Apžvalgos ratas ir Zaraso ežero pakrantė;
– Zarasų krašto muziejus.

Zarasai – tai miestas iškilęs virš 7 ežerų, pastebi N. Sutkaitytė. Pačiame mieste plytintis Zaraso ežeras puikuojasi unikaliu architektūros statiniu – apžvalgos ratu, esančiu 17 metrų aukštyje.

Apžvalgos aikštelė leidžia mėgautis įspūdinga panorama, o nusileidus laiptukais galima pasivaikščioti ežerą juosiančiu taku ir nueiti iki Didžiosios Zaraso ežero salos. Norėdami geriau pažinti miestą, galite leistis maršrutu „Senieji ir naujieji Zarasai“, vingiuojančiu ne tik pro įspūdingą apžvalgos ratą ar Didžiąją Zaraso salą, bet ir per Sėlių aikštę ar miesto centre esančią Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią.

Pažvelgti į miestą nuo vandens siūlo Pontoninis katamaranas, taip pat nuplukdantis į Antalieptės marias – vieną paslaptingiausių vandens telkinių, kurio gelmėse – užlietos kapinaitės, taip pat kviečiantis į ekskursijas „Unt Sartų“, Čičirio ir Luodžio ežeruose.

Miesto apylinkėse driekiasi net 6 pažintiniai takai. Patraukę Degučių pažintiniu taku pažinsite šimtamečio pušyno augaliją ir gyvūniją, pamatysite paslaptingąjį akivarą, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas pelkių orchidėjas, užkopsite į vaizdingą Degučių piliakalnį.

Jei leisitės Šavašos pažintiniu taku, pamatysite upės žemupį su įspūdingais slėniais, kur vanduo krenta net iš 8–11 m aukščio. Kaip skelbiama Zarasų TIC, tarp aukštų upės slėnių 13–16 a. buvo pasislėpusi senovės lietuvių šventykla. Jos liekana – Lūžų akmuo su dubeniu laukia norinčiųjų pažinti praeitį keliautojų. O kai pavargsite, galėsite atsikvėpti meilės salelėje.

Zarasų kraštas įdomus ir dėl unikalių sakralinės architektūros statinių, kuriuos aplankyti galėsite sekdami sakralinį maršrutą. O leistis į kelią tikrai verta, pakeliui – seniausia medinė Lietuvos bažnyčia, 17 a. viduryje pastatyta naudojant tik kirvį ir pjūklą, – Stelmužės Viešpaties Jėzaus kryžiaus bažnyčia. Taip pat galėsite aplankyti Tiberiados vienuolių bendruomenę, pamatysite didžiausią akmeninę bažnyčią Lietuvoje, galėsite pasigrožėti medine architektūra.

Jei jau užsukote į Zarasų kraštą, būtinai aplankykite 300 metų senumo Šlyninkos vandens malūną. Jis vis dar veikia ir čia gaminami tautiniu paveldu laikomi miltai. Čia pat galėsite paskanauti vietoje kepamos ruginės ir kvietinės duonos, taip pat krašto virtuvės skanėsto – razavų blynų.

Zarasų apylinkes galite apžiūrėti per vieną dieną keliaudami Zarasų TIC sudarytus maršrutu, vedančiu per Zarasus, Šlyninką, Stelmužę, Imbradą ir Dusetas.

Daugiau naudingos informacijos apie tai, ką pamatyti, ką nuveikti, kur apsistoti ir kur pavalgyti Zarasų apylinkėse, rasite čia.

Tai, ką būtina pamatyti Molėtų apylinkėse:

– Etnokosmologijos muziejus;
– Asvejos regioninis parkas;
– Alantos dvaras;
– Ežerų žvejybos muziejus;
– Videniškių vienuolynas;
– Molėtų astronomijos observatorija;
– Molėtų technikos muziejus.

Nors Visaginas kviečia į „kosminį“ pasivaikščiojimą, Molėtai garsėja ne tik ežerais, bet ir Etnokosmologijos muziejumi bei Astronomijos observatorija, įsikūrusiais kiek atokiau nuo miesto šurmulio. Tačiau jei keliaujate stebėti naktinio dangaus, nepravažiuokite pro Molėtus, užsukite bent dieną pasižvalgyti.

Surasti visas lankytinas miesto vietas padės Pėsčiųjų takas aplink Molėtų miesto ežerus. Eidami ar važiuodami dviračiu šalia tako rasite Žvejo batų ir meškerės skulptūrą, Žuvį su balnu, miesto fontaną, Skulptūrų parką, akmenį Sizifui, Pavasarininkų kalną ir kitas miesto įdomybes. O jei po pasivaikščiojimo paskaudo pėdas, pakeliui į nakvynės vietą stabtelkite prie Molėtų ligoninės – čia nutiestas Basų pėdų takas puikiai atpalaiduoja ir masažuoja pėdas.

Molėtų kraštas taip pat turtingas gamtos paveldo ir įspūdingų panoramų. Už 12 km kelio nuo miesto tokia atsiveria 214 laiptelių užkopus į 36 m (maždaug devynaukščio namo) aukščio Midūnų apžvalgos bokštą. Po kojomis lieka žaliuojantys pušynai ir vienas didžiausių šalyje senovės ledynų kilmės ežerų – Baltieji Lakajai.

Maždaug už pusvalandžio kelio nuo Molėtų, Dubingiuose ganosi taurieji elniai, danieliai ir muflonai, gražuolės alpakos, poniai ir mini arkliukai, ožkytės ir avys, veisiami greitakojai stručiai, povai, o ežero saloje laisvai bėgioja triušiai ir įvairių veislių vištos, ežere plaukioja muskusinės antys ir juodosios gulbės, ganyklose risnoja žirgai. Tai – Dubingių žirgyno gyventojai. Čia užsuka tie, kas nori gyvūnus apžiūrėti, pajodinėti gamtoje, taip pat skaniai papietauti ir apsistoti nakvynės.

O jei turite klausimą, kuris jums neduoda ramybės, atsakyti į jį padės už keliasdešimties kilometrų nuo žirgyno besiraizgantis analogų pasaulyje neturintis 4 stichijų labirintas, sukurtas psichologų, ugdančiųjų vadovų, sociologų, mokytojų ir orientacininkų komandos.

Beje, Molėtų apylinkes galima apžiūrėti ir iš oro baliono, daugiau informacijos apie tai rasite čia.

Daugiau naudingos informacijos apie tai, ką galima pamatyti, nuveikti, kur papietauti ar apsistoti Molėtų apylinkėse, rasite čia.

Tai, ką būtina pamatyti Anykščių apylinkėse:

– Arklio muziejus;
– Apžvalgos aikštelė Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios bokšte;
– Siauruko muziejus;
– Rašytojo Jono Biliūno sodyba-muziejus;
– Burbiškio dvaras;
– Bijeikių apžvalgos bokštas;
– Puntuko akmuo;
– Anykščių šilelis;
– Antano Baranausko klėtelė;
– Daumantų atodanga;
– Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo šaltinis;
– Vetygalos atodanga.

„Utenos regionas ypač tinkamas poilsiui su šeima. Geriausias to pavyzdys – Anykščių kraštas, kuriame kiekviena šeima ras ką nuveikti pagal kiekvieno norus ir poreikius, o mažieji keliautojai patirs pačius įsimintiniausius nuotykius – nuo atsinaujinusio labirintų parko iki naujų atrakcionų ir pramogų verslo centre „Kalita“, nuo naujo kabančio tilto iki Safari parko (kuriame suteikiama galimybė gyvūnus apžiūrėti pro visureigio langą)“, – pasakoja „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo rinkos ekspertė.

Anot jos, Anykščiai iš kitų rajonų išsiskiria kaip kultūrinio turizmo kraštas, ypatingai tinkantis keliauti su šeima. Čia yra visko – nuostabi gamta, išskirtinė kultūra, literatūrinis palikimas, daugybė pramogų ir labai daug skirtingų maitinimo vietų. Anykščiai yra savita gamtos, kultūros, pramogų oazė.

Nors Anykščiuose yra mažiau vandens telkinių (ežerų) nei Molėtuose, Ignalinoje ar Zarasuose, tačiau Anykščių rajone yra daugiausia kaimo turizmo sodybų – net 43, pastebi „Keliauk Lietuvoje“ ekspertė.

Miestas savo apylinkes kviečia pažinti žaismingai ir siūlo „žaisti“ Anykščius. Atsisiuntę specialią programėlę į savo išmaniuosius įrenginius, gausite keturis maršrutus, kurie padės geriau pažinti šį kraštą ir nuves prie keliolikos lankomiausių objektų.

Tarp jų – „Laimės žiburys“, Puntuko akmuo, Burbiškio dvaras, Siauruko muziejus ir Anykščių šilelyje išdygęs pirmasis takas Rytų Europoje, kuriuo galima pasivaikščioti medžių viršūnių lygyje, 21 m aukštyje, – Medžių lajų takas.

„Šiais metais čia įrengta dar viena naujiena – Lynų tiltas per Šventąją, kuris jau spėjo pritraukti daug lankytojų. Medžių lajų tako kompleksą sudaro: Medžių lajų takas, pažintinė interaktyvi ekspozicija „Miškas kitaip“, Puntuko akmuo, Šventieji ąžuolai, vabzdžių viešbutis, inkilų paroda ir naujasis Lynų tiltas. Nuo birželio, kaip ir anksčiau, iki Medžių lajų tako kursuos pramoginis traukinukas", – pasakoja N. Sutkaitytė.

Ji taip pat siūlo užsukti į pramogų ir sporto centrą „Kalita“, kuris jau daugelį metų yra vienas mėgstamiausių objektų Anykščiuose: „Šią vasarą lankytojai galės skrieti nuo kalno ne tik rogučių trasa, bet ir padangomis. Jau visai greitai Kalitos kalno lankytojai galės išbandyti nusileidimą padangomis nauju atrakcionu. Atrakcionų arsenalą taip pat papildys virtualios realybės lauko atrakcionas."

Pasak ekspertės, vienas gražiausių gamtos perlų Anykščiuose yra Rubikių ežeras ir jo 16 salų. Čia gausu puikių poilsiaviečių, galima plaukioti vandens dviračiais, elektriniais kateriais, plaukti plaustu, vyksta edukacijos ir ekskursijos plauste, degustacijos bei naktiniai žygiai ir žvaigždžių stebėjimas su profesionaliais gidais. Šalia Bijeikių piliakalnio, pastatytas 15 m bokštas su apžvalgos aikštele, nuo kurios atsiveria nuostabi Rubikių ežero ir apylinkių panorama.

Anykščių TIC taip pat siūlo beveik dvidešimt skirtingų maršrutų (juos rasite čia) norintiesiems pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu ar apylinkes tyrinėti važiuojant automobiliu. Vieni maršrutai skirti tiems, kurie nori pažinti krašto istoriją ar gamtą, kiti – ieškantiesiems pramogų su šeima ir norintiesiems laiką praleisti aktyviai.

Vos už 8 km nuo Anykščių, Niūronių kaime, yra vienintelis Lietuvoje Arklio muziejus. Jame pristatomi įvairūs amatai, o už muziejaus teritorijos galima ir patiems pajodinėti. Čia pat galima aplankyti rašytojo Jono Biliūno sodybą-muziejų.

Taip pat šeimoms tikrai bus ką veikti Labirintų parke. Jame – ne tik penki labirintai ir mini zoologijos sodas, bet ir milžino stalas, apžvalgos aikštelė medyje, pelėdos namas, žaliųjų skulptūrų parkas, mini golfas, nusileidimo su padangomis čiuožykla, šokinėjimo pagalvė ir kt.

Ne mažesniu nuotykiu taps ir „Dainuvos nuotykių slėnis“, įsikūręs pačiame Anykščių šilelyje. Septyniomis trasomis (viena iš jų – vaikiška) keliaudami nuo medžio ant medžio galėsite rinkti įspūdžius ir į krašto gamtovaizdį pažvelgti iš kiek kitokios perspektyvos.

Daugiau naudingos informacijos apie tai, ką pamatyti, nuveikti, kur apsistoti ar papietauti Anykščių apylinkėse, rasite čia.

Taip pat skaitykite