Gyvenimas

2020.05.17 17:05

Pažintis su dr. Algirdu Amšiejumi ir jo bitėmis: jeigu gyventume taip, kaip bitės, mums nieko netrūktų

„7 Kauno dienos“, LRT.lt2020.05.17 17:05

„Aš visą bičių gyvenimą lyginu su žmonėmis. Jeigu gyventume taip, kaip bitės, mums nieko netrūktų. Bitė, paimdama maistą, nenuskriaudžia nei vieno augalo. Nėra kito tokio gyvio, kuris atneštų tik naudą, o ne žalą“, – laidoje „7 Kauno dienos” pasakoja bičių selekcininkas, biomedicinos mokslų daktaras Algirdas Amšiejus.

Pažintis su dr. Algirdu Amšiejumi ir jo bitėmis

Susipažinkime su bičių selekcininku, biomedicinos mokslų daktaru Algirdu Amšiejumi ir jo bitėmis. Tiesa, einant pas jas reikia pasiruošti – apsivilkti klasikinį bitininko kostiumą. Šį kartą rudens – žiemos kolekcijos, mat vasariniai siuvami iš plonos drobės. Be kostiumo dar reikės dūminės ir sudūlėjusio medžio anglių. „Dūminė naudojama tam, kad bitės, pajutusios dūmų kvapą eitų gerti medaus, prisivalgytų ir nesusiriestų įgelti“, – pasakoja dr. A. Amšiejus.

Pažintis su dr. Algirdu Amšiejumi ir jo bitėmis: didžiausia bitininkų problema – žydintys rapsų laukai

Dūmai – gaisro ženklas. Todėl bitės instinktyviai prisivalgo medaus trims dienoms į priekį, jeigu reiktų netikėtai evakuotis iš avilio.

Tai – pavasarinė bičių girdykla, pagardinta rupios druskos tirpalu. Druskoje esantis natris bitėms ypač svarbus auginant perus. Dzūkijoje, kur prastesnės žemės, bitininkai vandenį praturtina ne tik druska, bet ir kobaltu.

„Aš visą bičių gyvenimą lyginu su žmonėmis. Tai yra pats geriausias būdas. Jeigu mes taip gyventume kaip bitės, mums nieko netrūktų. Bitė, paimdama maistą, nenuskriaudžia augalo. Nėra kito tokio gyvio, kuris atneštų tik naudą, o ne žalą. Vikšras sugriaužia lapą, amaras puola augalą, žmogus pjauna, kerta, šaudo. Augalai bites pasamdė, kad atliktų imtymų veiksmą – seksą, kitaip sakant. Augalai negali viens prie kito prieiti, tai pasamdė biteles, kad šios aplankytų. Ir žiūrėkite, kokie augalai patenkinti: sėklas užmezga, dera, nuostabiai gyvena“, – bites giria pašnekovas.

Bitininkų ir ūkininkų konfliktai – padės internetinė sistema?

Lietuva yra viena pirmųjų visoje Europoje, kuri jau keletą metų naudoja sistemą, kontroliuojančią bitininkų ir ūkininkų konfliktus, kylančius dėl pesticidų naudojimo. Šiandien bitininkai žino, kada bus tręšiami ūkininkų laukai ir tuo metu neleidžia bitėms išskristi iš avilių.

„Dabar padarė taip, kad bitininkas gerbtų ūkininką, o ūkininkas – bitininką. Mes turime deklaruoti, kaip vežame bites, turime parodyti, kur jas statome. Tada ūkininkas internete, savo programoje, mato, kad pas jį prie lauko atvežtos bitės. Jis prieš purškimą į programą įveda skaičius ir prieš dvi dienas praneša, kad laukas bus purškiamas. Tuomet bitininkas gauna SMS žinute pranešimą, kad bus purškiama. Taip aš per dvi dienas galiu pasiruošti bites, tačiau kuo toliau, tuo labiau Lietuvoje yra taip, kad bitininkai nesiskundžia, kuomet jiems ūkininkai išnuodija bites“, – pasakoja dr. Algirdas Amšiejus.

Didžiausia bitininkų problema – žydintys rapsų laukai

Šiandien didžioji bitininkų problema – žydinčių rapsų laukai, kuomet rapsai auginami ne maistui, o biokurui ar dyzelinui. Šiems nemaistiniams augalams ir pesticidų normos kitos. „Daugybę metų ne vienas mokslinis tyrimas parodė neigiamą pesticidų poveikį bitėms. Ir dažniausiai mes neigiamą poveikį galime fiksuoti dėl insekticidų – medžiagų, skirtų vabzdžiams naikinti poveikio bitėms“, – situaciją komentuoja aplinkosaugininkė doc. Jūratė Žaltauskaitė.

Šie pesticidai sutrikdo vabzdžio nervinę sistemą – bitės praranda gebėjimą rasti žydinčius augalus. O jeigu ir randa nektarą, tai nebesugeba perduoti šios informacijos kitoms bitėms. Taip pat neberanda kelio atgal į avilį.

„Visiškai neseniai, 2018 metais Europos Sąjungoje buvo uždrausti trys pagrindiniai neonikotinoidiniai insekticidai. Viena pagrindinių priežasčių, nulėmusių šių insekticidų tokį uždraudimą – neigiamas poveikis bitėms. Ir dabar tuos kelis uždraustus insekticidus galima naudoti tik sėklų beicavimui arba juos dėti į kitas priemones, kurios naudojamos stacionariuose šiltnamiuose“, – teigia doc. Jūratė Žaltauskaitė.

Tačiau dr. Algirdas Amšiejus šioje insekticidų naudojimo praktikoje įžvelgia grėsmių ne tik bitėms, bet ir žmonėms. „Sėklą beicuoja, sėja į dirvą, augalas užauga, išskiria nektarą ir jis jau nuodingas. O kaip iš tų sėklų, pavyzdžiui, padarytas aliejus? O kaip tos sėklų išspaudos duodamos gyvulių pašarui? Tai yra užburta grandinė. Bitės pačios pirmosios parodo pesticidų žalą, nes jos mažos, jas šios medžiagos labai greitai veikia. Pas žmogų šie neonikotinoidai kaupiasi, niekur iš organizmo nedingsta. Iš to gali atsirasti tokie susirgimai kaip vėžys“, – apie žmogui taip pat kenksmingus pesticidus pasakoja bitininkas.

„Pavyzdžiui, bitė dėl neonikotinoidų poveikio neranda namų. Jai komunikaciją, orientaciją sutrikdo, paveikia nervinę sistemą. Tai kaip žmogui, kuo mes skiriamės? Situacija tokia, kad lietuviai su tuo labiausiai nesitvarko. Mes turime tik sukurtą sistemą, bet Italijoje, Ispanijoje nikotinoidus visai uždraudė. O Lietuvoje ne, nes ūkininkai nepragyvens. Svetur ir roundapą, glifosatus uždraudė, bet tik ne Lietuvoje“, – kritikos lietuviškai sistemai negaili dr. Algirdas Amšiejus.

Netinkamų bitėms laukų Lietuvoje – apie 40 procentų

Jeigu bitė skrenda po pesticidais išpurkštą lauką ir persismelkia šių medžiagų kvapu, jos šeima į avilį nebeįsileidžia. „Jeigu bitė tų chemikalų paėmė, ji juos pati valgo ir numiršta. Užteršto nektaro ji parnešti į avilį negali, todėl meduje randami tik nuodingų medžiagų likučiai. Bitė avilyje nemiršta, nebent žiemą, tarp korių. Bitininkai bičių lavonėlių nenumeta kur pakrūmėje. Yra du dalykai – arba į ugnį, arba užkasa žemėje. Sakoma, kad bitė negaišta, nedvesia, ji miršta“, – pasakoja bičių selekcininkas, biomedicinos mokslų daktaras Algirdas Amšiejus.

Tiesa, miršta ne tik bitės, bet ir mūsų požiūris į ekologiją bei laukus, užsėtus nemaistinėmis kultūromis. Tokių netinkamų bitėms laukų Lietuvoje, bitinininko paskaičiavimais, šiandien yra apie 40 procentų.