Gyvenimas

2020.05.15 21:02

Kaip apie istoriją kalbėti su vaikais? Svarbius įvykius galima susieti su jų veiklomis

Aurimas Švedas, LRT KLASIKOS laida „Homo cultus. Istoriko teritorija", LRT.lt2020.05.15 21:02

„Štai dabar mūsų mažasis bando suderinti žaidimą mobiliais žmogeliukais-romėnais, kurie jam labai patinka su tai, ką pastebėjo, kuomet lankėmės Vilniaus Kalvarijose, – kad romėnai nužudė Jėzų Kristų. Ir nejučia keturmetis jau tampa istoriku. Kokie vaikai ateina į mokyklą labai priklauso nuo šeimos, kurioje jis auga, nuo istorijos sąmonės jautrumo ir tėvų gebėjimo rasti ryšį tarp praeities ir dabarties“, – LRT KLASIKAI sako istorikas Zigmas Vitkus.

Kaip istoriją suvokia vaikas? Kokiu būdu apie sudėtingus praeities įvykius, reiškinius ir procesus kalbėtis su žmogumi, kuris žaidžia su lėlėmis, piešia, važinėja dviračiu, derasi su tėvais, kad jie gimtadienio proga nupirktų „Playstation“?


Dažnai istorikams vis dar atrodo, kad svarbiausias dalykas pasakojime apie praeitį yra datos. O kas svarbiausia vaikui, žengiančiam į praeities teritoriją – paslaptys, nuotykiai, šiurpūs nutikimai, kasdienybės pasaulio keistenybės?

Skaitant knygą, vaikas žiūri per petį ir klausia: o kas jis toks? Atsakau, kad Hitleris, toks blogas karalius. Ir taip prasideda kalba. Klausdami apie praeitį, net maži vaikai tampa istorikais.

Istorikas, publicistas, aktyvus visuomenės aktualijų komentatorius Z. Vitkus tikina apie istoriją šeimoje kalbantis labai dažnai. „Sakyčiau, kad istorinė mūsų šeimos sąmonė, jeigu taip galima pasakyti, yra pakankamai jautri. Ir tai jau paveldi vaikai: keturmetis ir devynmetė“, – sako jis.

Dviejų vaikų tėtis teigia istoriją naudojantis kaip hermeneutinį raktą dabarčiai suprasti. „Kartais pats pasiūlau temas, o kartais atsakau į užduodamus klausimus. Pavyzdžiui, tvirtinu prie lango trispalvę ir sakau: anksčiau buvus sovietams, mane už tai būtų uždarę į kalėjimą. Tada pasipila klausimai. Arba skaitant knygą, vaikas žiūri per petį ir klausia: o kas jis toks? Atsakau, kad Hitleris, toks blogas karalius. Tuomet sulaukiu klausimo, o kodėl jis blogasis? Ir taip prasideda kalba. Klausdami apie praeitį, net maži vaikai tampa istorikais“, – pasakoja „Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki 21 amžiaus“ parašęs Z. Vitkus.

Istorikas neabejoja, kad tėvams yra labai svarbu ugdyti vaiko istorinę atmintį, tačiau tai daryti reiktų natūraliai, atrandant ryšį tarp vaiko kasdieninių veiklų ir istorinių įvykių. „Štai dabar mūsų mažasis, kaip minėjau jam yra keturi metai, bando suderinti žaidimą mobiliais žmogeliukais-romėnais, kurie jam labai patinka su tai, ką pastebėjo, kuomet lankėmės Vilniaus Kalvarijose, – kad romėnai nužudė Jėzų Kristų. Ir nejučia keturmetis jau tampa istoriku, – sako Z. Vitkus. – Kokie vaikai ateina į mokyklą, kas toje lentoje būna parašyta, labai priklauso nuo šeimos, kurioje jis auga, nuo istorijos sąmonės jautrumo ir tėvų gebėjimo rasti ryšį tarp praeities ir dabarties.“

Tikrai nemanau, kad reiktų kažkur slėptis, išgirdus „Šventinio bankucheno“ repą. Tai reikia suvokti kaip galimybę

Istorikas Norbertas Černiauskas teigiamai vertina „YouTube“ socialiniame tinkle esantį „Šventinio bankucheno“ surepuotą Lietuvos istorijos vaizdo klipą.

„Man atrodo istorikai, paklausę repo, turėtų imti ir ką nors parašyti panašaus į tai, ką išgirdo“, – neabejoja knygos „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“ autorius.

Anot jo, jau minėtas kūrinys arba su istorija susiję komiksai, kinas ir žaidimai tik plečia ir papildo istorinę vaizduotę. „Tokiu būdu ta istorinė vaizduotė tampa talpesnė. Tada jau istorikų parašyti veikalai, rimtesni ar ne tokie rimtesni, skirti suaugusiems, žymiai lengviau yra įsisavinami, – įsitikinęs N. Černiauskas. – Kuo yra stipresnė istorinė kultūra ne istorikų būryje, tai tuo lengviau paskui istorikams yra debiutuoti, rašyti, diskutuoti su visuomene.“

Visuomenė, o ir tuo pačiu vaikai, yra imlūs šitai temai (istorijos pateikimui per muziką, žaidimus, komiksus, kiną – LRT.lt). „Todėl tikrai nematau jokių prieštaravimų ir tikrai nemanau, kad reiktų kažkur slėptis, išgirdus „Šventinio bankucheno“ repą. Tai reikia suvokti kaip galimybę“, – sako istorikas N. Černiauskas.

Plačiau apie visa tai – radijo įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius