Gyvenimas

2020.05.14 21:35

Daktaras Unikauskas pataria, kaip be vaistų paskystinti kraują

Net jeigu jūsų kraujas ir tirštas, jam normaliai atliekant funkcijas nei jus ištiks infarktas, nei jumyse susidarys trombas, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ ramina kardiologė Jurgita Plisienė. Kai kurie tam, kad paskystintų kraują, vartoja ir vaistus, tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas tvirtina, kad vietoje vaistų gali pakakti pakeisti kai kuriuos įpročius.

„Žinote posakį, kad kraujas tirštesnis už vandenį? Jis gimė kaip sentencija šeimos ryšių svarbai nusakyti. Kalbant apie širdį yra atvirkščiai – skystesnis kraujas geriau nei tirštas“, – kalba daktaras.

Bet ar kalbant apie pavojų sveikatai galima tiršto kraujo veiksnį statyti greta didelio cholesterolio kiekio ar aukšto kraujo spaudimo? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos katedros profesorė, kardiologė J. Plisienė pažymi, kad jeigu žmogus jaučiasi gerai ir savaime neatsiranda, pavyzdžiui, kraujavimų ar mėlynių, greičiausiai su žmogaus krauju viskas gerai.

Be to, tiksliai išaiškinti visas kraujo savybes sudėtinga. Anot A. Unikausko, kraujo galimybė krešėti ir skystas ar tirštas kraujas yra visiškai skirtingi dalykai. „Nereikia galvoti, kad jeigu jūsų kraujas labai skystas, jūs būtinai dėl to kraujuosite“, – sako jis.

Reikia pripažinti, kad rezultatai nėra vienareikšmiai, bet kai kurie tyrimai rodo, jog turintiems tirštesnį, klampesnį kraują didesnė tikimybė susirgti širdies ligomis, infarktu ar insultu, nes kraujo klampumas lemia skysčio atsparumą tekėti.

„Jeigu paimsime šviežio medaus ir norėsime jo kažkur įpilti, seksis sunkokai. Įpilsime, bet labai iš lėto, nes medus yra klampesnis nei vanduo. Kuo klampesnis kraujas, tuo sunkiau turi dirbti širdis, kad išvarinėtų kraują po visą kūną, ir tuo didesnė tikimybė, kad arterijose ir venose galbūt susidarys krešulių“, – pasakoja profesorius.

J. Plisienės teigimu, tirštesnis kraujas turi sąsajų su šiek tiek didesniu kraujospūdžiu, o aukštas kraujo spaudimas jau yra rizika, kartu kenčia ir širdies raumuo todėl, kad turi daug stipriau susitraukinėti. Tad ypač klampus kraujas tikrai gali sukelti problemų, tačiau kalbant apie infarktą ar insultą didelis kraujo klampumas arba tirštesnis kraujas nėra priskiriamas prie didžiųjų rizikos veiksnių – nors tai įtakos turėti gali, tačiau ne esminės, aiškina kardiologė.

„Kraujas yra raudonas skystis. Jo pavadinti skaidriu negalime, bet jo pagrindinė sudėtinė dalis – kraujo plazma – iš tikrųjų yra skaidri. Ji sudaro druskingą kraujo bazę ir per ten keliauja raudonieji, baltieji kraujo kūneliai, trombocitai, baltymai, maistinės medžiagos, hormonai, ištirpusios dujos, ten yra ir atliekų. Raudonieji kraujo kūneliai sudaro apie pusę viso kraujo kiekio.

Jeigu iš jūsų paimtų kraujo, mėgintuvėlį pastatytų vertikaliai ir palauktų, jūsų kraujo ląstelės nusėstų. Vyrų kraujo ląstelių sluoksnis truputį didesnis – sudaro apie 50 proc., moterų – šiek tiek mažesnis, iki 45 proc. Tai ir yra mūsų kraujas – skystis, į kurį viskas sumesta“, – komentuoja A. Unikauskas. Beje, ši dalis kraujyje vadinama hematokritu.

Atsakingomis priemonėmis išlaikykite kraują skystą: šiam tikslui pasiekti padės ir geri darbai – kraujo donorystė

Tačiau egzistuoja aplinkybės, kurios tirština kraują. Kraujo tirštikliai yra šie:

– raudonieji, baltieji kraujo kūneliai – visos dalelės, esančios kraujyje, daro didžiausią įtaką,

– kraujo riebalai (cholesterolis),

– lėtinis uždegimas,

– trombocitų agregacija, t. y. jų gebėjimas sulipti; taip nutinka, pavyzdžiui, rūkant ir to pasekmė gali būti susiformavę krešuliai,

– rūkymas,

– diabetas,

– homocisteinas,

– genai.

Jeigu kraujas tirštas, bet funkcijos normalios, nėra taip, kad tai būtinai sukels infarktą arba padidins galimybę susidaryti trombams.

Tačiau ar yra nenuginčijamų įrodymų, kad norint išvengti širdies ligų reikėtų skystinti kraują? Pasak laidos „Klauskite daktaro“ vedėjo, daug metų tyrėjai ieško ryšio tarp kraujo klampumo ir širdies ligų. Kai kada jiems pavyksta ką nors įrodyti, kai kada – ne. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu žmonės, kurių kraujas tirštas ar klampus, per 8 metus širdies ligomis sirgo ar nuo jų mirė dažniau nei tie, kurių kraujas buvo skystesnis, tačiau yra tyrimų, kurie nenustatė patikimo ryšio tarp kraujo mechaninių savybių ir širdies ligų. Viena aišku – būtina daugiau tyrimų.

„Aiškaus ryšio tarp širdies ligų ir tiršto kraujo tikrai nėra. Jeigu kraujas tirštas, bet funkcijos normalios – normali trombocitų, kitų kraujo kūnelių funkcija, – nėra taip, kad tai būtinai sukels infarktą arba padidins galimybę susidaryti trombams“, – tvirtina J. Plisienė.

Tačiau tie, kurie dėl per tiršto kraujo priversti netgi gerti vaistus, galėtų išbandyti kitas alternatyvias priemones, kurios turėtų sustabdyti kraujo tirštėjimą.

Priemonės, padėsiančios išlaikyti kraują skystą:

1. Meskite rūkyti

Laidos viešnia sako, kad nikotinas ir cigaretėje esančios kitos dervos skatina trombocitų sulipimą, o taip susidaro trombai. Antras dalykas, rūkančiųjų kraujyje ypač padaugėja anglies monoksido, o jis – deguonies konkurentas, jungiasi prie hemoglobino, kuris netenka galimybės pernešti daugiau deguonies.

„Rūkymas vienareikšmiškai labai žalingas širdies ir kraujagyslių sistemai. Rūkantys vyrai infarktų patiria 3 kartus daugiau, o rūkančios moterys – dar dvigubai daugiau – net 6 kartus“, – perspėja ji.

Dar vienas labai svarbus perspėjimas moterims, kurios ir rūko, ir sykiu vartoja kontraceptines tabletes. Nors tai labiau susiję ne su kraujo tirštumu, o trombozių rizika, tokios moterys šią riziką padidina net 10 kartų.

Buvo laikas, kai turbūt kas antras vyresnis žmogus sakydavo: aš vartoju aspiriną profilaktiškai, kad paskystinčiau kraują. To daryti tikrai nereikėtų, nes aspirinas nėra nekaltas vaistas. Jį vartojant įvyksta daugiau kraujavimų, negu kad jis apsaugo nuo infarkto ar kitų trombozinių įvykių.

2. Sumažinkite angliavandenių kiekį maiste

A. Unikauskas pataria iš mitybos išimti produktus, kurie didina blogojo cholesterolio oksidaciją kraujyje – angliavandenius, t. y. cukrų.

„Angliavandeniai – taip pat vienareikšmiškai širdies ir kraujagyslių sistemos priešas. Jeigu norime turėti sveiką širdį, kraujagysles, aišku, kad cukrų reikia išbraukti, stengtis vartoti sveikuosius riebalus: avokadus, mėsą“, – teigia J. Plisienė.

3. Mankštinkitės

Fizinis aktyvumas taip pat nepaprastai svarbus faktorius gerinant kraujo savybes. Vaikščiojimas, buvimas gryname ore, dinaminiai pratimai mažina trombocitų sukibimą, gerina kraujo tekėjimą. Saikingas, sveikas fizinis aktyvumas, pasak kardiologės, išties labai naudingas.

4. Išmokite valdyti stresą

„Stresas taip pat sąlygoja trombocitų sukibimą, galimybę susidaryti trombams. Jis sąlygoja ir padažnėjusius širdies susitraukimus, padidėjusį kraujospūdį, embolijų ir trombozių riziką“, – pasakoja ji.

5. Atsisakykite aspirino

„Buvo laikas, kai turbūt kas antras vyresnis žmogus sakydavo: aš vartoju aspiriną profilaktiškai, kad paskystinčiau kraują. To daryti tikrai nereikėtų, nes aspirinas nėra nekaltas vaistas. Jį vartojant įvyksta daugiau kraujavimų, negu kad jis apsaugo nuo infarkto ar kitų trombozinių įvykių“, – perspėja J. Plisienė.

Be to, A. Unikauskas pažymi, kad aspirinas neskystina kraujo – jis tik mažina kraujo gebėjimą krešėti, o kraujo krešėjimas ir kraujo skystumas yra du skirtingi dalykai.

6. Tapkite kraujo donoru

„Žiūrėkite, kaip išeina: susižeidėte, žaizda gili, pažeista arterija – kraujuojate masyviai. Mes žinome, kad vienas iš stipraus kraujavimo rodiklių yra sumažėjęs hematokritas. Ką organizmas daro, kai praranda kraujo? Jis iš savo audinių atsargų į kraujagysles meta kaip galėdamas daugiau vandens, kad tik išlaikytų kraujo spaudimą, kuris tuo metu krenta. Gyvybę reikia išlaikyti, o kraujas tuo metu skystėja.

Viena iš geriausių priemonių, be to, kad jūs ir šiaip darote gerą darbą, yra duoti kraujo. Taip padedate ir sau. Yra atliktas ne vienas tyrimas, kuris sako, kad donorus rečiau ištinka infarktas ar insultas, nes jų kraujas yra skystesnis“, – komentuoja daktaras.

7. Gerkite pakankamai vandens

Paskutinis patarimas, padėsiantis skystinti kraują – gerti pakankamai vandens, o svarbiausias kriterijus, pagal kurį turėtumėte spręsti, vandens organizmui pakanka ar ne, yra troškulys. Tiesa, kai kada labai sunku atskirti, ar jausmas, kurį jaučiate, praneša apie troškulį ar alkį. „Kartais žmogui atrodo, kad jis lyg alkanas, bet išgėrus stiklinę vandens alkis dingsta. Vadinasi, tai buvo troškulio jausmas“, – teigia J. Plisienė.

Tad didesnis kraujo klampumas gali tapti priežastimi laikytis sveikos gyvensenos ar net padaryti gerą darbą. Kaip visada mūsų įpročiai, gyvenimo būdas turi įtakos mūsų sveikatai – būtent į tai reikėtų atkreipti dėmesį ir kovojant su per tirštu krauju.

Plačiau – kovo 24 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Atsakingomis priemonėmis išlaikykite kraują skystą: šiam tikslui pasiekti padės ir geri darbai – kraujo donorystė