Šį savaitgalį Radviliškio rajone turėjusi vykti jubiliejinė 20oji tulpių žydėjimo šventė atšaukta. Tačiau Burbiškio dvaro parkas, pasipuošęs tūkstančiais spalvingų žiedų, lankytojams atviras. Ten galima pamatyti ir Koronos vardu pavadintą tulpę. Tiesa, ji jau nužydėjo, tad gėlininkai juokauja, kad netrukus turėtų pasitraukti ir virusas.
Šiųmetis pavasaris šiluma nelepina, tad gėlynai sužydėjo dviem savaitėmis vėliau, nei įprastai. Štai ir Radviliškio rajono Burbiškio dvaro parke dalis tulpių dar tik skleidžiasi. Iš viso čia sukaupta beveik pusės tūkstančio tulpių rūšių kolekcija. Mažąją Olandija vadinamame tulpyne žydi papūginės, šerkšnotosios, bijūninės ir kitokiais skambiais vardais pavadintos tulpės.
Šiemet visi nori pamatyti, kaip atrodo prieš trejus metus į dvarą atvežta Koronos vardu pavadinta tulpė.
„Ji žydi balandžio pabaigoj, gegužės pradžioj. Dabar jau, deja, nužydėjusi. Ji yra tokia su ruožiukais rausvais, rožinė, pereinanti į rausvą žieduką su ruoželiais. Priskiriama prie žemaūgių. Mano akimis yra gražesnių“, – sako gėlininkė Vida Jonušienė.
Šį savaitgalį Burbiškio dvare turėjo vykti jubiliejinė, 20-oji tulpių žydėjimo šventė. Kasmet dešimtis tūkstančių lankytojų suburdavęs renginys, dėl koronaviruso atšauktas. Tačiau vartus prieš savaitę atvėrusiame parke smalsuolių netrūksta.
Burbiškis garsėja ne tik tulpynu, pradėtu sodinti Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Beveik 30 hektarų užimantis parkas išsiskiria tvenkinių ir tiltų sistema, salomis. Čia saugomi keli iš nedaugelio iki šių dienų išlikusių žymaus skulptoriaus Kazimiero Ulianskio darbų.
„Prie vartų stovi Ulianskio darbas – šv. Merglė Marija, pamynusi žaltį, pačiam centre stovi pats pirmasis paminklas Lietuvoj Adomui Mickevičiui, mūsų, lenkų ir baltarusių nacionaliniam poetui. Ir pats seniausias paminklas Vytautui Didžiajam stovi Burbiškio dvare, Radviliškio rajone“, – sako Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio atstovas Sigitas Senulis.
Dvare dažnai svečiuodavosi žymūs kultūros veikėjai: Gabrielė Petkevičaitė – Bitė, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, dvaro šeimininko uošvis Petras Vileišis.
Neįprasta ir pastatų architektūra. Istorija domėjęsis Mykolas Baženskis panoro tėvo palikimui įpūsti romantizmo dvasios. Todėl 20 amžiaus pradžioje buvo perkurta visa dvaro struktūra.
„Kodėl tas dvaras toks eklektiškas. Ponas Mykolas nesamdė architekto, kiek aš žinau, visi pastatai buvo pastatyti ne pagal projektą, o tiesiog taip, kaip jis norėjo. Ir ne vienu metu, o po truputėlį. Pirmiausia centrinė dalis – čia buvo senoji dvaro mūrinė oficina, jis ją perdarė į gyvenamąjį pastatą, centrinius rūmus ir paskui lipdė lipdė, kol susiformavo tokia viduramžių pilaitė, konventinio tipo su vidiniu kiemu su bokštais. Bokštų net trys yra“, – pasakoja S. Senulis.
Prieš 200 metų dvarą įsigiję Baženskiai jį valdė iki pirmųjų Lietuvos gyventojų trėmimų į Sibirą. Kalbama, kad bėgti ir slėptis turėjusi kilminga šeima dvaro parke paskubomis užkasė savo turtus. Tačiau teritoriją tyrinėję archeologai lobių tikina dar neradę. 1992-aisiais Baženskių palikuoniai dvarą padovanojo Radviliškiui su sąlyga, kad visas ansamblis bus naudojamas Lietuvos kultūros poreikiams.
