Gyvenimas

2020.05.16 09:44

Karantino pamokos, vertos taikyti ir ateityje: sugebėti atidėti emocijas, planuoti ir intymias akimirkas

LRT RADIJO laida „Laimės dieta“, LRT.lt2020.05.16 09:44

Karantinas, kai namuose tenka ir dirbti, ir prižiūrėti vaikus, ir vystyti santykius ar rūpintis dar kitais reikalais, poreikį spręsti konfliktus čia ir dabar galėjo atitolitni. Tai – viena pozityvių ir įprastoje kasdienybėje pritaikomų karantino pamokų, kuriomis LRT RADIJO laidoje „Laimės dieta“ pasidalijo psichologė Miglė Motiejūnė.

Ką laikas namie per karantiną atskleidė apie kiekvieną iš mūsų? Kokias pamokas galime išsinešti iš karantino ir kaip pamažu sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo? Praktiniai pratimai, netikėtos įžvalgos ir patarimai, padėsiantys dienas užpildyti džiaugsmu. Apie tai psichologę, Vilniaus kolegijos lektorę, šiuo metu vadovaujančią Psichologinės sveikatos centrui, M. Motiejūnę kalbina LRT RADIJO laidos „Laimės dieta“ vedėja Rimantė Kulvinskytė.

„Norisi, kad tie žingsniai atlieptų kiekvieno patirtį, tuo pačiu metu tai labai sunku, nes kiekvienas tokį stresorių, kaip karantinas, išgyvena skirtingai. Kas vertinga ir svarbu – kiekvienam pastebėti sėkmingas akimirkas, kurios padeda išlikti. Tai nebūtinai bus kažkas didelio, tai gali būti mažas dalykas, kuris bent kiek padėjo išbūti. Šitų sėkmės atvejų labai svarbu ieškoti ir juos galima pritaikyti“, – tvirtina pašnekovė.

Jeigu man atrodo, kad sėkmės atvejų nebuvo, viskas buvo labai sudėtinga, vis dėlto vertinga atkreipti dėmesį į tai, kas man padėjo, kad tie sunkumai netapo dar didesni ar blogesni: pavyzdžiui, kas padėjo išlaikyti santykius, kas lėmė, kad sunkumai, kuriuos turėjau, nepasidarė dar aštresni, kokios mano savybės galėjo man pagelbėti. Psichologė atkreipia dėmesį, kad visa tai, kuo ji dalijasi, – mokslu grįsta, į sprendimus sutelkta terapija.

„Kiekvieną kartą, kai kalba psichologai, jie kažkuo remiasi – tai nėra, ką psichologas susapnavo. Tai mokslu pagrįsta terapija“, – sako ji.

Priimti tai, kad sunkumai nepabėga

Būtent todėl, kad jie niekur nedingsta, juos galima kuriam laikui atidėti. Santykių dalykus esame linkę spręsti čia ir dabar, tačiau karantinas galėjo šį poreikį kiek atitolinti, nes daugelis namuose ne tik turėjo tvarkytis su savo partneriu (-e) ir (ar) vaikais, bet ir su darbu, pasakoja psichologė.

Fiziologiškai stresinė reakcija kūne gerokai susilpnina smegenų žievės, kuri priiminėja sprendimus, ir emocijų kontrolės darbą. Aš labai greitai galiu pasiųsti kažką toli visai to nenorėdamas – tai šiukštu nereiškia, kad žmogus parodė savo veidą.

Be to, ji pabrėžia labai svarbų dalyką – tai, kad partneris per karantiną pasidarė visai kitoks, nei buvo anksčiau, nereiškia, kad išlindo tikrasis jo veidas.

„Reikėtų grįžti prie streso teorijos ir dar kartą priminti, kad tai, kame esame, yra stresorius, jis labai stipriai veikia kūną. Man sunku priimti sprendimus – kūnas į tai reaguoja. Fiziologiškai stresinė reakcija kūne gerokai susilpnina smegenų žievės, kuri priiminėja sprendimus, ir emocijų kontrolės darbą. Aš labai greitai galiu pasiųsti kažką toli visai to nenorėdamas – tai šiukštu nereiškia, kad žmogus parodė savo veidą“, – aiškina M. Motiejūnė.

Ignoruoti kai kuriuos dalykus

Anot pašnekovės, tai ypač pasiteisina su vaikais – dirbant su jais tai viena iš technikų, kuri moko tėvus, kad ne į visą vaiko elgesį reikia sureaguoti čia ir dabar. Tačiau tai galėtų būti stiprybė ne tik tų, kurie turi vaikų – priimti tinkamą elgesį ir ignoruoti tą, kuris nėra toks laukiamas.

„Man pačiai pasiteisina santykyje sutarti laiką, kada išsakyti nuoskaudas. Dažniausiai pasirenku savaitgalį, kad nebūtų vakaras, kai jau būnu susierzinusi dėl šiaip dalykų, kurie vyko per dieną. Tai būna laikas, kuris tinka ir man, ir partneriui – tai padidina tikimybę, kad pokalbis turės efektyvų emocijų išventiliavimą“, – mintimis dalijasi psichologė.

Priimti tai, kad stresas veikia ir intymų gyvenimą

Dabar turime galimybę vertinti ir tai, kaip karantinas keičia seksualinį gyvenimą, atrasti savyje stiprybių. Įprastai pora turi lūkestį, kad seksas turi būti spontaniškas, aistringas. Gali būti, kad karantinas atvėrė akis, jog net ir turint laiko nelabai pavyksta seksualinio santykio susikurti daugiau. M. Motiejūnės teigimu, nedideli tyrimai atskleidė, kad seksualumo santykyje skaičiai nepasikeitė arba net sumažėjo.

Žiūrint per evoliucinius akinius, jei kūno tikslas išlikti, jis nesistengs užsiimti reprodukcija ir kurti naujos gyvybės. Natūraliai sumažėja seksualinių santykių poreikis. Ką galiu išsinešti iš šios patirties? Stresas veikia mano kūną ir gali būti, kad nenorėsiu intymių santykių, kas yra normalu.

„Kai kūne kyla streso reakcija, tikslas yra išlikti, išsaugoti savo gyvybę. Žiūrint per evoliucinius akinius, jei kūno tikslas išlikti, jis nesistengs užsiimti reprodukcija ir kurti naujos gyvybės. Natūraliai sumažėja seksualinių santykių poreikis. Ką galiu išsinešti iš šios patirties? Stresas veikia mano kūną ir gali būti, kad nenorėsiu intymių santykių, kas yra normalu. Antra, labai sunku sukurti tokį dalyką, kaip spontaniškas seksas net turint laiko – net ir seksualinį laiką reikėtų suplanuoti“, – pasakoja ji.

Ir nekontroliuojamoje situacijoje ieškoti, ką galima kontroliuoti

Tokie maži dalykai, kaip dienotvarkės turėjimas, jos laikymasis, gali sukurti jausmą, kad šį tą galiu keisti, o tai labai stipriai siejasi su streso jausmu – kai kūnas pajaus, kad yra saugu, sumažės įtampa ir bus galima daug aiškiau mąstyti, kontroliuoti savo emocijas.

„Neabejoju, kad dalis žmonių karantino metu tai atrado, nes tai tapo neišvengiama: aš esu namuose, be to, kad dirbu, gal dar turiu prižiūrėti vaikus, dėl to vertinga žinoti, kada darbą pabaigiu, pradedu, kada turiu pertraukas... Įgūdis suplanuoti laiką namuose labai svarbus ir vertingas, jį reikėtų išlaikyti, kad kurtumėte bent kokią kontrolę“, – pažymi M. Motiejūnė.

Daugiau karantino suteiktų pamokų psichologės akimis – gegužės 7 d. laidos „Laimės dieta“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.