Gyvenimas

2020.05.07 21:14

Toksikologė apie priklausomybę nuo raminamųjų: įprasti labai lengva, atsikratyti sunkiau nei narkotikų

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.05.07 21:14

Visos medžiagos, kurios veikia psichiką, sukelia priklausomybę, tad įjunkti į raminamuosius ar migdomuosius kone tas pats, kas į narkotikus. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ toksikologė Gabija Laubner pasakoja, kad kai kuriais atvejais tokie medikamentai būtini, tačiau labai svarbu suvokti, kad šie preparatai skirti vartoti trumpą laiką, o ne metų metus.

Benzodiazepino grupės, arba tiesiog psichotropiniai, vaistai – dažniausiai išrašomi preparatai pasaulyje. Prie jų lengva priprasti, o atsikratyti šios priklausomybės taip pat sunku, kaip ir nuo narkotinių medžiagų.

Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Alvydo Unikausko, statistika rodo, kad Lietuvoje benzodiazepinų suvartojama 2–3 kartus daugiau negu kitose Šiaurės Europos regiono šalyse: Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje. 2016 m. tyrimo duomenimis raminamuosius ir migdomuosius vaistus bent kartą gyvenime vartojo 20,2 proc. 15–64 m. amžiaus žmonių, o moterys tai darė dažniau nei vyrai. Vidutinis amžius, kai raminamųjų ar migdomųjų pavartota pirmą kartą – 36-eri.

Klinikinės toksikologijos gydytoja, anesteziologė-reanimatologė, Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja G. Laubner sako, kad išties žmonės šių vaistų bijo kur kas mažiau nei alkoholio ar narkotikų, nors jie ne mažiau pavojingi.

„Priklausomybę nuo narkotinių medžiagų gydyti lengviau negu nuo šitų. Tai tikrai labai sudėtinga. Psichikos pažeidimas – labai sudėtingas ir jį gydyti yra tikrai nepaprasta, iššūkis tiek pacientams, tiek mums“, – perspėja gydytoja.

Informaciniame tokių vaistų lapelyje rašoma, kad juos galima vartoti ne ilgiau kaip 4, kartais – 6 savaites ir tik su gydytojo priežiūra. 2016 m. statistika taip pat parodė, kad vidutiniškai žmonės tokius vaistus vartoja 86 mėnesius, nors yra pacientų, kurie psichotropiniais vaistais svaiginasi ir 20 ar 30 metų.

Kai buvo išrasti ir pradėti taikyti praktiškai psichotropiniai vaistai, medicinoje įvyko revoliucija, visi džiaugėsi, kad dabar galėsime visus išgydyti, tačiau greitai bumerangas apsisuko.

Yra atliktos tam tikros studijos, kurios įrodo, kad pacientai, kurie vartoja benzodiazepino grupės vaistus, 2 kartus dažniau linkę susižaloti. Netgi yra mirčių statistika – maždaug iki 2 kartų daugiau, tik tai susiję su kritimais, eisenos sutrikimais, tam tikrais nelaimingais atsitikimais.

„Norėčiau pabrėžti, kad mes gal 25-ą kartą lipame ant to paties grėblio. Maždaug prieš 150 metų buvo susintetintas kokainas, vaistas nuo kosulio, tam tikrų ligų, gerinantis nuotaiką, apetitą. Kai pastebėjo, kad žmonės prie jo priprato, sukurtas morfinas, po kiek laiko susintezuotas heroinas morfinizmui gydyti, kad palengvintų tuos simptomus, kuriuos sukelia morfinas, pagerintų miegą ir pan. Tada kiekvieną kartą buvo didinama dozė ir, kadangi priprantama greitai, reikalingas kitas vaistas simptomams palengvinti. <...> Istoriškai mes kiekvieną kartą išradę neva simptomus palengvinantį medikamentą grįžtame prie to, kad jis sveikatą pablogina“, – pasakoja G. Laubner.

Vis dėlto žmonės tikrai susiduria su kritinėmis stresinėmis situacijomis: netektimis, skyrybomis, kitomis didelėmis problemomis, dėl to kartais tokie vaistai tikrai reikalingi, tačiau medikė dar kartą pabrėžia, kad psichotropiniai vaistai skirti vartoti trumpą laiką, o yra ir kitų būdų sau padėti.

Medikė apie raminamuosius: Lietuvoje vis dar stigmatizuojama psichologo pagalba – vaistai pasirenkami dažniau

„Lietuvoje psichologinė pagalba stigmatizuojama. Jeigu pasiūlo psichologo pagalbą, dauguma pasakytų: ne, man nereikia, aš pats susitvarkysiu, duokite man vaistų. Taip nejučiomis praeina pusė metų, metai, du ar trys, o, žiūrėk, niekas nesusitvarko, priežastis, dėl ko jis pradėjo vartoti, gal ir pamiršta, bet pasąmonėje ji vis dar liko, tačiau prisideda problemos, kurios išsivysto dėl vaistų vartojimo“, – aiškina toksikologė.

Kaip išsivysto priklausomybė nuo psichotropinių vaistų?

Žmogus jaučia nerimą arba neužmiega, pats negali su tuo susitvarkyti. Smegenys neramios, jos blaškosi, žmogus įsitempęs – gydytojas paskiria vaistų. Po kurio laiko smegenys pradeda prašyti daugiau medikamentų, tad išties viskas vyksta taip pat, kaip ir su narkotikais ar alkoholiu – pasak G. Laubner, visos psichoaktyvios medžiagos mūsų smegenis veikia būtent taip.

„Jeigu pacientas sąmoningas, kad jis vartoja psichoaktyvias medžiagas, jis gali pats suprasti, kad užteks, kelias naktis pamiegojau, gal jau galėčiau miegoti pats. Bet yra situacijų, tam tikros aplinkybės ar laiko stoka, tiesiog greitas gyvenimo tempas, kai pacientui reikia dirbti, išsimiegoti arba yra kažkokia stresinė situacija... Kiti žmonės tiesiog nemato didelės problemos, sako, aš būtent taip miegu ir tikrai jau kitaip nemiegosiu. Tada jie pasakoja, kad taip miega 20, 30 metų, sako, na, pavartoju vieną tabletę. Bet netgi atsisakius tos vienos tabletės, tai sukelia tokius stiprius abstinencijos požymius, kad jie tiesiog nesiryžta to nutraukti ir dažnu atveju net nežino, kokia gali būti kita pagalba“, – pasakoja laidos viešnia.

Per gausus psichotropinių vaistų vartojimas gali sukelti:

– priklausomybę,

– nerimą,

– susijaudinimą,

– irzlumą,

– kritimus,

– blogesnę kognityvinę funkciją,

– didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga ar vėžiu.

G. Laubner plačiau aptaria kritimus: „Yra atliktos tam tikros studijos, kurios įrodo, kad pacientai, kurie vartoja benzodiazepino grupės vaistus, 2 kartus dažniau linkę susižaloti. Netgi yra mirčių statistika – maždaug iki 2 kartų daugiau, tik tai susiję su kritimais, eisenos sutrikimais, tam tikrais nelaimingais atsitikimais.“

Ir narkotikai, ir raminamieji, ir migdomieji yra psichoaktyvios medžiagos – visos medžiagos, kurios veikia psichiką, sukelia priklausomybę.

Ar sunku pastebėti, kad žmogus priklausomas nuo psichotropinių vaistų? Kadangi tokių žmonių tikrai labai daug, klinikinės toksikologijos gydytoja neabejoja, kad kiekvienas iš jūsų pažįstate žmonių, kurie vartoja tokius vaistus, tik galbūt to nė neįtariate, nes tokie žmonės toliau stengiasi įprastai funkcionuoti, leisti laiką, dirbti.

„Tam tikrais atvejais, kai nerimas tikrai nepagrįstas ar krizė praėjo, bet vis tiek matome, kad žmogus vartoja vaistus, tikrai reikėtų paklausti, kad gal tu be reikalo vis dėlto tuos vaistus vartoji ir gal reikia ieškoti kitos pagalbos“, – pataria ji.

Galbūt būtų paprasčiau tiesiog uždrausti psichotropinius vaistus ir ieškoti kitų gydymo būdų, tačiau, anot G. Laubner, kiekvienas vaistas turi savo indikaciją – dar gydytojas Paracelsas yra sakęs, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė, o šitie vaistai esant kai kurioms būklėms yra tikrai būtini ir net išgelbėja gyvybę.

„Bet jeigu kiekvienas žmogus, kuriam išrašomi šitie vaistai, tikrai perskaitytų informacinį lapelį ir pamatytų, kad jie skirti vartoti ne ilgiau negu 4 ar 6 savaites, turbūt didžioji dauguma problemų būtų išspręsta. Draudimas tikrai nėra išeitis, bet sąmoningumas ir auklėjimas, edukacija, kiek laiko tuos vaistus vartoti, turbūt yra kelias“, – svarsto gydytoja.

Abstinencijos nuo šių vaistų simptomai labai panašūs, kaip ir nuo narkotikų, nes psichotropiniai vaistai priklauso tai pačiai psichoaktyvių medžiagų grupei. „Ir narkotikai, ir raminamieji, ir migdomieji yra psichoaktyvios medžiagos – visos medžiagos, kurios veikia psichiką, sukelia priklausomybę“, – tvirtina toksikologė.

Abstinencijos nuo psichotropinių vaistų simptomai:

– nerimas,

– nemiga,

– dirglumas,

– rankų drebulys,

– raumenų spazmai,

– galvos skausmas,

– prakaitavimas,

– padažnėjęs širdies ritmas,

– padažnėjęs kvėpavimas,

– pykinimas, vėmimas,

– panikos priepuoliai,

– padidėjęs jautrumas šviesai, prisilietimams,

– depresija,

– atminties ir susikaupimo problemos,

– klausos, lytėjimo ir regos sutrikimai (haliucinacijos),

– traukuliai.

Pirmiausia, G. Laubner teigimu, būtina pripažinti, kad turite problemą – vien pripažinimas, kad šių vaistų vartojimas kenkia gyvenimo kokybei, keičia situaciją. Antra, reikėtų kreiptis į specialistus – tam yra toksikologijos centrai. Gydymas nėra labai trumpas, nes priklausomybė vystosi ilgai, tad ir gydymas ilgas. O ar gydymas efektyvus, labai priklauso nuo žmogaus motyvacijos.

„Tikrai yra atvejų, kai padeda vienos detoksikacijos. Jeigu žmogus motyvuotas, pasveiksta. Kartais būna atkryčių, bet tikrai verta žengti po žingsnį į priekį“, – sako ji.

Plačiau – gegužės 4 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Medikė apie raminamuosius: Lietuvoje vis dar stigmatizuojama psichologo pagalba – vaistai pasirenkami dažniau

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikaltos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI 16:00 - 20:00
(išskyrus švenčių dienas)
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiūsių artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga infomrcija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba pasichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės