Gyvenimas

2020.05.11 05:30

Karantinas kursto mintis apie skyrybas? Psichologė įspėja to nedaryti

Viktorija Lideikytė, LRT.lt 2020.05.11 05:30

Ne vieną išvarginti jau spėjęs karantinas tapo ir duotos priesaikos mylėti ir džiaugsme, ir varge išbandymu. Namuose santykių problemos tapo tokios akivaizdžios, kad nebeįmanoma prieš jas užsimerkti. Vis dėlto net jei ėmė atrodyti, kad su partneriu jums nebe pakeliui, kol neatslūgs koronaviruso sukelta krizė, psichologai drastiško sprendimo sukti į skirtingas puses ragina nepriimti.

Dėl karantino užsidarius pasaulio ir gyventojų namų sienoms, užsienio žiniasklaidoje netruko pasklisti žinios apie padažnėjusias skyrybas. Pirmoji rekordiniu pateiktų prašymų skirtis skaičiumi pagarsėjo Kinija, panašų likimą užsienio žiniasklaida prognozuoja ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Vis dėlto psichologė, psichoterapeutė Raimonda Tomkevičienė pabrėžia, kad daryti išvadas, ar karantinas galėjo tapti padažnėjusių skyrybų priežastimi, dar gerokai anksti.

„Nors mus vis pasiekia žinios apie kai kuriose šalyse po karantino padidėjusį skyrybų skaičių, mano žiniomis, dar nėra atlikta tyrimų, kurie tai įrodytų. Norint išsiaiškinti skyrybų statistiką ir priežastis, reikia išsamesnių ir ilgesnių studijų. Vertinti, ar karantinas galėjo paskatinti poras skirtis, yra tiesiog per anksti, juolab kad paprastai sprendimas nutraukti santykius bręsta daug ilgesnį laiką“, – kalba psichologė.

Iš gyvenimo – į išgyvenimo strategiją

Nors daryti išvadas apie karantino paskatintas skyrybas anksti, aišku viena – krizė, kurią šiuo metu patiriame, neišvengiamai pakeitė įprastą mūsų gyvenimą. Gyventi taip, kaip gyvenome iki šiol, šiuo metu nebepavyksta, sako R. Tomkevičienė.

„Krizė yra sukrėtimas, mums nutikęs netikėtai ir atėjęs iš išorės. Susiklosčiusi situacija nėra mūsų veiksmų pasekmė, ilgalaikio projekto rezultatas ar tai, ką vienas kitam norėdami ar nenorėdami padarėme. Ši krizė mus tiesiog ištiko ir apėmė kone visus gyvenimo lygmenis.

Tai, kaip gyvenome iki šiol, šių dienų kontekste nebeveikia. Vargiai liko bent viena šeimos gyvenimo sritis, kuri būtų nepaliesta šios krizės: kamuoja asmeninės erdvės klausimas, kyla neaiškumų dėl vaikų ugdymo, pasikeitė dienotvarkė, darbai, apsipirkimo ritualai, buvo apribotas laisvalaikis. Žmogui tapo nebeaišku, kaip gyventi dabar, nerimą kelia ir tai, kas bus vėliau“, – dėsto R. Tomkevičienė.

Galime įsivaizduoti, kad regime mūsų link artėjančią buivolų bandą. Tada mūsų galvoje sukasi tik viena mintis: ką daryti?

Išmuštas iš įprasto gyvenimo vėžių, žmogus patiria sukrėtimą, kuris pasireiškia labai dideliu sutrikimu, kartais gali sukelti net šoką. Esant tokiai būsenai, anot psichologės, nuo gyvenimo strategijos pereiname prie išgyvenimo strategijos, kurioje protas ima veikti kitaip nei įprastomis sąlygomis.

„Galime įsivaizduoti, kad regime mūsų link artėjančią buivolų bandą. Tada mūsų galvoje sukasi tik viena mintis: ką daryti? Sukrėtimo būsenoje įsijungia išgyvenimo ir mobilizacijos strategija, paaštrėja žmogaus pojūčiai, padidėja nerimas ir jautrumas.

Kai žmogus patiria didelį stresą, vaizdžiai tariant, jis gali net nebejausti, ką daro jo rankos ar kojos, todėl reikia suprasti, kad ir reakcijos namuose nebus tokios, kaip anksčiau. Užaštrintas, pernelyg asmeniškas reagavimas į bet kokį partnerio pasisakymą kriziniu laikotarpiu yra natūraliai tikėtinas“, – atkreipia dėmesį R. Tomkevičienė.

Neliko, kur bėgti nuo problemų

Pasak psichologės, iš užburto krizės rato yra du išėjimai: pozityvus, kai krizė yra sprendžiama, ir negatyvus, kai taip ir liekama aklavietėje.

„Beveik kiekvienoje krizėje dalyvauja ne tik stresas, bet ir kūrybiškas galimybes skatinančios jėgos. Žinoma, šiuo metu net ir jos yra sudėtingos. Pavyzdžiui, susipykus karantino pradžioje buvo ne taip paprasta tiesiog išeiti pasivaikščioti, nes žmonės išgyveno realią ligos grėsmę“, – kalba R. Tomkevičienė.

Gyvenant neįprastomis karantino sąlygomis, kai kuriose porose gali imti ryškėti ir įvairūs dalykai, kurie anksčiau likdavo nepastebėti, sako psichologė.

„Įprastame gyvenime nuo tam tikrų santykiuose kylančių sunkumų galima pasislėpti, užsiimti kuo nors kitu, nekreipti į tai dėmesio, o štai dabar aštrios, įsisenėjusios ir skausmingos problemos ėmė kilti į paviršių ir tapo tiesiog nebeįmanoma jų nematyti. Suprantama, jas matyti nepatogu, skausminga, gali atrodyti, kad jos išlindo visai ne laiku“, – pastebi R. Tomkevičienė.

Vis dėlto jeigu išryškėjusi partnerio savybė, kurios anksčiau nematėte, dabar atrodo nebepakeliama, taip gali atrodyti todėl, kad į viską reaguojate jautriau nei įprastai, pastebi psichologė.

„Greičiausiai tomis savybėmis partneris ir anksčiau pasižymėjo, ne kartą buvo kilę ir tam tikrų vertybinių konfliktų, tačiau šiuo metu mūsų galimybės priimti kai kuriuos sudėtingesnius dalykus yra sumažėjusios, nes esame apimti streso, įtampos ir nerimo būsenos. Reakcijų į tam tikras problemas užaštrėjimas gali būti susijęs su tuo, kad šiuo metu į viską reaguojame daug jautriau“, – kalba R. Tomkevičienė.

Reakcijų į tam tikras problemas užaštrėjimas gali būti susijęs su tuo, kad šiuo metu į viską reaguojame daug jautriau.

Svarbu nedaryti staigių judesių

Santykių krizę koronaviruso krizės akivaizdoje išgyvenančioms poroms psichologė pataria įsivardinti, kas neduoda ramybės, tačiau jokių skubotų sprendimų nepriimti ir nereikalauti, kad partneris čia ir dabar pasikeistų.

„Geriausias dalykas, kurį, ištikus santykių krizei, šiuo metu galite padaryti, tai įsivardinti, kas konkrečiai verčia jaustis blogai, tačiau neskubėti tų dalykų kaip nors spręsti ar reikalauti, kad partneris pasikeistų. Nedarykite jokių staigių judesių, nepriimkite jokių staigių sprendimų.

Šiuo metu aiškintis santykius, kalbėti apie problemas, išgirsti save ir kitą pusę gali būti naudinga, tačiau svarbu suvokti, kad išgyvenamas metas nėra natūralus ir tai laikina. Neretai žmonės įsivaizduoja, kad būtinai privalo kažką tučtuojau daryti: susidūriau su problema, pasiraitojau rankoves ir leidžiuosi į jos sprendimo žygį.

Vis dėlto labai svarbu suprasti, kad išgyvenimo būsenoje pasaulis ir santykiai mums atrodo kitokie, negu sugrįžus į įprastą gyvenimą“, – kalba R. Tomkevičienė.

Neigiamų dalykų pamatymas savaime yra teigiamas, kadangi pamatyti sunkius dalykus reikia drąsos.

Drastiškus sprendimus skatina patiriamas nerimas

Anot psichologės, krizės metu patiriamas nerimas gali sukelti impulsą priimti drastiškus sprendimus – nutraukti santykius, išsiskirti, apsigyventi atskirai, kadangi nerimą lengviau išbūti imantis konkrečių veiksmų.

Vis dėlto tokiems gyvenimą keičiantiems sprendimams dabar ne laikas, sako R. Tomkevičienė, o „įžeminti“ nerimą ir neprarasti savitvardos labai padeda ir tokie paprasti dalykai kaip aiški dienotvarkė, griežtas laiko ir erdvės paskirstymas.

„Per krizę derėtų koncentruotis ir gyventi šią dieną. Išgyvenus šią dieną, gyventi kitą dieną ir tas dienas planuoti. Geriausiai porą kriziniu laikotarpiu gelbsti erdvės ir laiko organizavimas.

Gali skambėti juokingai ar pernelyg paprastai, tačiau naudinga pasiimti lapą ir jame susižymėti, kas ir kada keliasi, dirba, kokios erdvės dirbti ar mokytis šeimos nariui reikia, kas, kada ir kokiais buities darbais pasirūpins. Aiškaus laiko, ką ir po ko darysime, žinojimas padeda sumažinti nerimą.

Sumažėjus nerimui, sumažėja ir buitinės trinties, konfliktų tikimybė, kurie, šeimos nariams nežinia kuriam laikui atsidūrus vienoje patalpoje, natūraliai kyla. Karantinas didžiausiu iššūkiu tampa šeimos nariams, kurie turi mažai erdvės namuose, tačiau pasižymi dideliu asmeninės erdvės poreikiu“, – sako R. Tomkevičienė.

Geriausias dalykas, kurį, ištikus santykių krizei, šiuo metu galite padaryti, tai įsivardinti, kas konkrečiai verčia jaustis blogai, tačiau neskubėti tų dalykų kažkaip spręsti ar reikalauti, kad partneris pasikeistų.

Problemos atpažinimas – geras ženklas

Galbūt skamba neįtikinamai, tačiau kiekvienoje krizėje galima stengtis įžvelgti ir šviesiąją pusę. Jau vien neigiamų ir santykiams trukdančių dalykų pamatymas, pasak R. Tomkevičienės, gali būti priimtas kaip teigiamas dalykas.

„Net jeigu staiga paviršiun iškilo įsisenėjęs poros konfliktas, tame yra ir pozityvioji pusė – pagaliau nebegalėsime jo ignoruoti, nuo jo bėgti, galiausiai priimsime sprendimą, ką su juo daryti.

Žinoma, poros sprendimas ir vėl gali būti viską palikti taip, kaip yra, tačiau šįkart jis bus priimtas sąmoningai, o ne pabėgus į šalį ar apsimetus, jog nieko nėra. Neigiamų dalykų pamatymas savaime yra teigiamas, kadangi pamatyti sunkius dalykus reikia drąsos“, – kalba R. Tomkevičienė.

Psichologė pabrėžia, kad šiuo metu turime progą atpažinti ne tik konfliktines santykių vietas, bet ir pasidžiaugti netikėtai džiaugsmingais atradimais. Visas kylančias problemas, pasak jos, vertėtų spręsti tik atslūgus krizei.

„Taip jau vyksta gyvenimas, jame būna įvairių pokyčių. Kai vienos durys užsidaro, atsidaro kitos. Šalia konfliktų, apribojimų ir netekčių atsiranda galimybių, kurių nebūtume atradę, jei ne šiuo metu susiklosčiusios sąlygos.

Būtent todėl labai svarbu išlikti sąžiningam su savimi. Neįkristi vien į praradimus, bet ir nepulti į lūkesčius, tam tikrus reikalavimus sau ir kitiems. Karantinas jau pradėjo lengvėti, šis laikotarpis ir toliau laisvės.

Po jo ateis nuovargio ir išsekimo laikas, kadangi netrumpą laiką visi buvome mobilizacijos režime. Ir tik viskam praėjus ir atlėgus nuovargiui, ateis laikas grįžti prie sprendimų, kuriems gali prireikti nemažai jėgų“, – kalba psichologė.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikaltos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI 16:00 - 20:00
(išskyrus švenčių dienas)
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiūsių artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga infomrcija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba pasichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės