Gyvenimas

2020.05.04 10:49

Eugenijus Laurinaitis: per izoliaciją patiriamas stresas kenkia tiek pat, kiek 15 surūkytų cigarečių per dieną

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.05.04 10:49

„Šis stresas, kurį patiriame izoliuoti, kaip apskaičiavo mokslininkai, pakenkia mūsų sveikatai taip pat, kaip nerūkantis žmogus būtų pradėjęs rūkyti po 15 cigarečių per dieną“, – nuotolinėje Vyriausybės spaudos konferencijoje kalbėjo psichiatras, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis. Tiesa, jo nuomone, Lietuva demonstruoja neblogą pavyzdį, kaip šį stresą valdyti.

Pasak E. Laurinaičio, koronaviruso pandemija yra bene pirmoji žmonijos istorijoje pandemija, kurios metu nuo pat pradžių buvo rimtai domimasi, kokias pasekmes ji turės psichinei žmonių būklei. Netrūksta nei psichikos sveikatai daromą žalą įrodančių tyrimų, nei aktyvumo stengiantis ją sumažinti.

„Tyrimai rodo, jog izoliacija turi poveikį visoms žmogaus egzistencijos dalims: biologinei, psichologinei, socialinei, – sako E. Laurinaitis ir pabrėžia, jog plačiai naudojamas terminas „socialinė izoliacija“ yra klaidingas. – Turime izoliuotis ne socialiai, – atvirkščiai, socialinius ryšius reikia palaikyti, o gal net ir didinti, – tačiau turime fiziškai izoliuotis vienas nuo kito.“

Streso žala prilygsta kone pakeliui cigarečių per dieną

Nors socialinių ryšių nutraukimas pavojingiausias žmonėms, kurie gyvena vieni, du mėnesiai, praleisti uždarytiems tarp keturių sienų, gali pakenkti ir sveikiems bei jauniems žmonėms, pabrėžia psichoterapeutas.

„Šis stresas, kurį patiriame izoliuoti, kaip apskaičiavo mokslininkai, pakenkia mūsų sveikatai taip pat, kaip nerūkantis žmogus būtų pradėjęs rūkyti po 15 cigarečių per dieną“, – apie jaučiamo streso žalą kalba E. Laurinaitis.

Kad patiriamo streso lygis netaptų nebesuvaldomas, patariama atsirinkti informaciją, struktūruoti savo laiką ir erdvę. „Žmonės nežino arba nesiklauso pakankamai aiškios mokslinės informacijos. Jų galvose yra labai daug nežinios. Šitą nežinią užpildo įvairiausi gandai, netikros žinios.

Turime pastebėti, kad dabartiniu metu plinta daugybė įvairiausių iš piršto laužtų teorijų. Todėl reikia bandyti rasti patikimą, aiškų ir mokslišką informacijos šaltinį, ir nesistengti skenuoti viso interneto, kur tik kas yra padėta“, – pataria E. Laurinaitis.

Koronaviruso pandemija pateikė krūvą išbandymų ir dirbantiems iš namų. Psichoterapeutas atkreipia dėmesį, jog svarbu aiškiai nusibrėžti ribas, kur ir kada dirbame, o kur ir kada ilsimės.

„Labai svarbu tiems, kurie dirba iš namų, aiškiai sustruktūruoti ir savo erdvę, – kur yra darbo, o kur yra laisvalaikio, šeimos gyvenimo erdvė, – ir laiką, – kiek skiriu darbui, ir kiek skiriu gyvenimui. Svarbu suprasti, kad tai duoda struktūrą, o ji yra labai svarbus dalykas atstatant psichologinę pusiausvyrą“, – kalba psichoterapeutas.

Pasak E. Laurinaičio, dirbant iš namų taip pat kyla rizika persidirbti. „Yra tokių entuziastų, kurie, kuomet yra namie, jaučia didelę kaltę dėl to, kad dirba ne visai gerai, ne visai teisingai, todėl galvoja, kad reikėtų dirbti daugiau“, – atkreipia dėmesį psichoterapeutas.

Beje, namuose sunku atsiriboti nuo to, kas vyksta ir gyvena už nugaros: vyras, žmona, vaikai, augintiniai. „Mokėjimas susikaupti – svarbus įgūdis, ne visi mes jį turime“, – sako E. Laurinaitis.

Teikiančių pagalbą daugiau nei besikreipiančių

Pasak E. Laurinaičio, prie naujų darbo sąlygų teko prisitaikyti ir psichoterapeutams bei psichologams, kuriems per pandemiją reikėjo pereiti prie visai kitokio darbo pobūdžio.

„Didžioji mūsų dalis buvome įpratę dirbti su žmogumi akivaizdžiai, kai esame kartu viename kambaryje ir šnekamės. O štai dabar nebegalime to daryti daug savaičių. Ką mums reikėjo daryti? Pereiti prie darbo nuotoliniu būdu“, – teigia E. Laurinaitis.

Europos psichoterapijos asociacijos, kurios generalinis sekretorius yra E. Laurinaitis, komanda buvo viena pirmųjų psichoterapeutams išleidusių trumpą vadovėlį, kaip dirbti internetu. Pagrindinė tokio darbo esmė – telktis ne ties psichoterapija, bet padėti žmogui susitvarkyti su dabartine krize, sako psichoterapeutas.

„Lietuvoje šitas pagalbos entuziazmas ir savanoriška iniciatyva yra pakankamai aiški ir intensyvi. Turime medo.lt, kuriame yra susimobilizavę apie 150 psichoterapeutų ir konsultantų, nemokamai padedančių medikams ir jų artimiesiems šitos krizės metu.

Deja, Lietuvoje kol kas norinčiųjų padėti yra daugiau negu tų, kurie nori, kad jiems būtų padėta. Kol kas kreipimųsi nėra daug, bet labai skatinčiau (tai daryti – LRT.lt), nes iš tiesų tvarkytis patiems, kai yra profesionalai, kurie gali padėti tai padaryti greičiau ir lengviau, galbūt neverta. Gal pabandykime ieškoti pagalbos ir ją gauti nemokamai“, – skatina E. Laurinaitis.

Plačiau – nuotolinės Vyriausybės spaudos konferencijos įraše:

Laurinaitis apie klaidingą „socialinės izoliacijos“ formuluotę: turi būti fizinė izoliacija ir socialinė integracija
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.