Gyvenimas

2020.04.28 10:52

Karantinas atvėrė tėvams akis: jaučiasi nusivylę, nes anksčiau nepastebėjo, kokius sunkumus išgyvena vaikai

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2020.04.28 10:52

„Jei pirmomis savaitėmis nuotolinis mokymasis atrodė savotišku nuotykiu, ilgainiui jis atnešė daug nusivylimo, įtampos – kol vaikai eidavo į mokyklas, tėvai nepastebėjo visų sunkumų, su kuriais susiduria jų atžalos“, – pastebi psichologė, psichoterapeutė, paramos vaikams centro steigėja ir vadovė Aušra Kurienė.

Nuotolinėje Vyriausybės konferencijoje žiniasklaidai dalyvavusi psichologė pastebi, kad tai, jog vaikai pradėjo mokytis nuotoliniu būdu nėra vienintelis pokytis, įvykęs jų gyvenime. Jie taip pat prarado įprastas veiklas, nebelanko būrelių, nebegali žaisti sau įprastose aikštelėse, negali susitikti su savo draugais, aplankyti senelių, kitų artimųjų.

„Jie taip pat išgyvena ligos grėsmę, jaučia nerimą ir baimes dėl to, kas gali nutikti jiems ar artimiesiems. Vaikų resursai suprasti, suvokti ir prisitaikyti yra menkesni nei mūsų, suaugusiųjų“, – sakė psichologė.

Anot jos, veikiausiai daugelis šeimų iš naujo atrado bendrystę, atsirado naujų veiklų, prisimintos senos, tačiau tėvai dabar turi ne tik dirbti iš namų, bet ir rūpintis savo vaikais, o taip pat turėjo perimti tam tikras mokytojų funkcijas – pradėjo dalyvauti vaikų gyvenime, ko anksčiau nereikėjo, nes nemažą dalį dienos vaikai praleisdavo mokykloje.

„Tėvai atrado, kad vaikai patiria tam tikrus sunkumus. Atsirado nemažai nusivylimo savimi, kaip tėvais, kad jie nesugeba suprasti ir padėti. Taigi jei pirmomis savaitėmis nuotolinis mokymasis atrodė savotišku nuotykiu, ilgainiui atnešė daug nusivylimo, įtampos, didžiulio nuovargio dėl padaugėjusio laiko prie ekranų, emocinį dirglumą, mieguistumą“, – pastebi A. Kurienė.

Esant tokiai situacijai tėvai supranta, kad jų galimybės atlaikyti tokią emocinę įtampą yra gan ribotos. „Pykčių, konfliktų, nusivylimo savimi ir savo vaikais, liūdesys, kad nesiseka būti organizuotu tėvu. Yra keisto naujo gyvenimo – viena vertus šeimos užsidarė ir gyvena gan uždarai, kita vertus, tie ekranai ir virtualios realybės dėka mūsų namai atsivėrė – dalyvaujame susirinkimuose, bendraujame su kolegomis ir draugais. Tokia atvira namų erdvė ne visiems kelia vien tik džiugius jausmus. Tas keistas gyvenimas palieka įvairias emocines pasekmes“, – kalbėjo psichologė.

Vaikai buvo turintys įvairių sunkumų, per karantiną tie sunkumai nedingo, tačiau galimybės gauti pagalbą sumažėjo. Tarkime, dienos centrai, pagalba vaikams su specialiaisiais poreikiais, vaikai, išgyvenantys skyrybas, patiria papildomas įtampas, nes įprastos pagalbos formos nustojo veikti. Ne visi vaikai nuotoliniu būdu gali gauti reikiamą psichologinę ar emocinę paramą, teigia A. Kurienė.

Tėvams ji pataria atkreipti dėmesį į vaikų elgesio pokyčius: jei vaikas darosi apatiškas, sudirgęs, yra mieguistas, jam būna pykčio priepuoliai, jis atsisako dalyvauti tam tikrose veiklose, reiškia, kad vaikas patiria nerimą ir nesusitvarko su naujais iššūkiais, savo baimėmis.

„Labai mažai vaikų gali tiksliai pasakyti, kas vyksta jo viduje, todėl itin svarbu pastebėti tą pokytį, pasikalbėti su vaiku, pasidalyti faktais, kuriuos žinome, padėti išbūti nežinią. Daug ko nežinome, tad vaikams padėti ištverti tą nežinią yra nelengva. Jei šeimoms nesiseka tai padaryti, susikalbėti ir rasti pagalbos, patariu kreiptis į specialistus, pvz., „Tėvų liniją“ ir gauti profesionalų konsultacijas vaikų auginimo klausimais“, – patarė psichologė.

Taip pat svarbu, kad ir pedagogai pastebėtų, kokie yra jų mokiniai kitoje ekrano pusėje, atkreiptų dėmesį, ar jie yra liūdni, ar pervargę, ar pikti ir pan. Pastebėję pasikeitusias vaikų nuotaikas ar elgesį, anot specialistės, jie taip pat turėtų bendradarbiauti su tėvais.

Taip pat skaitykite