Gyvenimas

2020.05.23 08:02

Japoniška miško maudynių tradicija įsitvirtina ir Lietuvoje

Marius Eidukonis, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2020.05.23 08:02

„Skatiname sulėtėti ir užmegzti ryšį su aplinka. Dirbame su visais penkiais pojūčiais ir netgi daugiau. Pavyzdžiui, propriocepcija. Tai yra kūno pajautimas erdvėje“, – LRT KLASIKAI sako vertėja ir miškų maudynių gidė Mila Monk.

Išgirdę žodį maudynės, turbūt iškarto pagalvojame apie smagų pliuškenimąsi kokiame nors vandens telkinyje: vonioje, ežere, upėje, jūroje... Tačiau, pasirodo, galima maudytis ir nesušlampant! Neseniai į Lietuvą atkeliavo japoniška tradicija – miško maudynės.


„Miško maudynės yra patyriminė miško praktika, kuomet su gidu arba savarankiškai vaikščiojama miške arba žalioje erdvėje. Neskubant. Per pojūčius užmezgant ryšį su aplinka“, – sako vertėja ir miškų maudynių gidė Mila Monk.

Tai ne maudymasis vandens telkinyje, juokiasi miško maudynių gidė. „Nors, galima ir išsimaudyti, jei, žinoma, yra tam tikros sąlygos, – nuotaikingai pasakoja M. Monk. – Tai yra labiau pojūčių panardinimas į miško atmosferą“.

Tada yra prašoma pasistengti išgirsti visų garsų visumą, o galiausiai – išsirinkti vieną labiausiai patinkantį garsą ir su juo pabūti. Tokia meditacija trunka apie 10-15 minučių.

Shinrin-yoku – taip japoniškai yra vadinama maudynių miške tradicija. Mila pasakoja, kad tokios terapijos esmė yra vaikščioti po mišką ramiai ir be jokių pašalinių trikdžių. „Reikia įsijausti į aplinką. Jeigu tai pavyksta padaryti, reiškia, kad miško maudynių tradicija yra pajaučiama“, – pasakoja M. Monk.

Gidą įsivaizduojame kaip apie aplinką, jos architektūrą ir istoriją nuolat pasakojantį specialistą, o štai miško maudynių gido darbas yra visiškai kitoks. „Paprastai miško gido darbas vyksta su grupe. Būna ir savarankiškos užduotys. Grupėje aptariame išgyventas patirtis. Gidas kažkiek pasakoja, tačiau labiau užduoda toną ir duoda užduotis, kurias mes vadiname kvietimais. Miške negali būti prievartos ir paliepimo, kad kažką padaryti – gidas kviečia kartu daryti pratimus“, – pasakoja Mila.

Pratimų tikslas yra suaktyvinti pojūčius, sako M. Monk. „Skatiname sulėtėti ir užmegzti ryšį su aplinka, – intriguoja miško gidė. – Dirbame su visais penkiais pojūčiais ir netgi daugiau. Pavyzdžiui, propriocepcija. Tai yra kūno pajautimas erdvėje.“

Bundanti pavasario gamta ir joje skambantys paukščių chorai, pasak pašnekovės, puikiai tinka atlikti klausos pratimus.

„Gidas paprašo užsimerkti ir išgirsti tolimiausią girdimą garsą. Vėliau jis paprašo susikoncentruoti į artimesnį, o dar vėliau – į artimiausią garsą. Tada yra prašoma pasistengti išgirsti visų garsų visumą, o galiausiai – išsirinkti vieną labiausiai patinkantį garsą ir su juo pabūti. Tokia meditacija trunka apie 10-15 minučių“, – miško garsų terapiją komentuoja M. Monk.

Miško maudynių gidė sako, kad lankytojams itin patinka uoslės pojūčio lavinimas. Tiesa, pašnekovė pastebi, kad miesto žmogaus uoslė, neretai, būna atbukusi, tad užuosti samanas ar medžio žievę – nemenkas iššūkis.

Tačiau miško maudynių terapija, anot Milos Monk, ilgainiui pataiso visus dėl miesto rutinos įgytus trūkumus.

Plačiau apie visa tai ir kas buvo miško maudynių pradininkas Japonijoje – radijo įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius