Gyvenimas

2020.04.27 12:55

Pozityvus nusiteikimas: ar galima to išmokti vaikystėje?

LRT.lt2020.04.27 12:55

Nuolatiniai pokyčiai, skubėjimas, paviršutiniškumas, nerimas – šie žodžiai nusako tai, kaip daugelis žmonių jaučiasi šiandien. Tokia ramybės ir tikrumo stokojanti būsena daugeliui kelia susierzinimą. Kaip išlikti pozityviam tokioje audringoje aplinkoje? Kas yra pozityvumas, kaip jį ugdyti savyje ir vaikuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Edukologė Dovilė Žukauskaitė, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro būrelio „STEAM iššūkis“ pedagogė, pozityvumą visų pirma mato kaip gebėjimą pastebėti galimybes, planuoti veiksmus ir judėti pirmyn. „Pozityvumas neatsietas nuo sveiko proto, kritinio mąstymo, savo emocijų pažinimo ir priėmimo. Tai nėra naivumas ar apsimetimas, jog viskas yra gerai. Išlikti pozityviu – tai tarsi išlikti susidomėjusiu, neabejingu, nenusivylusiu, matyti galimybes ir judėti link jų“.

Pozityvumo – trūksta

Pozityvumo šiandieniniams vaikams labai trūksta. Šio svarbaus gebėjimo stoka – rimta problema, su kuria pedagogai susiduria kiekvieną dieną.

Po mokyklos į būrelius vaikai ateina tokie apatiški ir pavargę, persisotinę taisyklių ir draudimų, jog be papildomų pastangų sunku įtraukti juos į kokią nors veiklą, – pastebėjimais dalinasi su pradinukais dirbanti Dovilė. „Vaikus kaskart reikia papildomai stimuliuoti, aktyvinti, motyvuoti, kad jie atsivertų ir pozityviai nusiteikę įsitrauktų į veiklą. Jei tiesiog, sausai bandyčiau vesti užsiėmimą – niekas manęs neklausytų“, – sako pedagogė, taip pat pažymi, kad prisibelsti iki vaiko širdelės, jį prakalbinti, pralinksminti pavyksta tikrai ne kiekvieną kartą. Tai tarsi visą vaikystę besitęsianti kelionė.

Edukulogijos magistro studijas baigusi Dovilė išskiria keletą priežasčių, kodėl šis nuovargis jaučiamas. Viena iš jų – gyvenimas prie ekranų. Vaikus išvargina besaikis naršymas, video žaidimai ar animacija. Ypač – laisvas dienas padovanojančiu švenčių laikotarpiu, po kurio į būrelius vaikai grįžta ypatingai irzlūs ir pikti, kartais nevengiantys kumščių ar keiksmų.

Kita priežastis – nesėkmės baimė. Vaikai, ypač – berniukai – bijo likti antrais, trečiais... – užimti bet kurią kitą vietą, išskyrus pirmąją. Tai augina vaikų nepasitikėjimą savimi, kelia stresą. Ši baimė stiprėja dėl visuomenėje gajaus lyderystės kulto – nesvarbu, kokia kaina – arba tu geriausias, arba niekam neįdomus. Šį lyderystės kultą iš dalies palaikome ir mokyklose, skatindami vaikus būti geriausiais, neatsižvelgiant į asmenybės ypatumus, individualų augimo kelią, akcentuojant tik galutinio rezultato svarbą.

Nors būreliuose neskatiname vaikų lyginti savęs su kitais, vengiame rikiuoti juos eilės tvarka, tačiau jie patys puikiai įsivertina, kad jiems pavyksta, o kas ne. Ir jei nepavyksta – labai išgyvena.

Kaip padėti vaikui?

Pozityvus nusiteikimas siekiant rezultato, lemia labai daug – padeda nusiraminti, leidžia lengviau ir efektyviau mąstyti, atviriau priimti užduotis. Iš priešingai, jeigu vaikas užsiblokuoja, persiima įsitikinimu, kad nepavyks – jo ar jos pasiekimai žymiai kuklesni.

Edukologė Dovilė Žukauskaitė turi keletą patarimų vaikų tėvams ir pedagogams kaip ugdyti šį pozityvų nusiteikimą.

· Dėmesys socialiniams ir emociniams vaiko gebėjimams

Skatinti pozityvų vaiko nusiteikimą galime stiprindami jo socioemocinius gebėjimus, tokius, kaip kritinis mąstymas, leidžiantis apžvelgti problemą ar situaciją iš įvairių perspektyvų; kūrybiškumas, komandinio darbo įgūdžius, taip pat empatiją kitiems. Tai – neformaliojo vaikų šveitimo sritis, kuria pasidomėti tėveliams labai verta.

· Suaugusiųjų – mokytojų ar tėvų – nusiteikimas

Jei mokytojas nusiteikęs smagiai, šypsosi, juokauja, tai vienareiškmiškai ir vaikai užsiėmimų metu gali atsipalaiduoti ir kūrybiškai pasinerti į konstravimo ir eksperimentavimo džiaugsmus.

Stengiuosi ateiti su šypsena, juokauti. Mano ne-nuotaiką vaikai labai greitai pagauna.

Beje, svarbu vaikams rodyti tikrus jausmus, nemeluoti. Apie sunkesnes emocijas kalbėti ne taip paprasta, bet būtina.

Kai būna labai labai sunku dirbti su vaikais, tyliai savęs paklausiu, ar dar noriu daryti, tai, ką darau – dirbti vaikais. Toks žvilgsnis iš platesnės perspektyvos labai padeda.

· Palanki edukacinė aplinka

Sukurti saugumo ir pozityvaus nusiteikimo jausmo padeda aplinka. Kai vaikas žino kur yra reikalingos priemonės, kai gali drąsiai jas pasiimti, taip pat pats viską pasiekti be kitų pagalbos – sukuriame palankios aplinkos jausmą, kurioje vaikas gali atsipalaiduoti ir tampa įgalintu kurti.

· Reagavimas į individualią situaciją

Stengiuosi pastebėti kiekvieną vaiką, atkreipiant dėmesį į jo emocijas. Jei vaikas sėdi vienas, susigūžęs, nebendrauja su draugais nevengiu paklausti: Kaip tu jautiesi? Kaip tau šiandien sekėsi? Vaikai mėgsta pasipasakoti, tereikia tai pastebėti ir užduoti tinkamus klausimus.

Jie vaikas dėl kokių nors priežasčių – liūdesio, nuovargio, slogios nuotaikos – nenori dirbti komandoje, stengiuosi paskatinti jo nepalikti komandos draugo vieno. Labai padeda klausimas, ar tu tikrai nori palikti savo draugą? Be Tavo pagalbos jam bus labai sunku.

Gal ir ne iš karto, bet vaikas ateina ir įsijungia į darbą.

· Veiklos planuojamos atsižvelgiant į šiuolaikinių vaikų poreikius

Vaikus nuteikia maloniai ir pozityviai, kai užduotys sukuriamos jam aktualia tema, pvz:“ Ar gali sukonstruoti Minecraft personažą Styvą?“ arba „Ar sugebėsi sukurti savo „šlykštuką“ (slime). Jie noriai imasi tokių užduočių, nes tai atitinka tai kuo jie gyvena būtent šiuo gyvenimo metu.

Vaikai domisi kompiuteriniais žaidimais, prieš rengdama programą galvoju apie iššūkius, kurie jiems būtų aktualūs. Kaip jie gyvena kasdieniniame gyvenime.