Gyvenimas

2020.04.27 06:51

Karantinas, kai namuose – 12 vaikų: pirmiausia teko atšaukti kompiuterinius apribojimus

LRT RADIJO laida „Geriausi dalykai namie“, LRT.lt2020.04.27 06:51

Staiga namuose judėjimas tapo kaip Londono metro, LRT RADIJO laidoje „Geriausi dalykai namie“ karantino pradžią prisimena 12 vaikų auginanti Eglė Vaitkevičienė. „Kartais būna taip, kad sėdžiu keturiose pamokose ir pačiai galva sprogsta“, – apie nuotolinį mokymąsi sako laidos herojė. Daug kam kiltų klausimas, kaip tokiomis sąlygomis neišprotėti? Tačiau jos atsakymas į visus klausimus – juokas.

„Eglės namučių šeimynos“ įkūrėją, 12-os įsčiose ir širdyje išnešiotų vaikų mamą E. Vaitkevičienę kalbina LRT RADIJO laidos „Geriausi dalykai namie“ vedėja Beata Nicholson.

– Egle, papasakok apie savo šeimos situaciją: kaip atrodo gyvenimas jūsų namuose? Kiek žinau, dabar yra 10 vaikų.

– Taip, 10 vaikų uždaryta namuose ir 2 merginos gyvena šalia bute, bet vis tiek kartu valgome, būname, tik miegame skirtinguose namuose. Šiuo metu, kadangi jau praėjo mėnuo, sakyčiau, jau labai gerai – kažkaip įsivažiavome ir nebeliko jokių stresiukų, kurie buvo pačioje pradžioje.

– Kokius jausmus teko išgyventi pirmomis savaitėmis?

– Pirmiausia, aišku, netikėtumo faktorius. Vasarą būna tas pats: visi studentai grįžta iš visų savo mokslo įstaigų ir visi būname namuose kartu, tik tiek, kad erdvė daug didesnė, nes baigiasi už namų vartų. Netikėtumas labiausiai ir kirto per smegenis.

Buvau susiplanavusi pavasarinį grožio ir sveikos gyvensenos mėnesį: sveikai maitinsiuosi, darysiuosi visas procedūras, staiga namuose judėjimas kaip Londono metro ir savęs neberandu. Pirmas dienas tikrai buvo šokas, juo labiau, kad mūsų namuose daugiausia paaugliai – reikėjo juos įtikinti, kad šis reikalas rimtas, kai už vartų buriavosi draugai, sakantys: einame pasivaikščioti. Tad pirmiausia atšaukėme visus kompiuterinius apribojimus ir kažkaip pagavome pulsą.

Man labai patinka vienas posakis: tavo likimas tau turi sukelti juoką; jeigu tau nejuokinga, vadinasi, nesupratai „bajerio“. Pas mus daug sarkazmo, juokavimo, vienas kito švelnaus traukimo per dantį. Tik per juoką ir nesprogstame su visomis sienomis.

Pradžioje buvo pora savaičių atostogų, iki mokyklos įsivažiavome, o prasidėjus mokyklai – vėl kiti reikalai, kaip viską sužiūrėti. Reikėjo suprasti, kaip, ką vaikai daro, kur žiūrėti, ar ko nors nepadaro... Mažesnieji turi labai daug klausimų, tai kartais būna taip, kad sėdžiu keturiose pamokose ir pačiai galva sprogsta.

– Kai prasidėjo karantinas, buvo sakoma, kaip svarbu susikurti rutiną, dienos ritmą. Koks jis dabar jūsų namuose su visais 10 vaikų?

– Kai pamokos, bandau vaikus išversti iš lovų kuo anksčiau. Ne visiems yra tiesioginės pamokos, tai tiems, kurie gali jas padaryti vėliau, leidžiu ilgiau pamiegoti, tuo pačiu paskirstau šurmulį, kad nereikėtų visiems vienu metu į tualetus, dušus. Kam pertrauka, tas eina valgyti...

– Bet labai dažnai moterys skundžiasi: oi, nebegaliu, tiek gyvenime maisto nesu gaminusi. Kaip atrodo jūsų kasdienybė, kai pietauti turi 12 žmonių?

– 15, nes mes su vyru irgi mėgstame valgyti ir dar seneliui kiekvieną dieną nuvežame. Negaliu pasakyti, kad yra kažkaip kitaip nei visada. Todėl, kad visada gaminame didelius katilus maisto. Žinote, kiek paaugliai valgo... Kibiras bulvių per vieną kartą smagiai sueina.

Dažniausiai tas, kuris turi degančių poreikių, juos atneša man tiesiai į glėbį.

– Kai visi namuose, tai savotiška mokykla, gal net universitetas: kantrybės, mokėjimo būti kartu, duoti vienas kitam erdvės. Kokie jūsų pačios namų atradimai per šias savaites?

– Iš esmės karantinas mano gyvenimo labai nepakeitė. Aš visą laiką būnu namie, čia ir dirbu, nes esu veltinio amatininkė, turiu namuose įsirengusi studiją. Tik tiek, kad netekau pusdienio, kai visi mokykloje. Iš pradžių labai liūdėjau, o dabar mat jį velnias – ir be jo visai gerai.

Žinote, man labai patinka vienas posakis: tavo likimas tau turi sukelti juoką; jeigu tau nejuokinga, vadinasi, nesupratai bajerio. Tai per juoką nuimame visus stresus. Pas mus daug sarkazmo, juokavimo, vienas kito švelnaus traukimo per dantį. Tik per juoką ir nesprogstame su visomis sienomis.

– O kaip šituo laiku sugebate pastebėti kiekvieną, jų poreikius? Kaip laviruojate?

– Dažniausiai tas, kuris turi degančių poreikių, juos atneša man tiesiai į glėbį. Turiu vieną ramesnio charakterio mergaitę, kurią dėl temperamento reikia sekti akimis, ar ji kur nors užlindusi neliūdi. O visi kiti triukšmingai ateina, trepsi kojomis ir reikalauja savo dėmesio, meilės dozės ir apkabinimų.

– Kaip jūs pati išlaikote vidinę ramybę? Ar turite minučių, kai tenka suimti save į rankas?

– Tikrai turiu. Turiu savo atsitraukimo zoną – miegamąjį. Drąsiai sakau, kad man reikia pertraukėlės, jei jaučiu, kad viskas pradeda erzinti. Kartais pamiegu grožio valandėlę, feisbuke pasėdžiu, knygą nučiumpu. Tikrai per tą laiką namai nenugriūna, juolab kad neturiu tokių mažiukų, kuriems reikėtų visą laiką mano akių ir rankų. Kambariuose jie gyvena po du, tai nėra taip, kad galėtum pabūti vienas, bet tas, kuris jaučia, kad kantrybės taurė pilna, stengiamės, kad turėtų galimybę atsitraukti.

– Ką pasakytumėte tiems, kurie galvoja: turiu vieną ar du vaikus ir man nepatinka tas karantinas?

– Manau, kad kiekvienoje bjaurioje situacijoje galima rasti pliusų, kartais – labai stipriai paieškojus. Galų gale turime progą susipažinti vienas su kitu. Citriną išspausti ir pasidaryti limonado – vienintelis receptas.

Balandžio 17 d. laidoje „Geriausi dalykai namie“ patarimais, kaip išbūti karantiną, pasidalijo ir katalikiškam vaikų darželiui „Mažutėliams“ vadovaujanti vienuolė Viktorija Voidogaitė, taip pat aktorė Inga Jankauskaitė. Žiūrėkite laidos įrašą.

Parengė Indrė Česnauskaitė.