Gyvenimas

2020.04.23 10:32

Karantinas – didžiausias iššūkis senjorams, tą rodo ir padažnėję skambučiai į „Sidabrinę liniją“

Viktorija Lideikytė, LRT.lt 2020.04.23 10:32

Senjorams karantino laikotarpis bene sunkiausias – jiems taikomi griežti judėjimo apribojimai, ir net jei karantino sąlygos pamažu švelninamos, į įprastą gyvenimo ritmą sugrįžti norintiems garbaus amžiaus žmonėms dar teks palūkėti. Natūralu, kad senjorai jaučiasi vieniši, išgyvena padidėjusį nerimą. Visgi būdų tvarkytis su emocijomis yra, – psichologai pateikė rekomendacijas, kaip senjorams išgyventi karantiną.

Koronaviruso pandemija ryškiai atskleidė prieš 4-erius metus įkurtos senjorų psichologinės pagalbos linijos poreikį Lietuvos gyventojams, sako „Sidabrinės linijos“ vadovas Marius Čiuželis. Statistiniai duomenys rodo, jog skambučių srautas smarkiai išaugo, o senjorus daugiausia domina su koronavirusu ir karantinu susiję klausimai.

„Lygindami kovo pirmąsias savaites su balandžio pirmosiomis savaitėmis matome, kad kovo savaitės atspindi tipinę veiklą: augimas, poreikis gauti konsultacijas, pasikalbėti, jeigu žiūrėsime pagal skambučių srautą, yra išaugęs bent 7 kartus.

Šiandien daugiausia skambučiai susiję su koronavirusu, sveikatos klausimais, buitiniais klausimais, pajamų deklaracija, maisto pristatymu į namus. Skambina ne tik to amžiaus kategorijos žmonės (senjorai – LRT.lt), bet ir šiek tiek jaunesni“, – „Sidabrinės linijos“ veiklą nuotolinėje Vyriausybės spaudos konferencijoje apžvelgia M. Čiuželis.

Pasak jo, su COVID-19 susiję klausimai balandžio mėnesį sudaro 40 proc. visų „Sidabrinės linijos“ komandai užduodamų klausimų.

„Sidabrinė linija“ senjorams siūlo 4 formų bendrystę: bendravimą su įvairaus amžiaus savanoriais, bendravimą su bendraamžiu, konsultacijas su psichologais ir dvasiniais konsultantais. „Mūsų darbas yra atsakyti į kiekvieną skambutį, žmogų nuraminti, suteikti informaciją ir pasiūlyti tiesioginę paslaugą, t.y. nuolatinę galimybę bendrauti telefonu su bendraminčiu“, – kalba M. Čiuželis.

Jis džiaugiasi, jog prie pagalbos senjorams aktyviai prisijungė savanoriai, „Sidabrinę liniją“ populiarinti padeda ir miestų savivaldybės.

„Esame dėkingi visiems geros valios žmonėms. Prie mūsų prisijungė per 150 naujų savanorių. Didelė banga buvo kovo mėnesį, balandį sulaukėme 50 naujų savanorių, kovą – 120. Bendravimui žmonių yra, todėl bendravimo poreikį galime drąsiai užtikrinti. Džiaugiamės ir darbu su savivaldybėmis, kurios savo teritorijose aktyviai skleidžia žinią apie „Sidabrinės linijos“ galimybę“, – kalba M. Čiuželis.

Nuotolinėje Vyriausybės spaudos konferencijoje taip pat kalbėjusi medicinos psichologė Justina Belevičienė atkreipė dėmesį, jog nerimo lygis yra padidėjęs visoje šalyje, ir jį jaučia ne tik senjorai, bet ir jaunesnio amžiaus žmonės. „Senjorai yra ypatingai didelėje rizikos grupėje, todėl jų nerimo lygis natūraliai šoka į viršų, tą rodo ir padidėję „Sidabrinės linijos“ skambučių srautai.

Dažnas tam tikrų dalykų klausinėjimas siekiant išsiaiškinti kuo daugiau informacijos rodo, kad žmones kamuoja nežinomybė. Iš tos nežinomybės ir kyla nerimas: ko laukti, ko tikėtis, kada viskas baigsis, kaip išbūti karantino etape“, – dėsto psichologė.

Pasak J. Belevičienės, senjorai per karantiną susidūrė su iššūkiais, vienas svarbiausių – gyvo bendravimo apribojimas. „Vyresnio amžiaus asmenys buvo pratę iki karantino palaikyti gyvą bendravimą su kaimynais, artimaisiais, net nepažįstamaisiais parduotuvėje, o šiuo metu yra apriboti ir nuo šios galimybės.

Ypatingai sunku vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gyvena vieni. Jeigu anksčiau jie buvo tikri, kad bent retsykiais juos aplankys artimieji, dabar jie lieka vieni“, – kalba psichologė.

Natūralu, kad tokioje situacijoje apima didelis nerimas. Kad pavyktų jam nepasiduoti, reikia įdėti tam tikrų pastangų. J. Belevičienė pateikia tris rekomendacijas didelį nerimą patiriantiems senjorams, padėsiančias išbūti karantino laikotarpį:

1) Rūpintis savo kūnu, savijauta, fizine būkle. Tai yra pakankamas miegas, visavertė mityba, reguliari mankšta namų ribose, saugumo laikymasis – dažnas rankų plovimas ir dezinfekavimas, nėjimas iš namų.

2) Rūpintis savo psichika, emocijomis. Svarbu atpažinti nerimą, kurį jaučiame, suprasti, kad karantino metu normalu jausti baimę, nerimą, pyktį, liūdesį, nusivylimą.

Taip pat svarbu palaikyti bendravimą saugiu, t.y. nuotoliniu būdu – telefonu, vaizdo skambučiais. „Sidabrinės linijos“ teikiama paslauga pravers tada, kai nesinori problemomis apkrauti artimųjų arba jų neturite. Beje, kartais apie kamuojančius rūpesčius lengviau pasikalbėti su nepažįstamais žmonėmis arba specialistais, pažymi psichologė.

Bendravimas padeda sumažinti nerimo jausmą, išlikti stabiliam, išbūti karantiną. „Sidabrinėje linijoje“ galima pasikalbėti ne tik apie koronavirusą ar pandemiją, bet ir apie hobius, interesus, prisiminimus, patirtus įspūdžius, perskaitytas knygas.

3) Susikoncentruoti į tai, ką galime kontroliuoti, ir neeikvoti per daug energijos tam, ko kontroliuoti negalime. Senjorai gali kontroliuoti tai, kaip laikosi karantino, kaip bendrauja su artimaisiais, planuoja dienotvarkę, leidžia dieną. Jie gali pasirūpinti, kad energija būtų skiriama malonioms veikloms, atsipalaidavimui.

Svarbu suprasti, kad negalime kontroliuoti prognozių, žinių, kitų žmonių reakcijos į pandemiją, todėl svarbu rūpintis tik tuo, kas yra mūsų pačių rankose.

Plačiau – Vyriausybės spaudos konferencijos įraše:

Surplys: esame tarp ES lyderių ne tik pagal tyrimus, bet ir pagal tai, kaip uoliai laikėmės karantino sąlygų