Gyvenimas

2020.04.22 11:05

Psichologas Skruibis: ignoravus emocinės sveikatos krizę, savižudybių gali būti daugiau nei mirčių nuo COVID-19

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.04.22 11:05

Nekyla abejonių, jog šiuo metu išgyvename emocinės sveikatos krizę. Jeigu į ją nebus tinkamai reaguojama, gali nutikti taip, jog net pasibaigus karantinui jausime šios krizės padarinius, tarp jų – ir padidėjusį savižudybių skaičių, nuotolinėje Vyriausybės spaudos konferencijoje kalba Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro vadovas dr. Paulius Skruibis.

Šiuo metu susiduriame su trimis krizėmis: pirmoji – gerai žinoma ir matoma viruso plitimo krizė, antroji – ekonomikos krizė, trečioji – emocinės sveikatos krizė. Viruso plitimo krizė yra valdoma, ekonomikos krizė taip pat pastebima, siūlomos priemonės, kaip į ją reaguoti, tačiau emocinės sveikatos krizė, kurią sąlygoja pasikeitusi socialinė situacija, trūkinėjantys socialiniai ryšiai, kitaip veikiančios valstybės institucijos, yra primiršta, sako dr. P. Skruibis.

„Sakyčiau, kad emocinės sveikatos krizė iki šiol yra nepastebėta, galbūt, pačios visuomenės ir politiniame lygmenyje. Jos mastai gali būti tikrai dideli, nors iš anksto to numatyti negalime. Pavyzdžiui, po 2009 m. ekonominės krizės savižudybių skaičius Lietuvoje ganėtinai padidėjo lyginant su ta tendencija, kuri buvo tuo metu. Susiduriant su dabartine krize, irgi gali atsitikti taip pat“, – įspėja Suicidologijos tyrimų centro vadovas.

Pasak jo, kiekvienoje krizėje yra dvi galimybės. Viena – sutelktumo ir veikimo, kita – ignoravimo. „Jeigu emocinės sveikatos krizę atpažinsime, reaguosime į ją tiek asmeniniame, tiek politiniame lygmenyje, ją galima įveikti. Tačiau jeigu ją ignoruosime ir nieko nedarysime, pasekmės gali būti ir tokios, kad dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, savižudybių ar kt., mirtingumas gali būti didesnis negu dėl COVID-19 pandemijos“, – kalba dr. P. Skruibis.

Psichologas džiaugiasi, kad sutelktumo požymių krizės akivaizdoje Lietuvoje netrūksta. „Sutelktumo požymių apstu – pasišventęs medikų ir kitų pareigūnų darbas, visuomenės iniciatyvos, pagalbos medikams akcijos, besitelkiantys psichikos sveikatos specialistai. Dažnai girdime, kaip kažkas nesilaiko karantino, bet galbūt per mažai akcentuojame, kiek daug žmonių jo laikosi labai rimtai. Tokie sutelktumo požymiai nuteikia optimistiškai“, – kalba dr. P. Skruibis.

Susiduriant su krizėmis, dažniausiai į jas reaguojama dviem lygmenimis – asmeniniu ir valstybiniu. Ką, susidurdamas su krize, gali nuveikti kiekvienas asmeniniame lygmenyje? „Visų pirma yra sveika priimti situacijos ypatingumą. Gerai, jeigu kažkam pavyksta šiuo karantino metu tobulintis, daugiau mokytis ir t.t., bet lygiai taip pat normalu, jei žmonės jaučia padidintą įtampą, nerimą, jiems nieko nesinori daryti.

Svarbu priimti ir kitų žmonių situacijos ypatingumą – kodėl kažkam sunku, kodėl kažkas negali pasėdėti namie. Visų situacijos yra skirtingos. Viena būti namie IT specialistui, dirbti nuotolinį darbą, prie kurio yra pripratęs, tačiau visai kas kita namuose būti žmonėms, mažame bute auginantiems paauglius, derinant nuotolinį darbą su gyvenimu kartu. Svarbu priimti, kad kitiems gali būti kitaip, – pagyvenusiems, žmonėms globos namuose, žmonėms su negalia ir t.t.“, – dėsto psichologas.

Dėl to labai svarbu vienas kitą palaikyti, nebijoti kreiptis pagalbos ir paramos. Lietuvoje veikia emocinės paramos telefonais linijos, psichologinė pagalba teikiama Psichikos sveikatos centruose. Daugiau informacijos galite rasti internetiniame puslapyje www.pagalbasau.lt arba paskambinę trumpuoju numeriu 1809.

„Jeigu jaučiate, kad sunku jums, jūsų vaikams, neatidėkite pagalbos vėlesniam laikui po karantino, kadangi jis gali užtrukti“, – ragina dr. P. Skruibis.

Pasak dr. P. Skruibio, į emocinės pagalbos krizę taip pat labai svarbu reaguoti Vyriausybės lygmenyje. Suprasdami valstybės vaidmens svarbą krizės akivaizdoje, šalies psichikos sveikatos specialistai suformulavo siūlymus, kuriuos artimiausiomis dienomis pateiks tiesiogiai šalies ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui. Tarp tokių siūlymų – užtikrintas psichologinės pagalbos prieinamumas, savižudybių stebėjimas realiu laiku.

„Reikia, kad pagalba būtų kuo lengviau prieinama, tad kodėl nepasinaudojus šios krizės galimybe ir nepakeitus psichikos sveikatos sistemos, kad ji būtų mažiau medikalizuota ir daugiau orientuota į psicholognę pagalbą ir palaikymą. Kaip ir kitose šalyse, pavyzdžiui, privačiai dirbantys psichoterapeutai ir psichologai galėtų suteikti pagalbą, o ją gautų ne tik tie žmonės, kurie gali už ją susimokėti, bet ji būtų ir kompensuojama valstybės.

Vilniuje daug žmonių kreipiasi į privačiai dirbančius psichologus. Net šiuo metu sunku surasti specialistą, kuris galėtų iškart priimti, yra tam tikros eilės. Žmonės turi galimybių susimokėti už konsultaciją 40–50 eurų sumą. Tačiau mažesniuose miestuose problema ta, kad nėra nei specialistų, nei žmonių, kurie galėtų susimokėti už jų pagalbą.

Kitas siūlymas būtų taip, kaip stebime viruso plitimo situaciją, stebėti savižudybių situaciją realiu laiku. Dabar statistika apie Lietuvoje įvykstančias savižudybes mus pasiekia po 45 dienų. Vadinasi, kas vyksta balandžio mėnesį, mes sužinosime birželio viduryje. Tada reaguoti gali būti per vėlu.

Todėl savižudybes galėtume stebėti realiu laiku. Savižudybių atvejais susidaro tam tikri klasteriai, nes savižudybė paveikia artimuosius ir pažįstamus. Jeigu tuos klasterius greičiau identifikuotume, galėtume pasirūpinti, kad nedaugėtų savižudybių“, – psichikos sveikatos specialistų pasiūlymus vardija dr. P. Skruibis ir pabrėžia, kad yra konkrečių dalykų, kuriuos galima daryti, kad emocinės sveikatos krizė netaptų nekontroliuojama.

Plačiau – Vyriausybės spaudos konferencijos vaizdo įraše:

Psichologas Paulius Skruibis: jei ignoruosime emocinės sveikatos krizę, savižudybių gali būti daugiau nei mirčių nuo COVID-19

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikaltos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI 16:00 - 20:00
(išskyrus švenčių dienas)
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiūsių artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga infomrcija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba pasichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės