Gyvenimas

2020.04.25 07:00

Laikas namuose virto suirute: ką daryti, jei neklauso vaikas ir vis dažniau norisi sugrįžti į darbą?

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.04.25 07:00

„Per karantiną mamoms ir tėčiams tenka priminti, kad vienu metu rūpintis vaikais, darbiniais reikalais ir ant savo pečių užsikrauti visą buitį yra tiesiog neįmanoma“, – portalui LRT.lt sako „Tėvų linijos“ vadovė, psichologė Jūratė Baltuškienė. Tad ką daryti, jei karantinas namuose virto suirute: vaikas neklauso, viskas erzina, stinga jėgų, o kilus norui sugrįžti į darbą apima dar ir savigrauža?

Šalyje prasidėjus karantinui ir pasikeitus įprastoms gyvenimo sąlygoms, ilgai lauktas laikas namuose su artimaisiais kai kurioms šeimoms apkarto. Mintyse besisukantis vaizdas apie gardžius pusryčius, laiku nudirbtus darbus, tvarkingus namus ir jaukiai ant kilimo žaidžiančius vaikus pasirodė tesantis tik iliuzija. Seni rūpesčiai ne tik kad niekur neišgaravo – šalia jų kilo ir naujų, iki šiol nepažintų iššūkių.

„Niekur nedingo senos problemos, tėvams kėlusios klausimų dar iki karantino, – vaiko elgesys, savijauta, mokymasis. Kadangi šiuo metu patiriame daugiau įtampos, jos net šiek tiek paaštrėjo. Žinoma, kartu su pandemija kilo ir naujų klausimų.

Karantino pradžioje tėvai domėjosi, kaip kartu su vaikais draugiškai laikytis naujų taisyklių, susitarti, kad paaugliai nesiveržtų susitikinėti su draugais, mažieji plautų rankas. Iš pradžių vaikams šios naujienos dar buvo įdomios, bet netrukus jiems ėmė kilti pyktis, nustatytos taisyklės pradėjo atrodyti nebe tokios patrauklios.

Praėjus kelioms karantino savaitėms, pastebėjome, jog ima kilti bendresnė įtampa, į „Tėvų liniją“ skambinantys tėvai ėmė pastebėti tam tikrų savo atžalų elgesio pokyčių: vaikai tapo agresyvesni, jiems be jokios priežasties ima skaudėti pilvą, sutriko puoduko reikalai“, – iššūkius, su kuriais per karantiną susiduria tėvai ir vaikai, vardija J. Baltuškienė.

Jeigu tėvai patiria įtampą, vaikai neberanda, kas jiems padėtų susitvarkyti su savo jausmais. Tada ir prasideda užsisukimas įtampos rate.

Neklauso vaikas – kas kaltas?

Natūralu, kad daugelis tėvų šiuo metu jaučia įtampą – išgyvena dėl darbo, ateities, jaudinasi dėl artimųjų sveikatos, bando suderinti darbus, namų ruošą ir vaikų priežiūrą. Vis dėlto, patys patirdami įtampą, neretai tėvai nepastebi, jog problemos slypi ne vaikų elgesyje, o pačių tėvų savijautoje.

„Girdime, kad per karantiną tarp vaikų ir tėvų padaugėjo konfliktų, tėvai nespėja suderinti savo darbų ir nuotolinio vaikų mokymosi, todėl kyla labai didelė įtampa. Ima atrodyti, kad vaikai nervina, neklauso, nesuplovė indų, ne ten pasidėjo daiktus, nepadarė namų darbų...

Tada pradeda kilti balsai ir tonas, didėja reikalavimai, mažėja supratingumas. Mažesni vaikai daug ką girdi, vyresni jau patys daugiau supranta, todėl jie perima tėvų emocijas. Jeigu tėvai patiria įtampą, vaikai neberanda, kas jiems padėtų susitvarkyti su savo jausmais. Tada ir prasideda užsisukimas įtampos rate“, – dėsto J. Baltuškienė.

Įvairūs psichosomatiniai sutrikimai ir pakitęs vaiko elgesys, anot psichologės, signalizuoja apie tai, kad jis patiria emocijas, kurių nemoka ištransliuoti.

„Pradėjus ieškoti pasikeitusio vaiko elgesio priežasčių, tėvams pasidaro truputį aiškiau, kad čia ne vaikui kažkas atsitiko, kad jo pasikeitęs elgesys būnant namie turi ne visada nuo jo paties priklausančias priežastis. Neretai vaikas dar nelabai moka įvardinti savo savijautos, todėl ji išryškėja per įvairiausius simptomus ar netinkamą elgesį“, – sako J. Baltuškienė.

Atkreipę dėmesį į savo pačių savijautą ir atradę tam tikrų nusiraminimo būdų, tėvai pastebės, kad vaikų elgesys taip stipriai nebeerzina arba tiesiog pradeda gerėti.

Jeigu tėvams atrodo, kad jų vaikas pradėjo nuolat daryti dalykus, kurie pykdo (neklauso, nesitvarko, erzina), to priežastys gali būti dvi: vaikas patiria nuolatinę įtampą ir dėl to netinkamai elgiasi arba įtampą patiria suaugusysis, todėl jam šią emociją norisi kažkur „nupilti“, pastebi psichologė.

„Tam, kad emocijų „nupylimo“ objektu netaptų vaikas, suaugusiesiems rekomenduojame atrasti savų nusiraminimo būdų. Pavyzdžiui, dalintis darbais ir vaikų priežiūra, laikytis dienotvarkės, darbui arba poilsiui išnaudoti laiką, kai vaikai būna įsitraukę į kažkokią veiklą, pavyzdžiui, žiūri filmukus ar miega pietų miego.

Atkreipę dėmesį į savo pačių savijautą ir atradę tam tikrų nusiraminimo būdų, tėvai pastebės, kad vaikų elgesys taip stipriai nebeerzina arba tiesiog pradeda gerėti.

Beje, suaugusiesiems labai svarbu nelikti tik su vaikais ir vaikų problemomis. Tėvams patariame kalbėtis su kitais suaugusiaisiais, paskambinti mamai, draugei ar draugui. Jeigu to nesinori, galima paskambinti į „Tėvų liniją“.

Nors pradžioje gali būti nedrąsu, ši patirtis tėvams gali būti nauja, „Tėvų linijoje“ dirba jautrios psichologės, suprantančios situaciją ir palaikančios tiek mamas, tiek tėčius, tiek senelius, kitus giminaičius ar mokytojus“, – dėsto J. Baltuškienė.

Neįmanomais dalykais užsiimančioms mamoms ir tėčiams kartojame, kad vaikams nereikia tobulų tėvų – vaikams reikia pakankamai gerų mamų ir tėčių.

Vaikams reikia ne tobulų, o pakankamai gerų mamų ir tėčių

Vis dėlto didžiausia problema, su kuria per karantiną susiduria įvairaus amžiaus vaikus auginantys tėvai, anot „Tėvų linijos“ vadovės, yra tai, jog tėvai kaip įmanydami stengiasi viską aprėpti. „Susikaupusi įtampa nuslūgs tik tada, kai tėvai priims faktą, jog neįmanoma visko atlikti tobulai, reikia sumažinti savo lūkesčius ir stipriai savęs neplakti, jei kažkas nepavyksta.

Mamoms ir tėčiams vis sakome, kad jie turi ne tik rūpintis visa šeima, bet ir nepamiršti savęs. Per karantiną jiems tenka priminti, kad vienu metu rūpintis vaikais, darbiniais reikalais ir ant savo pečių užsikrauti visą buitį yra tiesiog neįmanoma. Neįmanomais dalykais užsiimantiems tėvams kartojame, kad vaikams nereikia tobulų mamų ir tėčių – vaikams reikia pakankamai gerų mamų ir tėčių“, – kalba J. Baltuškienė.

Jai antrina ir „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė, ji atkreipia dėmesį, kad dabartinė situacija atskleidė įvairiaspalvę, ne vien malonių emocijų puokštę. „Viena vertus, gali atrodyti, jog darbe būdamos mamos kartais liūdi ar nerimauja, kad vaikams skiria per mažai dėmesio, tačiau atsidūrusios dabartinėje situacijoje ne visada džiaugiasi, kad pagaliau atsirado laiko, kurį gali skirti vaikams.

Taip yra todėl, kad dabartinė situacija yra neeilinė ir kylantys jausmai nėra panašūs į mūsų ligšiolinius patyrimus. Situacija būtų visai kitokia, jei mamos turėtų ilgas atostogas, visišką laisvę judėti, su vaikais daryti mėgstamus dalykus ir karantino laiką paversti kokybišku, šeimai įprastu laiku.

Kadangi susidūrėme su įprastinio gyvenimo apribojimais – vaikai nelanko ugdymo įstaigų, negali susitikti su draugais, eiti į mėgstamus būrelius – visa tai į gyvenimą įneša įtampos. Natūralu, kad laikas, kurį dabar leidžiame su šeima, yra šiek tiek kitoks, nuspalvintas gausesnių, įvairesnių emocijų“, – portalui LRT.lt sako J. S. Jasiulionė.

Situacija būtų visai kitokia, jei mamos turėtų ilgas atostogas, visišką laisvę judėti, su vaikais daryti mėgstamus dalykus ir karantino laiką paversti kokybišku, šeimai įprastu laiku.

Todėl šiuo metu itin svarbi nuolatinė tėvų savistaba ir vidinis dialogas, aiškus apsibrėžimas, ką privalau ir ko neprivalau daryti, sako psichologė. „Jeigu mamai, pavyzdžiui, labai svarbi tobula namų tvarka, vertėtų savęs paklausti, ar šiuo laikotarpiu, kai gaunu papildomų užduočių ir turiu ne tik profesionaliai dirbti darbą, bet ir 24 valandas per parą rūpintis vaikais, spręsti gyvenimiškas situacijas ir stebėti vaikų emocijas, tai yra tikrai būtina.

Taip pat tėvams labai svarbu stebėti savo emocinę būseną. Viena iš dažnų ir labai svarbių rekomendacijų yra turėti dienos rutiną ir joje rasti laiko veiklai, kuri atpalaiduoja ir leidžia gerai pasijusti. Labai svarbu skirti laiko sau, įkvėpti gurkšnį tyro oro, išeiti pasivaikščioti.

Galų gale, kol vaikai, pavyzdžiui, žiūri mėgstamą laidą, per tą laiką mama ar tėtis gali ne kibti į darbus, kurių kasdien yra begalė, o pasidaryti arbatos, pažiūrėti į langą, išeiti į balkoną, skirti laiko trumpai meditacijai. Tokie maži dalykėliai, padedantys atstatyti gyvybines jėgas, šiuo metu yra ypač svarbūs“, – dėsto J. S. Jasiulionė.

Natūralu, kad kai kurios mamos nori sugrįžti į darbą, nes darbo ilgesys yra aiškios struktūros, tam tikrų įprastinių dalykų, kurie gyvenime suteikia saugumą, ilgesys.

Ar aš bloga mama, jei ilgiuosi įprasto darbo?

Nenuostabu, jog kai kurios su karantino sunkumais namuose susidūrusios mamos pradėjo svajoti apie sugrįžimą į darbą. Visgi, prisileidusios tokią mintį, jos gali pradėti save kaltinti, graužtis, kad nesidžiaugia laiku namuose, su šeima. Anot J. S. Jasiulionės, labai svarbu priimti visas kylančias mintis ir jausmus, už juos savęs nebausti ir nebarti.

„Manau, visai natūralu, kad kai kurios mamos nori sugrįžti į darbą, nes darbo ilgesys yra aiškios struktūros, tam tikrų įprastinių dalykų, kurie gyvenime suteikia saugumą, ilgesys. Nors kartais kalbame, kad būti rutinoje yra nuobodu, iš tiesų aiškios ribos padeda jaustis ramiai ir saugiai.

Vaikus auginančios moterys vis dar susiduria su dideliais vidiniais ir visuomenės lūkesčiais: jos turi būti profesionalės savo darbe, būti geros mamos, gebėti spręsti vaikų konfliktus, nepriekaištingai gaminti ir t. t. Vis dėlto labai svarbu neužsisukti į savikaltos ratą ir negalvoti, kad, staiga gavusi galimybę būti šeimoje, namuose, kažkodėl noriu eiti į darbą ir dėl to esu bloga mama ar žmona.

Šiuo laikotarpiu reikalingas savęs priėmimas ir supratimas, kad kokie jausmai bekiltų, jie tiesiog signalizuoja apie mūsų būseną ir tam tikrą poreikį. Reikia suvokti, kad yra visiškai normalu norėti save realizuoti, patenkinti savo poreikius bendrauti, užsiimti sau ar visuomenei naudinga veikla.

Svarbu ne tiek panirti į mintis, ar viskas man gerai, kiek pagalvoti, kas man padėtų atsikvėpti, pasijusti geriau ir bet kurią akimirką išnaudoti galvojant ne tik apie kitus šeimos narius, bet ir apie save, savo poreikius ir vidinį pasaulį“, – sako psichologė J. S. Jasiulionė.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikaltos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI 16:00 - 20:00
(išskyrus švenčių dienas)
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiūsių artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga infomrcija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba pasichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės