Gyvenimas

2020.04.20 14:56

Gyvenimą dvare diktavo varpo dūžiai: valgydavo ne vienus pusryčius, dirbdavo miegamuosiuose

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2020.04.20 14:56

„Nuo 18 a. didikai rytais mėgavosi arbata ir kava. Arbatą jie gerdavo su pienu, o kavą su pašildyta grietinėle. Kavą dvaruose neretai gamindavo tų laikų baristos – kaverkos“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Labas rytas, Lietuva“ sako dvarų kultūros tyrinėtojas Marius Daraškevičius, papasakojęs apie Lietuvos didikų dienotvarkę.

„Kadangi vangumas ir tingumas – viena iš septynių didžiųjų nuodėmių, dvarai, kaip krikščionybės vertybių saugotojai, labai stengėsi sudėlioti dienos ritmą ir kiekvienai veiklai paskirti tam tikrą laiką. Svarbi dienotvarkės dalis buvo ir valgis“, – pasakoja M. Daraškevičius.

Vakarų literatūroje buvo rekomenduojama bajorams valgyti keturis kartus per dieną vasaros metu ir tris kartus žiemos metu. Įdomu tai, kad jie valgydavo ne vienus pusryčius. Anot dvarų paveldo tyrinėtojo, dvarai buvo skirtingi, tad ir juose vykdomos veiklos skyrėsi. Mažesniuose dvaruose neretai patys dvarininkai užsiėmė ūkine veikla ir fiziniu darbu. Didžiuosiuose aristokratų dvaruose dažniausiai bajorai užsiėmė intelektine, protine veikla. Todėl ir valgymo laikas dvaruose skyrėsi.

„Tie, kurie dirbo protinį dabą, pusryčius valgydavo apie 9-10 val., 16 val. sočiai papietaudavo, o apie 20 val. susirikndavo lengvai vakarienei. Dirbantys fizinį darbą pusryčiaudavo apie 8 val. ryto, 12 val. valgydavo labai sočius antruosius pusryčius, 16 val. lengvesnius pietus ir 20 val. lengvesnę vakarienę“, – vardija M. Daraškevičius.

Dienos ritmas priklausė nuo varpo, kuriuos rekomenduodavo įrengti prie virtuvės arba jei skambindavo šeimininkė, ten, kur jai patogiau. Nuskambėjus varpo dūžiui, dvaro gyventojai žinodavo, kad atėjo metas praustis, persirengti ir eiti į valgomąjį. Tarnai atsikeldavo anksčiau, patys papusryčiavę eidavo ruošti pusryčių šeimininkams. Tiesa, M. Daraškevičius pastebi, kad vaikai iki ketverių, o kai kur ir vyresni, valgydavo su tarnaite aukle – tik išmokę elgtis prie stalo, valgydavo drauge su tėvais.

„Beje, 19 a. pradžioje pirmuosius pusryčius dvarininkai valgydavo savo miegamajame. Jie paprastai būdavo labai erdvūs, suskirstyti į skirtingas zonas, tad čia dvarininkai ne tik pusryčiaudavo, bet ir dirbdavo dienos darbus. Salonai buvo skirti svečiams priimti.

Tačiau 19 a. viduryje ši sena tradicija buvo kritikuojama – manyta, kad valgyti pusryčius miegamajame nedera. Tų laikų gyvensenos specialistai rekomendavo pusryčiauti valgomajame su visa šeima. Todėl amžiaus pabaigoje vis daugiau dvarininkų pusryčiaudavo valgomajame, o ir dienos darbai kėlėsi į kitus kambarius, kabinetus. Taigi išeinant pusryčiauti būdavo paklojamos lovos, atveriami langai, viskas sutvarkoma, kad vakare būtų galima sugrįžti į tvarkingą miegamąjį“, – pasakoja M. Daraškevičius.

Beje, jau nuo 18 a. didikai rytais mėgavosi arbata ir kava. Arbatą jie gerdavo su pienu, o kavą su pašildyta grietinėle. Kavą dvaruose neretai gamindavo tų laikų baristos – kaverkos.

Visas pokalbis su M. Daraškevičiumi – laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.

Labas rytas, Lietuva II d. Edita Mildažytė pristato dokumentinį filmą „Koronė“: kaip karantinas pakeitė šalies gyvenimą?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.