Gyvenimas

2020.04.17 21:40

Paramą Italijos ligoninėms inicijavusi VU italų bendruomenė: Lietuva maža, bet turi didelę širdį

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.04.17 21:40

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedroje dirba vienuolika specialistų, iš kurių daugiau nei pusė – italai. Nors gyvena Lietuvoje, jie atidžiai stebi dabartinę situaciją Italijoje, kurią sunku apibūdinti žodžiais. Matydami, kaip kenčia koronaviruso iškamuota gimtinė, VU darbuotojai surengė paramos akciją, kurios metu kvietė aukoti Šiaurės Italijos ligoninėms.

Matydami, kaip Italija kenčia nuo koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių, VU Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros, priklausančios Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų institutui, darbuotojai nutarė bent nedidele dalimi prisidėti prie pagalbos Italijai.

Jiems kilo idėja inicijuoti paramos rinkimo akciją, skirtą palaikyti Šiaurės Italijos ligonines, kovojančias su koronaviruso pandemija.

„Prie idėjos įgyvendinimo itin prisidėjo VU lektorė Alessandra Calì, Pizos ir Vilniaus universitetų doktorantė Julija Šabasevičiūtė. Natūralu, kad palaikome itin glaudžius ryšius su Italija, ten turime artimųjų, draugų, kolegų.

Susiklosčiusi ekstremali situacija mus išties sukrėtė, negalėjome laukti rankas sudėję, norėjome kaip nors padėti, nors ir suprantame, kad esame tik lašas jūroje“, – portalui LRT.lt pasakoja VU Italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjas Diego Ardoino.

Italas: dirbdami kartu galime pasiekti tikrai daug

D. Ardoino džiaugiasi, jog paramos Italijos ligoninėms idėją labai palaikė visa VU Filologijos fakulteto bendruomenė. „Sulaukėme dekanės prof. Inesos Šeškauskienė, taip pat ir Vilniaus universiteto vadovybės palaikymo: buvusio rektoriaus prof. Artūro Žukausko, naujojo rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko.

Žinoma, labai svarbus ir Klasikų asociacijos indėlis, paminint doc. Nijolę Juchnevičienę ir Paulių Garbačiauską, be jų ši idėja nebūtų įgyvendinta. Šioje situacijoje dar kartą pasitvirtino mintis, kad dirbdami kartu galime pasiekti tikrai daug“, – sako D. Ardoino.

Surinkta parama atiteks trims Šiaurės Italijos regione – Bergamo, Genujos ir Pjetra Ligurės miestuose – esančioms ligoninėms.

„Tiek Santa Corona ligoninė Pjetra Ligurės miestelyje, tiek San Martino ligoninė Genujoje yra Ligūrijoje – regione, su kuriuo mus sieja stiprūs ryšiai. Būtent ten organizuojame dialektologines ekspedicijas, siunčiame daug savo studentų atlikti praktikos ir tobulinti italų kalbos gebėjimų.

Per pastaruosius metus Tarptautinis Ligūrijos studijų institutas Bordigeros mieste, Diano Marina miesto muziejus, San Matteo asociacija, Vakarų Ligūrijos studijų centras (Centro Studi Ponentini) ir San Bartolomeo al Mare savivaldybė ne tik parodė didelį entuziazmą ir šiltai priėmė mūsų studentus, bet taip pat dialektologinių ekspedicijų nariams bei praktikas atliekantiems studentams suteikė nemokamą apgyvendinimą, o tai tikrai retas atvejis.

Todėl dabar, kai mūsų draugams reikalinga pagalba, mes negalėjome likti abejingi“, – kalba VU Italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjas.

Nežinojo, ko tikėtis, – juk parama reikalinga ir Lietuvos medikams

D. Ardoino sako, jog paramos akcija buvo sėkminga – pavyko surinkti per 6 tūkst. eurų. Už suaukotas lėšas bus perkamos šiuo metu ligoninėms reikalingiausios priemonės gydymui ir medicinos personalo apsaugai: invazinės ir neinva­zinės plaučių ventiliacijos aparatai, hemodinaminių parametrų monitoriai ir medicinos personalo apsau­gą užtikrinantys vienkartiniai apsauginiai kostiumai, akiniai ir kaukės.

„Iš pradžių nežinojome, ko galime tikėtis. Juk ši humanitarinė krizė ištikusi visą pasaulį, ne tik Italiją, juk ir Lietuvoje reikalinga parama medikams. Vis dėlto buvome įsitikinę, kad sunkiu metu ypač svarbu parodyti savo artimiesiems, draugams, kad jų nepamiršome ir kad esame kartu.

Tikėjome, kad rasime bendraminčių, ir mūsų viltys pasitvirtino: surinkome virš 6,6 tūkst. eurų paramą, kurią skyrė per 100 aukotojų, iš kurių dauguma – fiziniai asmenys. Taip pat žinome, kad prisidėjo Vilniaus universiteto bendruomenė, be abejo, Filologijos fakulteto kolegos, taip pat ir mūsų bičiuliai Lietuvoje ir užsienyje.

Žinome, kad nemažai žmonių Italijai paramą skyrė ir kitais kanalais, todėl nereikėtų apsiriboti mūsų turimais ir pateiktais duomenimis. Italija tikrai gali įsitikinti, kad Lietuva, nors ir nedidelė šalis, bet turi didelę širdį.

Tą byloja ir specialiai šiai akcijai Tomo Rikliaus sukurtas logotipas. Galime sakyti, jog paramos sulaukėme ne tik pinigine išraiška, bet ir žmonių darbais, iniciatyvomis. Už tai esame be galo dėkingi“, – kalba D. Ardoino.

Iš Lietuvos išvykti neketina

VU Italų kalbotyros ir literatūros katedroje šiuo metu dirba šeši dėstytojai italai. Kiekvieną iš jų į Lietuvą atvedė skirtingi keliai ir priežastys. Kai kurie atvažiavo studijuoti, kai kurie – atlikti praktikos, kiti – vedami dar kitų interesų, sako D. Ardoino.

„Iš pradžių nė vienas iš mūsų negalvojo pasilikti Lietuvoje, o dabar visi čia gyvename ir neketiname iš čia išvažiuoti. Bendras vardiklis, kuris šiuo metu mus visus jungia ir vienija, yra meilė ne tik Italijai, bet ir Lietuvai.

Pats į Lietuvą atvažiavau profesoriaus Pietro Umberto Dini dėka. Pizos universitete jis išugdė nemažai lituanistų ir baltistų, tarp kurių priskiriu ir save. Šiuo metu savo veiklas dalinu tarp Vilniaus ir Berno, bet palikti Lietuvos tikrai neplanuoju“, – pasakoja VU nuo 2015 m. dirbantis D. Ardoino.

Karantino sąlygos sumažino viruso plitimą, tačiau apsunkino italų gyvenimą

Lietuvoje gyvenantis italas sako, jog dabartinė situacija Italijoje – labai sudėtinga. Nors apie koronaviruso sukeltą krizę netrūksta nei mokslininkų, nei politikų pasisakymų, dauguma krizės paveiktų italų gyvena praradę viltį.

„Šiuo metu visai Italijai yra taikomas griežtas karantino režimas, veikia tik maisto parduotuvės ir vaistinės, iš namų gali išeiti tik leidimą turintys asmenys, eiti apsipirkti leidžiama taip pat tik vienam šeimos nariui. Šios sugriežtintos sąlygos sumažino viruso plitimą, tačiau be galo apsunkino italų gyvenimą.

Apie su viruso krize susijusias ekonomikos problemas, reikalingus priimti sprendimus ir apie mūsų laukiančią ateitį kalba visi: žurnalistai, politikai, mokslininkai. Deja, dažnai pamirštama tema, kuri man yra ypač svarbi ir sunkiai įsivaizduojama būnant toli nuo tų vietų. Tai – vyresnio amžiaus žmonių dvasinė būsena akistatoje su tokia sudėtinga situacija.

Ligūrijoje be mano paties ir kolegės Alessandros Calì artimųjų ir draugų gyvena visi asociacijų, su kuriomis bendradarbiaujame, nariai. Nemažą jų dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės.

Su skausmu tenka pasakyti, kad dėl koronaviruso keli iš jų jau iškeliavo anapilin. Prie širdgėlos dėl šių netekčių taip pat prisideda nerimas ir baimė: sunku įsivaizduoti, ką išgyvena tie, kurie liko, kurie buvo priversti taip netikėtai atsisveikinti su savo bičiuliais, ne su vienu ir ne su dviem...

Jie šiuo metu dažniausiai gyvena vieni, užsidarę namuose ir išsigandę, praradę menkiausią viltį. Pirmiausia būtent dėl jų norėčiau, kad ši krizė kuo greičiau pasibaigtų“, – sako D. Ardoino.

Daugiau apie vykdytą paramos Italijai akciją galite paskaityti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.