Gyvenimas

2020.04.19 22:39

Nauja veikla namuose – komiksų kūrimas: padeda išlaisvinti net ir slapčiausias mintis

LRT.lt2020.04.19 22:39

Jaunosios kartos menininkė, komiksistė ir iliustratorė Anna Pavlova kviečia pandemijos ir karantino namuose esančius vaikus pabandyti piešti komiksus. Tokiu principu galima papasakoti nerealiausias istorijas ir jomis dalintis su kitoje ekrano pusėje esančiais draugais ar pasilikti atminčiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Komiksų dienoraštyje telpa ne tik išgyventi įvykiai, bet ir mintys, emocijos. Komikso kūrimas pravers ir dėl dar vienos, labai svarbios, nors ir gerokai mažiau pastebimos priežasties – piešinėliuose papasakojama istorija, tarsi lėtas pokalbis su pačiu savimi, padedantis atpažinti ir išjausti net ir pačias sunkiausias emocijas.

Primiršusiems, kas yra komiksas, kūrėja Anna primena, jog tai įvykis ar istorija, papasakota pieštuko ir teksto pagalba. Pasakojimas nuosekliai ir logiškai keliauja iš vieno langelio į kitą. Jis gali būti labai trumpas ir užimti tik vieną langelį, arba gali tęstis 2, 4 ar 12 langelių. Komikso ilgis priklauso nuo to, ką ir kiek jo autorius nori papasakoti pasauliui. Labai glaudžiai persipynę piešiniai ir tekstas gali įtraukti labai ilgam skaitymui.

Beje, langelių gali net ir nereikėti, jei tai bus koliažo principu dėliojama grafinė novelė.

Kuriant komiksą, viskas prasideda nuo idėjos, kuri neduoda ramybės – įdomios, svarbios ir labai drąsios – juk popieriuje įgyvendinti galima net ir pačias nerealiausius sumanymus.
Išgryninus idėją, siužetą, Anna pataria pradžioje mintis perkelti į juodraštį, nes čia galima viską keisti, stumdyti, braukyti. Patogu naudoti lipnius lapelius, nes juos lengva nuklijuoti, priklijuoti, pakeisti seką. Šalia paveikslėlių užrašome tekstą, vėliau jį apvedame. Visuomet svarbu įskaitomai rašyti, nes galite likti neperskaityti.

Naudinga leisti žvilgtelti draugui – jis padės patikrinti, ar mintis aiški skaitytojui. Kaip paruošiamieji darbai baigti, lieka įdomiausia dalis, piešimas.

Kuriant komiksą verta atsiminti, kad „šis žanras – labai galinga informacijos perteikimo priemonė: savo vizualiais sprendimais, drąsiomis idėjomis galinti greitai pasiekti žiūrovą, patraukti jo dėmesį. Ypač tai aktualu šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame karaliauja vaizdai“, – pastebi Anna.

Komikse kalba ne tik tekstai ar paveikslėliai, bet ir linijos

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro komiksų būrelio vadovė pastebi, jog komikse galima perskaityti ne tik istoriją, bet ir daug sužinoti apie patį autorių. Autoriaus savijautą, emocinę būseną galima suprasti ne tik iš to, ką piešia ir ką rašo, bet ir kaip ji(s) tai daro. Piešiama linija gali būti įvairi: labai rami, ekspresyvi, pilna nerimo ar irzli.

„Pamenu vieno vaiko mamos laišką, – dalinasi Anna, turinti savo paskyrą „Pencil Mood“, – su klausimu, kaip būrelyje sekasi jos vaikui, nelinkusiam dalintis savo išgyvenimais. Namuose ji matanti tik sūnaus piešinius.

Atsakiau, jog jei rodo piešinius, reiškia pasitiki ir galima bandyti bendrauti per komiksus. Iš to ką ir kaip vaikas piešia, galima suprasti jo būseną ir nuotaiką. Komikso pagalba, netiesiogiai vaikas gali pasakyti kas jam nepatinka, kaip su juo elgiamasi mokykloje, ar jis jaučiasi gražus... Jaunieji menininkai labai retai kada piešia nieko nesakančius darbus, tik apie tai, kokia nereali diena arba kaip fantastiškai pažaidė su kompu. Dažniausiai jie netiesiogiai paliečia tas temas, kurios juos neramina. Tai kas sukasi vaiko galvoje, atsiranda ir lape“, – pastebėjimus išsako komiksų būrelio vadovė.

Komiksų piešimas ilgainiui prakalbina visus, net ir tylenius. Tikriausiai todėl, kad pats veiklos pobūdis susijęs su istorijomis. O kai turi istoriją, žodžiais papasakoti ją kiekvienas gali išmokti. Ilgainiui net ir uždariausi vaikai pradeda dalintis savo išgyvenimais ne tik paveikslėlių grandinėse, bet ir žodžiais, grupėje.

„Taip, tai labai subtilu ir atsakinga, bet jei vaikai mokytoju ir vieni kitais pasitiki – jų atvirumo išvengti tikriausiai neįmanoma. Išsikalbėję, išsakę širdyje nešiotas nuoskaudas ar abejones – jie tikrai pasijunta geriau“, – pasakoja Anna.

Komiksas tarsi dienoraštis – padeda pažinti save, priimti svarbius sprendimus. Ne vienerius metus komiksus kuriantys jaunieji menininkai gali stebėti savo augimą, brandą, asmenybės pokyčius. Pačių sukurti paveikslėliai tampa savotišku dienoraščiu, kurį patogu ir įdomu vartyti, nes mintyse atgimsta ne tik išgyventi įvykiai, bet ir mintys, ieškojimai, emocijos.

„Nemažai mano mokinių netikėtai „atrado“ save komikso pagalba – sužinojo, kad jų stiprioji savybė yra piešimas, kad kūryba, jiems įdomi, aktuali, juos įkvepia ir teikia prasmę – dalinasi Anna. – Dalis jų tapo komiksistais, kiti – iliustratoriais, yra tokių, kurie studijuoja grafinį dizainą ar animaciją. Pasirodo, paprastas hobis gali virsti viso gyvenimo užsiėmimu.“

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras siūlo siūlo išbandyti šią meno rūšį, ypač dabar, kai dėl uždarytų mokyklų, būrelių, galimybių dūkti lauke turime daugiau laiko – komiksai padeda kalbėtis su savimi ir aplinkiniais kūrybos pagalba.