Gyvenimas

2020.04.15 20:48

COVID-19 labiausiai iškankina plaučius: kodėl būtent juos ir kaip tampa taip sunku kvėpuoti?

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.04.15 20:48

Jei COVID-19 komplikuojasi, pacientas suserga plaučių uždegimu, galiausiai išsivysto ūmus respiracinis distreso sindromas, kai deguonis į kraują nebepatenka, o plaučiai ima skęsti. Ši būklė baisi, tačiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas ramina – laiku pradėjus veikti šiuolaikinė medicina pajėgi situaciją ištaisyti.

Pandemiją pasaulyje sukėlusio viruso pavadinimas kilęs nuo žodžio „korona“, o tai reiškia „karūna“. Šis virusas turi mažas ataugėles, kurios sudaro vainikėlį, dėl ko šis patogenas atrodo panašus į karūną. Būtent šios ataugėlės, kaip teigia A. Unikauskas, ypač „myli“ plaučių audinį.

Laidos svečias, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas pažymi, kad pirmiausia apie pažeistus plaučius mums kūnas praneša karščiavimu, tačiau tai nėra specifinis požymis, rodantis, kad kažkas negerai būtent mūsų plaučiams – tai bendros virusinės infekcijos pažeidimo simptomas. Specifinis simptomas, pranešantis, kad asmuo gali būti užsikrėtęs COVID-19, o jo plaučiai jau pažeisti – sausas, neproduktyvus, labai intensyvus kosulys.

„Tas kosulys iš tiesų yra ypač varginantis, o dusulys atkeliauja šiek tiek vėliau. Pagal klasikinę eigą jis turėtų atkeliauti apie šeštą parą. Dusulys gali būti labai įvairus: pacientas gali jausti oro stoką, dažną alsavimą, nerimą. Vėliau, kai dusulys progresuoja, mes turime kvėpavimo funkcijos nepakankamumą“, – kalba jis.

Tam tikrais sunkios COVID-19 formos atvejais asmuo gali susirgti liga, vadinama ūmiu respiraciniu distreso sindromu. Tai situacija, kai plaučiai nebegali kraujui duoti įkvėpto deguonies, vystosi sunki hipoksija, aiškina A. Unikauskas.

Ūmus respiracinis distreso sindromas – plaučių uždegimo pasekmė. Jis pirmiausia pasireiškia greitu kvėpavimu. Anot profesoriaus, įprastai žmogus per minutę įkvepia maždaug nuo 12 iki 16 kartų, daugiausiai 20. Esant ūmiam respiraciniam distreso sindromui žmogus per minutę greičiausiai įkvėps daugiau nei 30 kartų, o tai – dvigubai daugiau nei įprastai. Taip įvyksta dėl to, kad pacientui paprasčiausiai trūksta oro, jis ima dusti. Greta greito kvėpavimo atsiranda ir galvos svaigimas, prakaitavimas.

Kad kvėpavimo dažnis svarbiausias plaučių pažeidimo požymis, pritaria ir A. Macas. Pasak jo, jeigu žmogaus kvėpavimo dažnis ramybės būsenoje gulint visiškai atsipalaidavus ir nesinervinant viršija 20 kartų per minutę, jokiu būdu negalima į tai nekreipti dėmesio. Kvėpavimo dažnis, kuris reanimatologus, anesteziologus įpareigoja veikti, yra būtent 30 kartų per minutę.

Kai prasideda plaučių uždegimas, pažeidžiamos kapiliarų, alveolių sienelės. Dalis kraujo plazmos iš kapiliarų turi galimybę prasiskverbti į alveolių vidų. Alveolėse pradeda kauptis skystis. <...> Pamažu mūsų plaučiai pradeda skęsti.

Koronavirusas agresyviai atakuoja užsikrėtusiųjų plaučius: kodėl tampa sunku kvėpuoti?

A. Unikauskas pasakoja, kas nutinka, kad plaučiams ima trūkti deguonies: „Yra bronchas, jis pereina į broncheolę ir baigiasi alveolėmis. Šalia alveolių yra kraujagyslių, kapiliarų; ir alveolių, ir kraujagyslių sienelės plonytės. Mes įkvepiame, į alveoles atkeliauja deguonis ir pereina į kraują; iš kraujo anglies dvideginis patenka į alveoles ir mes jį iškvepiame – visą laiką vyksta judėjimas.

Kai prasideda plaučių uždegimas, pažeidžiamos kapiliarų, alveolių sienelės. Kas įvyksta? Dalis kraujo plazmos iš kapiliarų turi galimybę prasiskverbti į alveolių vidų. Alveolėse pradeda kauptis skystis, o jis yra uždegiminis, turi tam tikrų savybių – mes jį vadiname eksudatu. Alveolių sienelės dėl uždegimo sustorėja – vienas iš uždegimo požymių yra patinimas. Alveolės vidinę sieną iškloja surfaktantas – medžiaga, kuri neleidžia alveolei subliūkšti. Bet jis irgi yra pažeidžiamas, o kuo daugiau alveolė užpildoma uždegiminiu skysčiu, tuo mažiau įsisavinama deguonies.“

Kadangi dėl patinimo sienelės sustorėja, deguonis apskritai labai sunkiai patenka į kraują. Taip susidaro situacija, kai žmogus įkvepia, tačiau jam vis tiek trūksta oro, nes deguonis nepatenka į kraują.

„Kai tai pereina į ūmų respiracinį distreso sindromą, deguonies patekimas į kraują apskritai blokuojamas – iš esmės deguonis neįsisavinamas. Tokiu atveju iškvepiant į alveoles patenka ir dalis kraujo plazmos, skysčio – alveolės pamažu pradeda skęsti, pradeda skęsti ir mūsų plaučiai. Apie efektyvų deguonies įsisavinimą nebegali būti kalbos“, – pabrėžia daktaras.

90 proc. ūmų respiracinį distreso sindromą patyrusių pacientų organizmuose vitamino D kiekis buvo labai žemas.

Koronavirusas sąveikauja su tam tikrais kūno receptoriais, o kadangi tie receptoriai yra ant plaučių ląstelių, būtent dėl to koronavirusas ir atakuoja plaučius. Kiti kūno organai kur kas mažiau jautrūs koronavirusui, nors gali būti jautrūs, tačiau pirmiausia kenčia plaučiai.

Mokslininkai jau žino, kaip virusas veikia tam tikras kūno ląsteles, per kuriuos receptorius jungiasi prie mūsų ląstelių ir kaip mumyse daugindamasis parazituoja, tvirtina A. Macas.

Anesteziologas: jei ramybės būsenoje kvėpavimo dažnis didesnis nei įprastai, laukti – neprotinga

„Virusas patenka per mūsų nosį arba burną, keliauja nosiarykle, burnarykle, patenka į gerklas, per mūsų balso stygas keliauja trachėja, o pasiekęs plaučius veikia pneumocitus, specifines ląsteles. Mokslininkai netgi žino, kad virusas veikia antro tipo šias ląsteles, kuriose yra tam tikrų receptorių, su kuriais turėdamas santykį virusas patenka į ląstelę.

Viruso dauginimasis įvyksta ląstelėje – nuo tada atsiranda plaučio pažaida. Tačiau labai svarbu pasakyti, kad toli gražu ne visada atsiras plaučio pažaida. Tai optimistinė žinia, nes didelė dalis žmonių persirgs lengva arba vidutine forma, gali būti taip, kad plaučių pažaidos nebus, ko labai norisi kiekvienam palinkėti“, – sako jis.

Tačiau kai pažeidžiami plaučių audiniai, alveolių sienelės, kapiliarai, kurie supa alveoles, atsiranda uždegimas, susidaro kapiliarų pralaidumas, kraujo plazma patenka į plaučius. „Darosi sunku kvėpuoti, žmogus gauna mažiau deguonies, nebeiškvepia CO2... Tai baisus dalykas, bet jokiu būdu nėra mirties nuosprendis. Medicina daugeliu atvejų gali jus išgelbėti, bet svarbu, kad viskas būtų pradėta daryti laiku“, – teigia A. Unikauskas.

Vis dėlto yra dalykų, kurie padidina sunkios COVID-19 formos tikimybę. Anot profesoriaus, pavojų didina kitos ligos arba būklės. Pirmiausia – kitos plaučių ligos, tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga, nekontroliuojama arba blogai kontroliuojama astma, sunki miego apnėja. Taip pat riziką susirgti sunkia COVID-19 forma didina: aukštas kraujo spaudimas, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys (priklausomai nuo stadijos, būklės ir ar atliekama chemoterapija).

Be to, žinoma ir tai, kad sunkiu COVID-19 atveju trūksta dviejų maistinių medžiagų – vitamino D ir cinko. 90 proc. ūmų respiracinį distreso sindromą patyrusių pacientų organizmuose vitamino D kiekis buvo labai žemas, sako A. Unikauskas.

„Vitaminas D yra imuninės sistemos moduliatorius, jis padeda pagerinti imuninę sistemą, sureguliuoja jos veikimą, tai puikus priešuždegiminis vaistas. O cinkas – vienas iš svarbiausių jūsų plaučių maistinių medžiagų. Jis gali padėti sumažinti uždegimą. Jei trūksta cinko, infekcija gali trukti ilgiau, esate jautresnis infekcijoms, virusams ir bakterijoms, o baltieji kraujo kūneliai dirba blogiau“, – aiškina gydytojas.

Plačiau – balandžio 9 ir 14 d. laidos „Klauskite daktaro“ įrašuose.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Koronavirusas agresyviai atakuoja užsikrėtusiųjų plaučius: kodėl tampa sunku kvėpuoti?
Anesteziologas: jei ramybės būsenoje kvėpavimo dažnis didesnis nei įprastai, laukti – neprotinga