Gyvenimas

2020.04.19 16:27

Dėl karantino netekęs darbų, rankų nenuleido: filmuoja dūzges balkonuose, dronu skraidina kibinus

„Pirmoji karantino savaitė buvo nelengva, neliko veiklos ir pajamų, teko ieškoti, kuo užsiimti, kad nenuvažiuotų stogas, būčiau kažkiek naudingas visuomenei“, – portalui LRT.lt pasakoja videografas Rimantas Uknevičius, sumanęs ir prisidėjęs prie įvairių idėjų įgyvendinimo. Anot jo, svarbu, kad atsirastų žmonių, padedančių pakelti visiems ūpą.

– Esate videografas, dirbate su garso ir vaizdo turiniu. Veikiausiai prasidėjęs karantinas gerokai pakoregavo jūsų darbotvarkę, nes daugelis kūrybininkų kalbėjo apie atšauktus projektus...

– Daugiausia dirbu renginiuose, vykdau įvairius įmonių užsakymus, vasarą filmuoju vestuves. Tačiau paskelbus pademiją ir prasidėjus karantinui daugelis renginių buvo atšaukti, vestuves, kurios turėjo vykti gegužės mėnesį perkėlė į kitus metus. Nežinau, ar vasarą planuojamos vestuvės taip pat nebus perkeltos. Iš pradžių dirbau namuose, tačiau darbų greitai beveik neliko.

Kadangi žmona dirba iš namų, o ketverių metų sūnus neina į darželį, perėmiau buities rūpesčius ir sūnaus priežiūrą. Tačiau jau po pirmosios karantino savaitės supratau, kad tokia rutina man ganėtinai nelengva, o kūrybinės veiklos labai trūksta.

Pradėjau galvoti, kuo užsiimti, kad stogas nenuvažiuotų ir ūpo neprarasčiau. Kadangi mokiausi groti klarnetu, išsitraukęs instrumentą pradėjau groti sūnui. Jam labai patiko, vis prašė, kad dar pagročiau. Vaizdo įrašą, kuriame groju klarnetu įkėliau ir į savo feisbuką. Įrašas sulaukė daugybės teigiamų atsiliepimų, buvo rašančių, kad smagu, jog tokiu sudėtingu metu kažkas nepraranda pozityvumo.

– Netrukus kūrinių buvo ir daugiau, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dainuokim kartu“ skambėjo ir jūsų atliekama dainos „Juoda orchidėja“ versija.

– Vienas draugas pasiūlė sugroti „Juodą orchidėją“, tad pagalvojau, kodėl gi ne? Pasiūliau prisijungti dar keliems draugams. Vienas jų fotografas, kitas – kulinaras, bičiulė – aktorė, renginių vedėja. Kadangi karantinas sustabdė visų darbus, nusprendėme, kad reikia padaryti ką nors smagaus. Kiekvienas išsitraukė instrumentą, o kas jo neturėjo, ritmą mušė su daiktais, rastais namuose.

Taip viena idėja vijo kitą, pagalvojau, kad ne tik groti moku. Turiu droną ir esu licencijuotas bepilotės skraidyklės operatorius, tad norėjau, muziką paskleisti plačiau.

Mūsų kvartalo bendruomenė sumanė surengti „Balkonų dūzges“, o kaimynas Edmundas, anksčiau sukęs plokšteles ne viename klube, nusprendė padidžėjauti savo balkone. Jo pasirodymą filmavau dronu ir transliavau į feisbuką, kad pamatytų ir kaimynai, kurių langai atsiveria į kitą namo pusę. Galiausiai vaizdo įrašą pamatė tūkstančiai žmonių ir vadino labai smagia iniciatyva. Labai gera būti kažkaip naudingu visuomenei.

– Nusprendėte ne tik pralinksminti aplinkinius, bet ir padėkoti medikams bei šauliams, tiesa?

– Pamaniau, kad prie drono būtų galima prikalbinti kolonėlę ir muziką paleisti mieste. Vieną vakarą nuvažiavau prie „Siemens“ arenos, kur yra COVID-19 testavimo punktas. Pakėliau droną ir paleidau Marijono Mikutavičiaua „Tris milijonus“ ir „The Roop“ dainą „On Fire“. Taip norėjau išreikšti palaikymą ten dirbantiems medikams ir Šaulių sąjungos savanoriams.

Beje, po to mano draugas, pajuokavo, kad jei jau kilnoju daiktus, galėčiau ir jam kokį nors mėsainį atskraidinti. Kitą dieną nupirkau jam mėsainį ir dronu nuskraidinau iki jo balkono. Galiausiai, vieną vakarą su šeima valgėme žmonos tetos pagamintus kibinus. Pajuokavau, kad jei yra norinčių, galiu su dronu pristatyti ir kitiems. Norinčių atsirado, tad jau porai žmonių pristačiau.

Iš tiesų visa tai kuria gerą emociją, išblaško rutiną. Man gera, kad pakeldamas sau nuotaiką ir susirasdamas veiklos, pradžiuginu kitus. Juk ir pačiam norisi šypsotis, kai matai, kad esant tokiai sudėtingai situacijai, aplinkiniai sugeba neprarasti optimizmo ir geros nuotaikos.

– Trumpai tariant, ieškodamas būdų prasiblaškyti, pradėjote kelti ūpą kitiems.

– Iš tiesų šis laikotarpis daugeliui yra nelengvas metas. Kažkas neteko darbo ir pajamų, o žiniasklaidoje tenka skaityti ir apie tai, kad per karantiną kai kurioms šeimoms tenka susidurti su įvairiais psichologiniais sunkumais, net ir smurto šeimoje atvejų padaugėjo. Manau, kad visi per daug užsisėdime savo namuose ir nedrįstame išnaudoti visų savo galimybių.

Noriu skleisti žinutę, kad kiekvienas iš šios situacijos galime išbristi išlikdami kūrybiškais ir ieškodami smagių veiklų. Galbūt kažkam keistai atrodo, kad esant tokioms aplinkybėms kažkas linksminasi, tačiau esu įsitikinęs, kad tai daug geriau nei liūdesys ir savigrauža. Kiekvienas turime surasti pozityvumo net ir tokiu metu.

Beje, Fabijoniškėse gyvenantis pažįstamas, renginių vedėjas Simonas kiekvieną vakarą 19 val. iš savo namų balkono leidžia muziką ir kiekvieną vakarą pradeda Vytauto Kernagio daina „Šaukiu aš tautą“. Taip jis dėkoja medikams, visoms tarnyboms, kurios užtikrina valstybės gyvenimą tokiu metu.

Filmavau vieną iš jo pasirodymų, balkonuose susirinkusius žmones, kurie džiaugiasi, rankose laiko Lietuvos trispalves. Akivaizdu, kad dabar to visiems reikia. Solidarizuodamasis su visais kvartalo gyventojais ir aš prie drono prikabinau Lietuvos vėliavą. Taip siekiu įkvėpti žmonėms patriotizmo ir palaikant šiuo nelengvu laikotarpiu. Manau, kad vėliavą skraidinsiu ir kitose miesto vietose.

– PSO specialistai spėja, kad masiniai koncertai galės vykti galbūt tik kitų metų rudenį. Panašu, kad kurį laiką tik taip ir galėsime susiburti.

– Galbūt panašūs renginiai vyko ir anksčiau, tik nebuvo tokie populiarūs. Ganėtinai greitai turėjome prisitaikyti prie karantino taisyklių, atrasti kitokius bendravimo ir pramogavimo būdus. Televizijos projektai taip pat keičiasi – pašnekovai bendrauja iš savo namų, atlikėjai dainuoja savo svetainėse, pamokėles nuotoliniu būdu su sūnumi taip pat kasdien žiūrime per televiziją. Žmona mankštinasi žiūrėdama vaizdo įrašus internete.

Technologijos daugelį dalykų leidžia daryti iš namų, tačiau žmonėms, kurie įpratę būti pasaulio piliečiais ir laisvai keliauti, keturios sienos vis tiek pradeda slėgti. Reikia laiko išmokti gyventi kitaip. Jei nebūtų žmonių, kurie įvairiomis iniciatyvomis bando pakelti nuotaiką, būtų daug sunkiau. Kalbu ir iš savo patirties, nes pačiam teko su tuo susidurti.

– Vis dėlto, kaip manote, ar panašios idėjos būtų kilusios, jei ne karantinas? Galbūt galime įžvelgti šviesią jo pusę – jis daugelį privertė elgtis kūrybiškiau.

– Sutinku. Sunkumai neretai padeda pažvelgti į viską kūrybiškiau, o sudėtingos situacijos išlaisvina mūsų galimybes. Galbūt tai – vienas iš mūsų instinktų – norėdamas išgyventi, turi ieškoti išeičių. Kiekvienas daro savaip. Aš pradėjau galvoti apie savo gebėjimus ir talentus, taip prasimaniau sau veiklos. Nors iš to neuždirbu, man jau pati veikla yra atpildas – tam tikra stagnacija psichologiškai sudėtinga. Todėl geriau ieškoti būdų kaip išsikapstyti, nei graužtis ir liūdėti.