Toks truputį provokuojantis klausimas, ar ne? Jei minty turėsim sėklides, tai didžiausius kiaušinius, žinoma, turės banginiai (iki 500 kg). Jei lyginsim su kūno mase, tada čia jau laimi vaisinė muselė drozofila ir kai kurie žiogai, kurių sėklidės gali sudaryti iki šeštadalio gyvūno svorio. O gal didžiausi kiaušiniai bus žmogaus? Ne, ne to, kuris serga dramblialige ir vaikšto su 5 kg „pribumbasais“, o kuris sugalvotų perplaukti pilną upę krokodilų?
Bet kadangi ant nosies šventė, kurios vienas iš simbolių – paukščio kiaušinis, tai sėklides palikim ramybėj ir pašnekėkim apie kitus kiaušinius.
Pirmas klausimas, kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis? Biologui tai labai paprastas klausimas. Jis pasakys, kad pirma atsirado dinozauras, kuris dėjo kiaušinius, prieš jį kokia nors amfibija, kuri leido ikrus, prieš ją žuvis, prieš žuvį kažkoks stuburinių protėvis ir taip iki pirmųjų daugialąsčių, vėliau vienaląsčių ir bakterijų. Trumpiau – pirma atsirado kiaušinis, kurį padėjo ne višta.
Kodėl paukščiai ir ropliai pradėjo dėti kiaušinius? Vėl turim grįžti kokius 350–300 mln. metų atgal. Žuvims išlipus sausumon ir tapus amfibijomis, jos vis dar buvo priverstos grįžti vandenin veistis, nes jų kiaušinėliai nebuvo apsaugoti dangalais ir be vandens tiesiog būtų išdžiūvę.
Tad per milijonus metų kažkurios amfibijos sugebėjo prisitaikyti gyventi toliau nuo vandens, „užaugindamos” kiaušiniams dangalus, kurie apsaugotų embrioną nuo negandų, triukšmo bei išdžiūvimo, t.y. padarydamos jiems privatų nešiojamą baseinėlį kiaušinio kevale. Tarp kitko, jūs irgi panašiam 9 mėnesius maudėtės.
Taigis kiaušinius pradėjo dėti dabartiniai roplių ir paukščių protėviai. Ir iki šiol juos deda krokodilai, vėžliai, gyvatės, driežai ir paukščiai. Žinduoliai pažengė kiek toliau, išskyrus keistuosius ančiasnapius ir echidnas, kurie vis dar deda kiaušinius, bet vaikus maitina pienu.
Iš mūsų kraštuose gyvenančių gyvių be Velykų bobutės kiaušinius deda vėžliai (skirtingai nuo gyvačių ir driežų, jų kiaušiniai su kietesniu kiautu). Kaip tik šiuo metu vėžliukai lenda iš lizdų ir ropoja į pelkes. Išsirito jie dar rudenį, bet žiemą pralaukė po žeme.
Kiaušinius deda geltonskruosčiai žalčiai ir vikrieji driežai, o angių, lygiažvynių žalčių, gluodenų ir gyvavedžių driežų kiaušiniai vystosi patelių viduje. Jie deda kiaušinius permatomais dangalais ir iš jų tuoj pat arba po kelių minučių išsirita jaunikliai.
Na, ir, žinoma, kiaušinius deda paukščiai. Dažniausiai po vieną per dieną, o visus padėję pradeda perėti, kiti deda kas kelias dienas ir perėti pradeda iškart (pelėdos ir plėšrieji). Dar kiti paukščiai deda kiaušinius į kitų paukščių lizdus ir perėti nesiruošia (tokia gegutė).
Vieni paukščiai deda po vieną ar du kiaušinius (gervės, ereliai), kiti privaro jų pilną lizdą (antys, zylės, vištiniai). Daugiausia iš visų paukščių kiaušinių prideda mūsų laukų vištelė – kurapka (rašo, kad 24 yra radę).
Tai vėl grįžtam prie klausimo – kieno kiaušiniai didžiausi? Iš Lietuvoje perinčių paukščių laimi riebioji gulbė nebylė. Būdama stambiausiu Lietuvos paukščiu, ji deda ir stambiausius kiaušinius – iki 350 g (kaip 6 vištos kiaušiniai). Nykštuko, mažiausio mūsų paukščio, kiaušiniai irgi mažiausi – sveria vos 0,7 g.
Jei kalbėsime apie pačius mažiausius kiaušinukus, laimi kolibris, kurio mažos baltos pupelės dydžio kiaušinis gali sverti vos 0,4 g.
Iš pasaulio paukščių stambiausi kiaušiniai yra afrikinio stručio. Pats didžiausias stručio kiaušinis (2,5 kg) būtų kaip 30 vištos kiaušinių. Įdomu, kad, palyginti su kūno mase, strutis gauna ir mažiausių kiaušinių savininko nominaciją, o pirmoje vietoje atsiduria kivis. Jo kiaušinis sudaro penktadalį paukščio kūno masės, o stručio vos 2 proc.
Jei mūsų protėviai Madagaskare nebūtų suriję vieno iš didžiausių kada gyvenusių paukščių, tai strutis su savo mažu kiaušinuku galėtų slėptis. Mat į epiornio kiaušinį tilptų net pusantro šimto vištos kiaušinių.
Tiek apie mažus ir didelius kiaušinius. O jums linkiu ramių, jaukių švenčių. Šįkart sutikit Velykas namie, nevažiuokit pas gimines ir močiutes, kad galėtumėt pas jas per Kalėdas nuvykti.
Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.
