Gyvenimas

2020.04.14 21:46

Valgyti aštrų maistą, česnaką ar gerti baliklį – dietologė sukritikavo patarimus, kaip nesusirgti COVID-19

LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2020.04.14 21:46

Valgydami aštrų maistą nuo COVID-19 neapsisaugosite, tačiau taip bent paįvairinsite savo mitybą. Visai kas kita – socialinėje erdvėje sklandantys absurdiški patarimai gerti baliklį ar valgyti rankų kremą. LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ dietologė Evelina Cikanavičiūtė stebisi, kaip gimsta tokie patarimai, ir savo ruožtu pataria, ką karantino laikotarpiu išties naudinga valgyti.

Mitybos klausimas šiuo metu labai aktualus. Būdami namuose daugiau valgome, turime ir daugiau gaminti. Žmonės socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi patarimais, ką šiuo metu valgyti geriausia ir sveikiausia, tačiau dalijamasi ir neįrodytomis, moksliškai nepagrįstomis žiniomis, kartais – visiškai absurdiškais ar net žalojančiais patarimais. Jie dažniau susiję su tuo, kaip apsisaugoti nuo dabar plintančio koronaviruso.

Pavyzdžiui, galima rasti patarimą valgyti aštrų maistą, daug aštriųjų pipirų ar česnakų – neva būtent tai padės nubaidyti baisųjį virusą. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė pažymi, kad net Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi, jog česnakas nuo COVID-19 viruso neapsaugo, nepaisant to, kad turi bioaktyvių savybių.

„Turime turėti omenyje, kad jis neapsaugo ir nuo sezoninio gripo ar kitų sezoninių infekcijų. Kabant apie aštrų maistą – aštriuosius pipirus, imbierą, kitus maisto produktus ar prieskonius, – yra žinių, kad augaliniai produktai turi tam tikrų bioaktyvių medžiagų, kurios gali moduliuoti imunitetą, bet tos žinios nedidelės, negalime sakyti ir tvirtai teigti, kad šių produktų vartojimas besąlygiškai apsaugos nuo bet kokios infekcijos“, – pasakoja dietologė.

Iš kitos pusės, anot jos, reikia įvertinti ir tai, kad visi šie produktai – sveikatai palankūs, tai subalansuotos dietos dalis, tad išvardytomis gamtos gėrybėmis drąsiai galima paįvairinti savo patiekalus.

Tačiau atminkite – gausus česnako, aštriųjų paprikų, krienų, garstyčių vartojimas gali pabloginti virškinamojo trakto ligas ar sukelti tam tikrus simptomus.

„Tiems, kurie linkę justi padidėjusį rūgštingumą, refliuksą, serga lėtiniu ar ūminiu gastritu, yra sirgę opalige, iš tiesų šie metodai labai rizikingi. Šiuos produktus jiems reikėtų vartoti labai saikingai ir atsakingai“, – perspėja E. Cikanavičiūtė.

Bent kartą per savaitę tikrai rekomenduojama vietoje mėsos ar žuvies suvalgyti ankštinių daržovių patiekalą.

Išgerti baliklio ar suvalgyti rankų kremo

Viena, kai socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi patarimais, kurie susiję su įprastais ir dažno mitybos racione randamais produktais. Visai kas kita, kai siūloma vartoti tiesiog nevartojamus, nevalgomus gaminius ar net kosmetines priemones – gurkštelėti baliklio ar suvalgyti rankų kremo.

„Sunku suvokti, kaip gimsta tokie patarimai. Linkiu būti kritiškiems, sąmoningiems ir nesivadovauti tokiais patarimais“, – pabrėžia dietologė.

E. Cikanavičiūtė sako, kad karantinas – puikus laikas atkreipti dėmesį į tai, ką, kaip valgome, ir susidėlioti savo valgymo režimą. Tai puikus laikas išmokti valgyti lėtai, su šeima, planuoti savo valgiaraštį. „Šiuo laikotarpiu tikrai galime atrasti pozityvo“, – tvirtina ji.

Paklausta, kokia mityba šiuo laiku išties galėtų būti naudinga, pašnekovė teigia, kad užtenka laikytis sveikatai palankios subalansuotos dietos.

Dietologė pataria, ką valgyti karantino laikotarpiu:

– grūdines kultūras, t. y. kruopas,

– daržoves: kopūstus, burokėlius, morkas, ropes, ridikus, salierus, ankštines daržoves,

– vaisius ar iš vasaros likusias šaldytas uogas,

– mėsą, prioritetas – baltai: vištienai, kalakutienai, triušienai,

– žuvį,

– raudoną mėsą (turėtų būti rečiausias pasirinkimas renkantis iš mėsos ir žuvies).

Tvirtų mokslinių duomenų apie acto teikiamą naudą organizmui nėra, tačiau actas gali būti puikus maisto produktas, pagardinantis patiekalus. Bet neperlenkite lazdos: actas gali sukelti nemalonių pojūčių jūsų virškinamajame trakte.

E. Cikanavičiūtė ypač išskiria ankštines daržoves. Anot jos, tai labai „patogus“ maistas, nes puikiai tinka ir šviežias, ir konservuotas, ir šaldytas, ankštinėse daržovėse gausu baltymų, skaidulų, šios daržovės gali atstoti mėsą. „Bent kartą per savaitę tikrai rekomenduojama vietoje mėsos ar žuvies suvalgyti ankštinių daržovių patiekalą“, – pažymi ji.

Šiuo laikotarpiu nepamirškite gerti ir daug skysčių – ne tik vandens, bet ir arbatų, ypač – žolelių su šaukšteliu medaus. Tiesa – nėra tvirtų mokslinių įrodymų, kad medus apsaugo nuo virusinių ligų.

Obuolių actas – padeda ar kenkia?

Palandžiojus po socialines erdves galima rasti ir patarimą vartoti obuolių actą. Ar tai tikrai naudinga? Dietologės teigimu, actas, nesvarbu, iš kokio substrato būtų pagamintas – obuolių ar vynuogių, gali pasižymėti tam tikromis bioaktyviomis medžiagomis, kuriomis pasižymi ir jų substratai – obuoliai ar vynuogės.

Visgi tvirtų mokslinių duomenų apie acto teikiamą naudą organizmui nėra, tačiau, pasak E. Cikanavičiūtės, actas gali būti puikus maisto produktas, pagardinantis patiekalus. Bet, kaip visada, neperlenkite lazdos: actas taip pat gali sukelti nemalonių pojūčių jūsų virškinamajame trakte, pavyzdžiui, padidinti rūgštingumą.

Beje, actas giriamas ir už dezinfekcines savybes, tačiau dietologė perspėja – COVID-19 akivaizdoje actas tikrai negali atstoti specialių dezinfekuojančių tirpalų, skirtų paviršiams valyti.

Plačiau – balandžio 8 d. laidos „Sveikata“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.