Gyvenimas

2020.04.09 21:31

Psichoterapeutas Andrius Kaluginas: kuo daugiau kalbėkite su artimaisiais – kad ir apie sapnus ar blynus

LRT.lt2020.04.09 21:31

Pasak nuotolinėje Vyriausybės spaudos konferencijoje kalbėjusio psichoterapeuto Andriaus Kalugino, norint palaikyti psichologinę sveikatą kriziniu laikotarpiu labai svarbu puoselėti socialinius ryšius. Tiesa, pokalbiams su artimaisias visai nereikia rimtų temų – galima kalbėtis apie sapnus, maistą, o jei nežinote, kaip pradėti pašnekesį, pašnekovui galite užduoti dirbtinai sugalvotą klausimą.

Šiuo metu susiklosčiusi situacija, susijusi tiek su medicininėmis, tiek su psichologinėmis grėsmėmis, daugeliui kelia įtampą, pastebi psichoteraupetas, psichosocialinių rizikų ir santykių ekspertas A. Kaluginas.

„Daug žmonių tiek individualiai, tiek santykiuose išgyvena ypatingai stiprias, intensyvias neigiamas emocijas. Ne kartą teko girdėti, kad porose, šeimose, namuose yra padidėjusi trintis, daugėja konfliktų, žmonės yra suirzę, sudirgę. Taip pat dažnai tenka girdėti apie padidėjusių panikos priepuolių skaičių, apskritai šiuo metu nerimo ir įtampos yra labai daug“, – dėsto A. Kaluginas.

Todėl, anot jo, šiuo metu ypatingai svarbu laikytis ne tik įprastos higienos – dėvėti kaukes, plauti rankas, naudoti dezinfekcinius skysčius, – bet ir nepamiršti psichologinės higienos.

„Tai yra savo emocijų stebėjimas. Labai svarbu atliepti patiems sau, ką mes dabar jaučiame. Tai gali būti pyktis, nerimas, stresas, įtampa. Atidumas sau dabar yra ypatingai svarbus“, – pabrėžia psichoterapeutas.

Rekomendacijas, kaip valdyti stresą, nerimą, kaip padėti sau ir artimajam, galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) internetiniuose puslapiuose.

„Nebūtina sau taikyti visas surašytas rekomendacijas. Galbūt kai kam netiks, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimai, tačiau rekomendacijų yra labai daug ir kiekvienas gali atsirinkti pagal save“, – sako A. Kaluginas.

Ne mažiau svarbu būti atidiems ir kitų žmonių atžvilgiu, pasiteirauti, kaip šiuo metu jaučiasi artimieji, suteikti jiems reikalingą pagalbą.

„Nesikuklinkite paklausti aplinkinių, kaip jie jaučiasi, apie ką galvoja, kaip miega, valgo, ar nėra sutrikęs jų apetitas. Šiuo metu ypatingai svarbu bendrauti. Beje, viena iš PSO rekomendacijų yra kiek įmanoma palaikyti socialinius ryšius nuotoliniu būdu“, – atkreipia dėmesį psichoterapeutas, pažymintis, jog bendravimas gali tapti vaistu nuo vienišumo.

Į šeimose didėjančią trintį ir kylančius konfliktus A. Kaluginas pataria reaguoti ramiai, jų neišsigąsti. „Šiuo metu žmonės išgyvena įvairias emocijas ne tik dėl pandemijos, karantino, bet ir dėl pakitusių darbo, gyvenimo bei ekonominių sąlygų. Kažkas netenka darbo, kažkieno verslai užsidaro. Todėl reikia pasistengti vienas kitą suprasti.

Konfliktai gali būti. Jeigu jūs sukonfliktuosite, tai nieko baisaus, kadangi reikia leisti vienas kitam išreikšti savo emocijas. Tik reikia suprasti, kad būtent šiuo įtemptu laikotarpiu tie konfliktai yra padiktuoti aplinkybių. Vadinasi, jeigu konfliktuojate, nereikia iš to daryti gilių išvadų ar pykti visam laikui.

Reikia suprasti, kad tai yra tiesiog emocijų išsiliejimas. Jei nesuteiksite partneriui tokios galimybės, gali atsitikti kažin kas. Nors man ir nemalonu tai sakyti, jei kartais pasipyksite, nieko baisaus. Kur kas blogiau emocijas laikyti savyje. Jei susipyksite, atsiprašykite, apsikabinkite ir pasakykite: „Tu man esi pats brangiausias ir aš tikrai tave myliu“, – dėsto psichoterapeutas.

A. Kaluginas primena, jog įtemptu metu jausti sumišimą, baimę, pyktį, liūdesį, sielvartą yra normalu. „Nebijokite patys savęs ir nebijokite kreiptis pagalbos į savo artimiausius žmones. Taip pat nenumokite ranka, jei kas nors prašo jūsų pagalbos. Jei kas nors nori su jumis pasikalbėti, raskite minutę pakalbėti telefonu apie tai, kas žmogui rūpi“, – pataria psichoterapeutas.

Pasak jo, visai nebūtina galvoti rimtų pokalbio temų. Paskambinę artimajam, su juo galite pasidalinti mintimis, sapnais, papasakoti, ką ketinate veikti arba paprašyti pagalbos priimant kasdienius sprendimus.

„Šioje situacijoje galite pritaikyti garsaus galvojimo techniką. Pavyzdžiui, paskambinkite artimajam ir tiesiog pasidalinkite tuo, apie ką galvojote šiandien ryte, kas jus neramina, kas jums svarbu.

Paskambinę mamai, galite tiesiog sakyti: „Nežinau, kepti blynus ar pasidaryti sumuštinį.“ Galbūt tai atrodo ir gali skambėti juokingai, bet tai – paprastas, žmogiškas pokalbis. Nereikia ypatingų aukštųjų materijų ar fantazijų. Kalbėkime apie paprastus dalykus, apie kuriuos kasdien galvojame“, – pataria A. Kaluginas.

Dar vienas būdas pradėti pokalbį – papasakoti apie sapnus arba užduoti dirbtinai sugalvotą klausimą. „Pavyzdžiui, paskambinę artimajam galite užduoti klausimą: gal žinai, kada baigsis karantinas? Žmogus atsakys, kad nežino, kad stebi informaciją ir karantino pabaigos laukia pats. Šitaip pamažu ir užsimezga pokalbis“, – sako A. Kaluginas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.