Gyvenimas

2020.04.21 21:55

Ką daryti sunegalavus per karantiną? Laidoje „Klauskite daktaro“ – įvairių sričių gydytojų patarimai

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.04.21 21:55

Lietuvoje – vis dar karantinas. Vizitai pas gydytojus atšaukti, bet ligos karantino pabaigos nelaukia. Ką daryti, jei kilo problemų šlapinantis, iškrito danties plomba, atsicementavo vainikėlis, o ar reikėtų jaudintis dėl atidėtų tyrimų ir operacijų? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ – ir daugiau žiūrovus neraminančių klausimų, į kuriuos atsakė kardiologė, urologas, traumatologas ir odontologė.

„Turėjau siuntimą kardioechoskopijai, kad būtų įvertinta širdies būklė, tačiau per karantiną tyrimui manęs nebepriima. Ką daryti?“

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. dr. Olivija Gustienė: „Planine tvarka paskirtas tyrimas iš esmės neturėtų turėti įtakos žymesniems pokyčiams gydymo schemoje. Rekomenduočiau palaukti karantino pabaigos, tačiau jeigu keičiasi jūsų sveikatos būklė, jeigu ji blogėja, turėtumėte susisiekti su savo bendrosios praktikos gydytoju arba su gydytoju kardiologu, kuris jus konsultavo, ir dar kartą persvarstyti šitą klausimą.“

„Vartoju vaistus nuo širdies, bet kartais situacija pablogėja. Jei taip nutiks, kur kreiptis?“

O. Gustienė: „Sistema, skirta suteikti pagalbą pacientams, kurių būklė staiga pablogėja, yra tikrai veikianti ir gerai organizuota. Tiesiog turite žinote: jeigu jūsų būklė staiga pablogėjo, skambinkite į greitosios medicinos pagalbos stotį, galite kreiptis ir į savo rajono, miesto tiek priėmimo, tiek skubiosios pagalbos skyrius.

Iš kitos pusės, turite žinoti, kad ligoninėse yra įsteigti padaliniai, kuriuose gydytojai specialistai konsultuoja ir teikia skubią konsultacinę pagalbą telefonu, atsakymus į tuos klausimus, kurie jums iškyla būklei pablogėjus.“

„Ką daryti, jei per karantiną kilo problemų, pavyzdžiui, šlapinantis? Skauda, degina – kaip elgtis?“

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas urologas Marius Anglickis: „Jei pacientą vargina skausmai, būtina išsamesnė apžiūra, tyrimai. Tokiam pacientui šeimos daktaras gali skirti apžiūrą. Tad jeigu reikia skubios pagalbos, pacientas gali kreiptis į priėmimo skyrių ir bus apžiūrėtas gydytojo arba gali kreiptis gydytojo darbo valandomis.“

Žmonėms, kuriems akmenligės priepuolis prasidėjo pirmą kartą, geriausia būtų kuo greičiau kreiptis į priėmimo skyrių, kadangi panašiais skausmais gali pasireikšti tulžies pūslės akmenligės priepuolis, plyšęs skrandis, kasos uždegimas ir daugybė kitų ligų.

„Jeigu atidėta planinė operacija, ar yra dėl ko nerimauti?“

M. Anglickis: „Kiekvienu atveju gydytojas vertina individualiai. Kad ir kaip dramatiškai skambėtų, jeigu, pavyzdžiui, vėžys neišplitęs, tai jis greičiausiai nekelia didelės grėsmės. Pavyzdžiui, inkstų vėžys. Literatūros duomenimis jis per metus užauga 3–7 mm, tai du trys atidėti mėnesiai niekuo negresia. Kitas pavyzdys – prostatos vėžys. Dažnai prostatos vėžį nustatome net ir jauniems vyrams ir jeigu jis nepavojingas, neišplitęs, mes jo net neoperuojame, 10–15 metų aktyviai sekame.

Bet, pavyzdžiui, praėjusią savaitę operavau vyruką dėl išplitusio ketvirtos stadijos sėklidžių vėžio. Šiuo atveju net ir savaitė ar kelios savaitės gali žymiai pabloginti jo išgyvenamumo prognozę, todėl neatidėliojant reikėjo operuoti.“

„Tarkime, įvyko akmenligės priepuolis. Ką žmogus gali padaryti pats, kad palengvintų savo kančias?“

M. Anglickis: „Šiuo atveju žmones būtų galima suskirstyti į dvi grupes. Dažniausiai pacientai, kuriems akmenligės priepuolis pasireiškė ne pirmą kartą, žino, kas tai yra, jie gali gerti vaistus nuo skausmo, alfa blokatorius, kurie atpalaiduoja šlapimtakius ir palengvina akmenų pasišalinimą.

Įvairių sričių gydytojai atsako: ką daryti, jei dėl karantino teko praleisti svarbų vizitą pas specialistą?

Žmonėms, kuriems akmenligės priepuolis prasidėjo pirmą kartą, geriausia būtų kuo greičiau kreiptis į priėmimo skyrių, kadangi panašiais skausmais gali pasireikšti tulžies pūslės akmenligės priepuolis, plyšęs skrandis, kasos uždegimas ir daugybė kitų ligų.“

„Prieš du mėnesius patyriau lūžį, vizitas pas traumatologą buvo suplanuotas kaip tik dabar, bet dėl karantino yra atšauktas. Ką patartumėte tokiems pacientams?“

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas Artūras Zubrickas: „Tokie pacientai iš dalies palikti nežinioje, bet atsižvelgiant į dabartinę epidemiologinę situaciją ligoninės dirba it karo režimu. Tam, kad pacientai, medikai, visuomenė būtų apsaugoti, judėjimas yra apribotas. Bet šitą problemą stengiamasi spręsti.

Žinoma, kiekvienas atvejis yra individualus. Žmogus patyrė traumą prieš du mėnesius, tad lankėsi pas gydytoją, kuris jam suteikė būtinąją pagalbą, konsultavo ir po to. Visgi tokių pacientų yra, todėl įstaigos bando vykdyti nuotolines konsultacijas tam, kad pacientas neliktų nežinioje. Galima susisiekti su gydytoju el. paštu, skambinti į konsultacijų centrus, kurie taip pat veikia, priima skambučius, padeda susisiekti su gydytoju. Gydytojui, nežinančiam paciento istorijos, traumos ar lūžio tipo, sunku konsultuoti, nes traumatologam būtini instrumentiniai tyrimai, kontrolės rentgenogramos, kompiuterinės tomogramos, magnetinio rezonanso tomografija – žinant tik nusiskundimus sunku padėti pacientui.“

„Ką daryti, jei po raiščių traumos nukeltas echoskopinis tyrimas?“

A. Zubrickas: „Šis tyrimas yra pagalbinis, skirtas diagnozei patikslinti. Jeigu jis atidėtas, pacientas turi kreiptis į siunčiantį gydytoją ir paklausti, ar tyrimas reikalingas skubiai, kokia įtariama diagnozė: raiščių plyšimas, menisko sužalojimas – gali būti įvairių problemų. Gydytojas jums pasakys, ar galite laukti šito tyrimo, ar jis nėra toks skubus, kad turėtų įtakos jūsų sveikatai.

Bet pacientą reikia vis tiek stebėti bent nuotoliniu būdu, apžiūrėti jo galūnę, kaip ji atrodo, ar netinsta, ar išsitiesia. To ir siekiame, kad kuo daugiau žmonių su mumis bendrautų nuotoliniu būdu.“

„Ką daryti, jei iškrito danties plomba, o patekti pas odontologą karantino metu nėra galimybės?“

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovė Alina Pūrienė: „Pirmiausia nepanikuokite: jeigu ir iškrito plomba, ne pasaulio galas. Būna visaip: jeigu atskilęs nedidelis danties ar plombos kraštelis, tai nieko nereikėtų daryti; jeigu tas kraštelis labai aštrus ir drasko žandą, dantenas, burnos gleivinę, tada šiek tiek blogiau. Reikėtų prisiminti seną metodiką: paimti metalinę nagų dildę, ją gerai išplauti, dezinfekuoti ir labai atsargiai padildinti tą vietą. Aišku, geriausiai tai galėtų padaryti artimas žmogus, nes galima išdraskyti dantenas ar skruostą, tad reikėtų labai atsargiai, bet tai padeda.

Dabar vaistai nededami vienai dienai ir nebėra tokių vaistų, kuriuos būtų būtina nuimti po dienos ar savaitės. Visi vaistai yra ilgalaikiai. Jei jie sandariai laikosi, manau, karantiną turėtų išgyventi.

Jeigu iškrito didesnė plomba, atsirado danties jautrumas, reikėtų vengti kramtyti ta puse, ypač jeigu jautrumas atsiranda dėl temperatūrinių dirgiklių. Tada reikėtų valgyti nei per karštą, nei per šaltą maistą, kramtyti kita puse, po kiekvieno valgymo išsiskalauti burną. Jeigu skauda, reikėtų naudoti tai, ką turime namuose: gvazdikėlių aliejų, spiritinį bičių pikį – tada skausmas sumažėja. Bet jeigu jis vis tiek įkyrus, jaučiate, kad skauda, padėtų ibuprofenas, paracetamolis, o jeigu skausmas labai didelis, negalite miegoti, vaistai nepadeda, tai būtinosios odontologinės pagalbos atvejis – reikėtų susirasti vietą, kurioje teikiama odontologinė pagalba.“

„Ką daryti, jei atsicementavo laikinas arba nuolatinis dantų vainikėlis?“

A. Pūrienė: „Vėlgi reikėtų labai nepanikuoti. Svarbiausia – nesuvalgyti vainikėlio, jo nepraryti. Jį reikėtų išplauti, nusausinti, pasidėti į dėžutę ir laukti, kol gydytojas vėl pradės dirbti. Jeigu danties neskauda, jį reikėtų valyti šepetėliu, o jeigu jis jautrokas, reikėtų kuo ilgiau jį masažuoti – dirginamas nervas grimzta gilyn, skausmas mažėja. Tą turėtume žinoti visi.

Jeigu tai priekinis dantis, labai laikinai galime jį prilipdyti, pavyzdžiui, kremu, kuriuo klijuojami išimami protezai. Jo galima nusipirkti vaistinėse. Tai laikinai padėtų, bet tikrai nerekomenduotume su tokiu dantimi ilgai valgyti, miegoti, kad neužspringtumėte, neįkvėptumėte jo į plaučius. Saugiau vainikėlį laikyti dėžutėje ir palaukti, kol gydytojas vėl pradės dirbti.“

„Ką daryti, jeigu atidėtas protinio danties rovimas, o ten kilo uždegimas?“

A. Pūrienė: „Jeigu kilo uždegimas, reikėtų labai gerai valyti, skalauti antiseptiniais tirpalais. Tą reikėtų daryti kelis kartus per dieną ir ilgai. Jeigu šitai nepadeda, gali padėti vaistai nuo uždegimo, bet juos reikėtų vartoti kelias dienas. Jeigu visos priemonės nepadeda, reikalinga būtinoji pagalba.

O tinimas – rimtas požymis, kad uždegimas pradėjo plisti. Jeigu ištino žandas, nepadeda jokie vaistai nuo uždegimo, nereikėtų patiems dėtis jokių kompresų – reikėtų važiuoti prašytis būtinosios pagalbos.“

„Ką daryti, jei uždėti vaistai, buvo sutartas plombavimas?“

A. Pūrienė: „Dabar vaistai nededami vienai dienai ir nebėra tokių vaistų, kuriuos būtų būtina nuimti po dienos ar savaitės. Visi vaistai yra ilgalaikiai. Jei jie sandariai laikosi, manau, karantiną turėtų išgyventi.“

„Jeigu pacientas nešioja breketus, kapas ar ortodontinę plokštelę ir per karantiną turėjo lankytis pas specialistą, kad šis kažką pakeistų, kaip elgtis tokioje situacijoje?“

A. Pūrienė: „Pavyzdžiui, vaikas jokiu būdu negali likti be plokštelės, jis ją turėtų nešioti. Jeigu daktaras yra leidęs namuose aktyvuoti plokštelę, tai plokštelė turėtų būti aktyvuojama taip, kaip numatęs gydytojas. <...> Jeigu plokštelės bus laikomos dėžutėse, tai beveik visas gydymas bus sugadintas.

<...> Jeigu burnoje breketai, lygiai tas pats. Breketai aktyvuojami kas 8-10 savaičių, bet net jeigu jos praėjo, pacientas labai ramiai laukia, kol ateis geresni laikai ir gydytojas vėl galės jį priimti planine tvarka. Norėčiau pasakyti, kad dauguma gydytojų yra pasiekiami, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Žalgirio klinikoje visi specialistai yra pasiekiami, reikėtų skambinti registratūros telefonais, kurie nurodyti svetainėje, ir jums bus suteikta darbo dienomis budinčio specialisto konsultacija.“

Daugiau atsakymų – balandžio 8 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše. Laidą veda Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas ir Liepa Norkevičienė.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Įvairių sričių gydytojai atsako: ką daryti, jei dėl karantino teko praleisti svarbų vizitą pas specialistą?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.