Verslininkas Elijus Vilimas buvo ne juokais išsigandęs – patvirtinus, kad serga koronavirusu, jo būklė taip pablogėjo, kad gulėdamas lovoje vyras stengėsi nejudėti ir nesukelti plaučiams papildomo streso. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ jis prašo visų laikytis karantino, o sergančiųjų – saviizoliacijos. „Stenkitės kuo mažiau kažkur vaikščioti, nežinote, kas kur nusikosėjo“, – sako jis.
E. Vilimą kalbina LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ vedėjai Liepa Norkevičienė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.
– Kaip šiandien jaučiatės?
– Šiandien jaučiuosi labai gerai, džiaugiuosi, kad mano sveikata pagerėjo, nes buvo tikrai sunki.
– Kaip ir kada viskas prasidėjo?
– Mūsų slidininkų komanda, 16 asmenų (11 gydytojų ir 5 verslininkai), išvykome į Austriją slidinėti. Viskas prasidėjo kovo 11 dieną, kai leidomės nuo kalno su trispalve pagerbdami Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Slidinėju 15 metų, bet pajutau, kad manęs nelaiko kojos. Gal raumenys atsisakinėjo, juose nebuvo jėgos.
– Tai pradžioje atsirado silpnumas?
– Taip.
– Ką pajutote paskui?
– Kai nuėjau miegoti, naktį prasidėjo šaltkrėtis. Susirangiau į kamuoliuką ir nesupratau, kas yra. Ryte pradėjau galvoti, kad ėmė kilti temperatūra.
Pajutau, kad trinka kvėpavimas, kad negaliu pilnai, kaip sveikas žmogus, įtraukti oro. Visą laiką trūkumas. Temperatūra buvo aukšta, prasidėjo labai didelis sausas kosulys, kuris privesdavo ir iki vėmimo.
– O kokia buvo temperatūra, kai pirmą kartą pasimatavote?
– Nusipirkome keturis termometrus ir pradėjome matuotis temperatūrą. Man buvo 37,2 laipsnio temperatūros.
– Ar atsirado dar kokių nors požymių: gerklės perštėjimas, kosulys, dar kas nors?
– Man asmeniškai prasidėjo čiaudulys ir kosulys. Simptomų gerklėje nejutau.
– Ar tuos simptomus jautėte jūs vienas, ar jūsų draugai taip pat ką nors jautė?
– Mes gyvenome apartamentuose ir turėjome atskirus kambarius. Aš gyvenau su gerbiamu gydytoju Dariumi Rauba, jis buvo mano kambariokas.
Taip pat skaitykite
– Štai kas buvo kambariokas. Kas vyko toliau? Ar būklė blogėjo sparčiai?
– Blogėti pradėjo po geros savaitės, jau kai buvau prižiūrimas medikų Santariškėse.
– O kada gavote teigiamą atsakymą, kad esate užsikrėtęs koronavirusu?
– Šeštadienį iš Vilniaus oro uosto buvau transportuotas į Santariškių Infekcinių ligų centrą, atliko tyrimą, o sekmadienį į mano palatą atėjo Infekcinių ligų centro Priėmimo skyriaus vedėjas ir pasakė: turiu liūdnų žinių, COVID-19 testas teigiamas, bet nestresuokite, esate jaunas...
– O kai savijauta pradėjo blogėti, kas blogo atsirado pirmiausiai?
– Pajutau, kad trinka kvėpavimas, kad negaliu pilnai, kaip sveikas žmogus, įtraukti oro. Visą laiką trūkumas. Temperatūra buvo aukšta, prasidėjo labai didelis sausas kosulys, kuris privesdavo ir iki vėmimo.
– Kiek dienų truko dusulys, oro trūkumas?
– Man oro trūko apie keturias dienas.
Buvo atsiradusi baimė. Gulėdavau lovoje ir bijodavau pajudėti, kvėpuodavau taip, kad kuo mažiau sužadinčiau bronchus, nes savijauta buvo bloga – ne kritinė, bet tikrai bloga.
– Tuo metu buvo atsiradusi baimė?
– Taip, buvo atsiradusi baimė. Gulėdavau lovoje ir bijodavau pajudėti, kvėpuodavau taip, kad kuo mažiau sužadinčiau bronchus, nes savijauta buvo bloga – ne kritinė, bet tikrai bloga.
Kai mačiau, kad man blogėja, buvau tikrai labai išsigandęs, galvojau, kaip visa ta situacija baigsis... Dirbau su savimi psichologiškai, [sakiau sau], kad esu stiprus, sveikas, nesergu kitomis ligomis ir turėčiau pasveikti, bet tikrai buvo visokių minčių.
– Kiek dienų laikėsi aukšta temperatūra?
– 39–40 laipsnių temperatūra laikėsi tas visas keturias dienas.
– Kai pagerėjo savijauta, kas pirmiausiai gero atsirado?
– Iš karto pajutau, kai nukrito temperatūra. Tuo metu pradėjo mažėti ir oro trūkumas, bet kosulys dar buvo išlikęs.
– Ar buvo kalba apie plaučių uždegimą?
– Ne, buvo kalba, kad viskas perėjo į bronchus, kad yra bronchitas, bet gydytojai labai jaudinosi, kad iš bronchito viskas nepereitų į plaučių uždegimą.
– Ar šiuo metu testas vis dar rodo teigiamą atsakymą?
– Pirmas testas buvo neigiamas, antro rezultatų dar nesu gavęs.
– Kur šiuo metu gyvenate?
– Gyvenu bute.
– Kai būklė pradėjo gerėti, jus išrašė namo?
– Taip.
– Ligoninėje praleidote dvi savaites. Kaip manote, ar mūsų medikai pasiruošę suvaldyti šią infekciją, situaciją, kuri yra Lietuvoje?
– Buvau ketvirtas COVID-19 atvejis Lietuvoje, tai tikrai galiu padėkoti gydytojams už jų narsą, drąsą. Aišku, jutau jų baimę, jie laikėsi atstumo, bet buvo pasiruošę, šiandien – dar labiau.
Žmonės plūdo į Santariškes, kartais paklausdavau, kokia situacija, sakydavo: per dieną atveža po 200, po 180... Tai įsivaizduokite, kokia apkrova ir koks sunkus darbas. Aš tikrai esu jiems visiems labai dėkingas.
– Papasakokite apie buitį būnant visiškoje saviizoliacijoje. Gyvenate vienas? Kas parūpina maisto? Kaip atsikratote šiukšlėmis?
– Man kiekvieną dieną pristatydavo maisto, gaudavau karštus pietus. Tie žmonės, kurie atveždavo maistą, išmesdavo šiukšles į šiukšlių konteinerius. Sudėdavau šiukšles, visą maišą dezinfekuodavau ir iškeldavau jį su pirštine už durų. <...> Jie atvažiuodavo, paimdavo jį su pirštinėmis, dar kartą dezinfekuodavo ir išmesdavo.
Norėčiau visiems pasakyti, kad laikytųsi karantino, o tų, kurie serga COVID-19 virusu, labai prašau: būkite namuose, tai tikrai labai labai rimta liga, ne juokas. Neikite į parkus, stenkitės kuo mažiau kažkur vaikščioti, nežinote, kas kur nusikosėjo, tie visi lašeliai, kurie nukrito, gali pasilikti ant žolės, šuo įlips, parsineš namo... Plaukite augintinių kojas. Tai tikrai labai rimta liga.
Plačiau – balandžio 7 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
