Gyvenimas

2020.04.06 10:05

Privatumas reikalingas net ir mažiausiems – pasikalbėkite apie asmeninę erdvę

LRT.lt 2020.04.06 10:05

Ypatingas laikotarpis ne tik iššūkius kelia, dažnas suskumbame pasinaudoti atsiradusio laisvesnio laiko namuose galimybėmis. Psichologė Jūratė Marcinkevičienė pataria, į ką atkreipti dėmesį kuriant ar pertvarkant vaiko kambarį ir kodėl privatumas reikalingas net mažiausiam. Savo patirtimi dalijasi 3 vaikų mama Jurga Urbanavičienė.

Kodėl kiekvienam svarbu turėti savo erdvę namuose, kokiomis savybėm formuotis padeda vaikui, ar vienodų taisyklių dėl privatumo turi laikytis ir vaikas ir tėvai – profesionalias įžvalgas pranešime žiniasklaidai pateikia Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) psichologė J. Marcinkevičienė. Savo šeimos patirtimi dalijasi trijų vaikų mama iš Kauno rajono J. Urbanavičienė.

Noras turėti tik savo erdvę atsirado pradėjus lankyti mokyklą

„Su vyru Justinu įrenginėjome vaikų kambarius taip, kad jiems būtų tinkami ir paauglystėje. Į savo namą atsikraustėme, kai sūnui buvo beveik 6 metai, dukrai 3,5, o jaunėlis – dar pakeliui į šį pasaulį. Kambarius rengėme paprastus, lakoniškus, švelnių šviesių spalvų, kad vaikiškus aksesuarus ar žaislus galėtume lengvai pakeisti pagal amžių ir be papildomų investicijų“, – prisimena jauna mama Jurga.

Praėjus keletui metų nuo įkurtuvių, o vaikams ūgtelėjus, Jurga akivaizdžiai mato, kad vyresnieji vis labiau vertina savo kambarį ir ilgiau jame užsibūna.

Daug laiko dviejų sūnų ir dukros auklėjimui bei lavinimui skirianti moteris pastebi, kad mažesni jie savo kambariuose beveik nebūdavo, visa veikla ir žaidimai vyko kartu su šeima svetainėje. Poreikis turėti savo kambarį sustiprėjo sulaukus 8-9 metų.

Vaiko patalpa – nuolat besikeičianti ir lengvai transformuojama, čia savo svarų žodį taria ir kambario šeimininkas. Tačiau tikrai ne visais atvejais.

„Kambarius bendru sutarimu papildome detalėmis pagal vaiko, bet pagrįstą norą. Jeigu būtume įrengę pagal to meto dukros pageidavimą rožine spalva, nebūtų spėjus juo nei pasidžiaugti, o jau perdažytume: meilė rožinei greitai baigėsi, o kambarys iki šiol jai buvo tik miego vieta“, – atvirai pasakoja mama, prisiminusi labai trumpą mergaitės „rožinį periodą“, greitai jos rankose atsirado knyga apie Michelle Obamą ir kitos panašios, poreikiai pasikeitė, nors nė dešimties neturi.

Trijų vaikų tėvai yra įsitikinę, jog įrenginėjant vaiko kambarį nebūtinos didelės investicijos, o kad kambarys taptų mielas ir jaukus, svarbiausia yra išmonė. Šeima atkreipia dėmesį ir į dar vieną reikšmingą detalę – pagarbą kiekvieno šeimos nario asmeninei erdvei – jų bendru sutarimu, visi turi teisę ir galimybę ją turėti. Išskyrus trimetį jaunėlį, tėvai juokauja, kad už jį sprendimus dar sau leidžiantys priimti vienašališkai.

Jūsų vaikas auga – kambario durys užsiveria

Pakalbintos šeimos požiūryje į vaiko erdvę, psichologės giria teisingai įvertintus svarbiausius aspektus, rekomenduotina į juos atkreipti dėmesį.

„Nuo gimimo mums svarbus ryšys su pasauliu, per jį formuojasi asmenybė, įgūdžiai. Kūdikiui šis ryšys apsiriboja artimiausiais žmonėmis – tėvais, o ypač mama. Vaikui augant, jo suvokiamas pasaulis taip pat didėja, plečiasi, atsiranda poreikis daugiau eksperimentuoti, o tam reikia ir daugiau erdvės“, – kalba psichologė J. Marcinkevičienė.

Skubame įrengti vaiko kambarį ir neretai vadovaujamės savo, suaugusio žmogaus supratimu, patirtimi. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad suaugusių ir vaikų supratimas apie daugelį dalykų skiriasi, o ypač savisaugos srityje nesutampa.

Tarkim, mažyliai dar tik tyrinėja supantį pasaulį, kaupia patirtį, todėl neverta nustebti, jeigu atsidaręs stalčių į jį ir atsisės: „Rinkdamiesi baldus, apie juos pagalvokite iš vaiko perspektyvos. Įvertinkime baldo funkcionalumą ir saugumą.“

Pasak psichologės, nederėtų užsimiršti: kambarys skirtas vaikui (-ams), o ne tėvams: „Tad jeigu atnaujinate ar įrenginėjate vaiko, ypač vyresnio, kambarį, įsiklausykite į jo nuomonę, įtraukite jį į šį procesą – tai bus smagi patirtis ir net suartins. Ieškokite kompromisų – jie taip pat pasitarnaus santykiui sustiprinti.“

Specialistės nuomone, atskira vaikų ir tėvų erdvė (nebūtinai atskiri kambariai) gali gerokai palengvinti šeimos gyvenimą, padėti išvengti begalės nesusipratimų ir trinties, bet tik tuo atveju, kada aiškiai įvardintos taisyklės padeda vaikams apibrėžti jų elgesio ribas. Tai apima ne tik emocijų sritį, bet ir buitinių darbų pasiskirstymą, tvarkos palaikymą namuose ir pan.

Psichologė J. Marcinkevičienė atkreipia dėmesį į neretą konfliktą šeimose: tėvai negeba natūraliai priimti augančio vaiko elgsenos ir poreikių pokyčių.

„Vaiko poreikiai augant, bręstant neišvengiamai kinta. Jeigu jaunesnis dažniau laiką leidžia atsidaręs savo kambario duris, tai paauglys norės jas užverti. Jei pirmokas pasakoja jums viską iš eilės, tai vargiai toks atviras bus pirmą kartą įsimylėjęs paauglys. Nepriimkite to kaip protesto ar pykčio, jaunam žmogui asmeninė erdvė reikalinga asmenybei formuotis“, – tėvus ramina darbo patirties su vaikais turinti specialistė.

Suraskite laiko pasikalbėti su vaikais apie tai, kaip visi suprantate asmeninę erdvę, išklausykite, kodėl ji svarbi jūsų vaikui ir paprastais žodžiais paaiškinkite, ko tikitės gerbiant jūsų privatumą.

Psichologė pabrėžia, kad visos taisyklės šeimoje turi būti vienodos visiems šeimos nariams, tik tada jos veiks. Jeigu gerbiame savo vaiko erdvę, to paties galime tikėtis iš jo. Su didesniu privatumo poreikiu gali atsiranda ir daugiau reikalavimų tėvams: pasibelsti prieš įeinant, netrukdyti konkrečiu laiku ir pan. Tai neturėtų trikdyti, tai skatina surasti balansą tarp pasitikėjimo paauglio veiksmais ir žinojimo, kada įsitraukti.

O galiausiai, nepamirškime svarbiausio: kaip nuostabiai bebūtų įrengtas vaiko kambarys, šilti, grįsti meile ir abipuse pagarba santykiai, visada išliks vertingiausia, ką gali suteikti šeima.