Naujienų srautas

Gyvenimas2020.04.06 21:46

Su pilvo pūtimu kovoja gerosios bakterijos: ką įtraukti į valgiaraštį?

Gerųjų bakterijų iš daržovių gausime tik tada, jei jos termiškai neapdorotos, o rinkdamiesi fermentuotas daržoves atminkite – gelbėja raugintos, bet ne marinuotos. LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ – ir daugiau sveikos gyvensenos žinovės Nijolės Degutienės patarimų, kaip savo žarnyną gausiai apgyvendinti gerosiomis bakterijomis. Ji pažymi ir įvairovės svarbą, nes neaišku, kurios bakterijos mumyse suklestės.

Yra būklių, kai žmogus jaučiasi blogai, bet vengia apie tai kalbėti, nes gėda. Toks jausmas mus gali aplankyti, kai pučia pilvą. Tačiau tai gali būti ir rimtų ligų priežastis, dėl to nekreipti dėmesio į pilvo pūtimą nevalia, o tai daryti nelabai ir pavyksta – pilvą raižo diegliai, net vizualiai pilvas gali atrodyti it būgnas.

Visgi kartais išvengti pilvo pūtimo galima gan paprastai – pakoregavus savo valgiaraštį. Sveikos gyvensenos žinovė, žolininkė N. Degutienė sako, kad pilvą pūsti gali dėl įvairiausių priežasčių, bet dažniausia – gerųjų bakterijų trūkumas.

„1929 m. atrastas penicilinas, po karo imti naudoti antibiotikai, kurie žudo ne tik mikrobus, sukėlusius ligas, bet ir gerąsias bakterijas, kurios mūsų organizmui būtinos“, – pabrėžia ji.

Virškinamajame trakte esančios gerosios bakterijos – mūsų imuninės sistemos garantas. Jeigu mūsų imuninė sistema veikia blogai, tada ir atsiranda pilvo pūtimas – žmogus jaučia diskomfortą, bet nežino, kas jam darosi.

Kiekviename produkte yra vis kitokių gerųjų bakterijų, todėl turime siekti įvairovės, nes nežinome, kurios bakterijos mumyse augs.

Jau gimę žarnyne turime gerųjų bakterijų, jų gauname ir iš motinos pieno, dėl to, anot N. Degutienės, vaikutį krūtimi reikėtų maitinti kaip galima ilgiau. Tačiau naudingų bakterijų gauname ne tik iš motinos pieno – jų gauname ir valgydami produktus iš gamtos, tokius kaip vaisius ir daržoves, tačiau tik tada, jei jie nėra termiškai apdoroti, dėl to negalima valgyti vien tik termiškai apdoroto maisto.

Tiesa, šiais laikais gerųjų bakterijų galima gauti ir iš vaistinėse parduodamų gerųjų bakterijų preparatų. Be daržovių ir vaisių, gerųjų bakterijų gausime ir iš visų fermentuotų maisto produktų, turinčių pieno rūgšties bakterijų: jogurto, kefyro, pasukų, išrūgų. Gerųjų bakterijų yra ir sojų produkte mise (sojų pastoje), taip pat raugintose daržovėse: kopūstuose, burokėliuose, agurkuose, kimčiuose, tačiau įsidėmėkite – gerųjų bakterijų gausu raugintose, ne marinuotose daržovėse. Organizmui naudingų bakterijų yra ir kombučioje – arbatos grybe.

„Kiekviename produkte yra vis kitokių gerųjų bakterijų, todėl reikia valgyti ne vien raugintus kopūstus, bet ir visus kitus produktus. Turime siekti įvairovės, nes nežinome, kurios bakterijos mumyse augs“, – aiškina sveikos gyvensenos žinovė.

Sakoma, kad ir skaidulinis maistas mūsų virškinimo sistemai gerai. Ar tai tiesa? N. Degutienė tvirtina, kad skaidulos išties skatina gerųjų bakterijų augimą. Jose yra oligosacharidų – kitokios rūšies angliavandenių, turinčių daug mažiau kalorijų.

Daugiausiai skaidulų, tinkančių mūsų bakterijoms, yra cikorijų šaknyse – trūkažolėse, mėlynai žydinčiose gėlytėse, bet ne sudegintose jų šaknyse, iš kurių daroma kava, o baltose. Tose šaknyse yra daug inulino – tai maistas gerosioms bakterijoms, pažymi žolininkė.

Kai turime gyvųjų bakterijų tiek, kiek reikia, jos nugali patogeninius mikrobus, kurie gamina dujas, toksinus – jų sumažėja iki tiek, kad jie tampa nepavojingi.

Kitas skaidulų gausus maistas gerosioms bakterijoms: topinambai, visos kiaulpienių dalys, porai, šparagai, graikiniai riešutai, kakava, visos kruopos, bet ypač – avižos, raudonieji lęšiai, gysločių sėklų lukšteliai.

N. Degutienė sako, kad šiais laikais dauguma mūsų žarnyne turi mažiau gerųjų bakterijų, o nuo jų priklauso mūsų sveikata. Gerosios bakterijos skaido maistą ir paverčia jį įsisavinamu, gamina fermentus.

„Kai turime gyvųjų bakterijų tiek, kiek reikia, jos nugali patogeninius mikrobus, kurie gamina dujas, toksinus – jų sumažėja iki tiek, kad jie tampa nepavojingi. Yra įrodyta, kad jos padidina ir antikūnų gamybą“, – aiškina pašnekovė.

Nepamirškite, kad gerąsias bakterijas žudo konservantai, esantys maiste. Tokių priedų turi saldieji, energiniai gėrimai, tad stenkitės jų nevartoti.

N. Degutienė pažymi, kad yra pavojus ir padauginti gerųjų bakterijų – taip gali nutikti vartojant preparatus, kuriuose didžiulė gerųjų bakterijų koncentracija. Jeigu pasikeis virškinimo kokybė, supraskite – padauginote gerųjų bakterijų.

Plačiau – balandžio 1 d. laidos „Sveikata“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.


LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi