Nuraminti emocines vidinio pasaulio audras gali ir psichoterapijos seansas, tačiau per jį susidurti su realybe gali būti skausminga. Juoko jogos trenerė Kristina Laučienė kviečia save gydyti neskausmingai – juokiantis, kad ir priverstinai. LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ ji teigia, kad juokas mus daro sveikesnius ir fiziškai, o tai patvirtina ir pasaulio istorija.
Sakoma, jog juoktis – sveika, juokas ilgina gyvenimą, tačiau ką daryti, kai situacija tokia, jog juokas neima ar juoktis tiesiog nėra iš ko? Ar ir tokiose situacijose svarbu surasti būdų juoktis? Pasirodo, ir juokiantis natūraliai, ir juokiantis prisivertus kūne išsiskiria tokie patys hormonai, tad atsakymas – taip, juoktis verta visada.
Juoktis reikia būtinai, sako savigydos ir juoko jogos trenerė K. Laučienė. Žmogus seniai atrado gydomąją juoko galią ir suvokia, kad juoktis galima ne tik iš gyvenime nutinkančių juokingų situacijų, bet ir tada, kai užklumpa ligos ar negandos. Pasak pašnekovės, šiuo metu net 70-yje pasaulio šalių įkurti juoko jogos klubai, kuriuos lanko įvairiausi žmonės su įvairiomis patirtimis.
„Jie pamato, kad juoktis galime iš nieko – nekurdami jokio humoro. Tai kvėpavimo pratimai, dėl kurių stimuliuojame diafragmą, vadinasi, tam tikrą judėjimą – taip sukuriama vibracija. Galų gale, pasidaro juokinga dėl to, ką mes darome. Beveik visi dalyviai galiausiai pradeda juoktis natūraliai. Juoko joga tai ir inspiruoja – nepalikti juoko savieigai, nes gyvenime ne tiek daug juokingų dalykų“, – pasakoja ji.
Juoko joga padeda iššaukti savyje juoką tam, kad būtumėte sveikesni – K. Laučienės teigimu, kad tai tikrai veiksminga, rodo ir pasaulio istorija.
Juokas – ne tik gerų emocijų šaltinis. Jis lemia ir fiziologinius pokyčius: malšina skausmą, gerina kraujo apytaką, miegą, harmonizuoja širdies darbą, teigiamai veikia peristaltiką, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.
„Rašytojui Normanui Cousinsui daktarai buvo pasakę: gyvensite porą savaičių. O jis pasakė: na jau ne! Tuo metu juoko joga dar nebuvo sukurta, bet jis išėjo iš ligoninės, išsinuomavo daug kasečių su komedijomis, pradėjo jas žiūrėti, juokėsi ir pastebėjo, kad 20 minučių juoko jam leidžia be skausmo miegoti 2 valandas.
Vadinasi, juokas – ne tik gerų emocijų šaltinis. Jis lemia ir fiziologinius pokyčius: malšina skausmą, gerina kraujo apytaką, miegą, harmonizuoja širdies darbą, teigiamai veikia peristaltiką, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje“, – vardija juoko jogos trenerė.
Praktikuojant juoko jogą išbandomi ne tik kvėpavimo pratimai. Prisiversti juoktis padeda ir ritmingas plojimas, skandavimas. Plojant delno pagalvėlėse stimuliuojami visi energetiškai svarbūs taškai.
„Karantino laikotarpiu tai galime atlikti su savo šeimos nariais. Yra labai daug pratimų, kuriuos darome kontaktuodami: paduodame ranką, vienas kitam nusilenkiame ar vienas pro kitą prasilenkiame, žiūrime vienas kitam į akis“, – tvirtina K. Laučienė.
Akių kontaktas – labai svarbus elementas, sako ji. Tyrimai rodo, kad tada, kai matome žmogaus akis, juo labiau pasitikime: žinome, ko iš jo galime tikėtis, iš akių išmokstame skaityti informaciją, kam žmogus nusiteikęs, jis draugiškas ar nori būti atsiskyręs. Per akių kontaktą kuriamas artumas ir pasitikėjimas vienas kitu.
Kažkada ir rėmiausi į juoko jogą, nes buvau ypač prisirišusi prie savo minčių. Juoko joga padėjo man išeiti iš užburto rato, kuriame mintis kuria jausmą, o jausmas kuria mintis. Tada žmogus sukasi šiame rate ir sako: nebėra kuo džiaugtis. Visada yra kuo džiaugtis.
Dar vienas svarbus dalykas – „Pranayama“ kvėpavimo pratimai, kurie padeda pašalinti pilvo spazmus, kai intensyviai juokiamasi, teigia juoko jogos trenerė – dūsavimas duoda smegenims signalą atsipalaiduoti. Be viso to, juoko jogos sesijos metu svarbu leisti sau žaisti – pasijusti mažu vaiku.
„Leisti palakstyti sau kaip kokiam gyvūnui, imituoti, kad esi karalius, karalienė, gėlytė, saulutė, lietutis, vaidinti. Yra toks angliškas posakis – fake it till you make it. Vaidink tol, kol pavyks“, – kalba pašnekovė.
Anot K. Laučienės, juoko jogos naudą mato ir įmonės, nes per tokias veiklas gerėja kolegų santykiai. Taip pat ji pažymi – ne taip svarbu, ar sesijos metu dalyvis juoksis valios pastangomis, ar natūraliai. Moksliniai tyrimai rodo, kad svarbiausia – pastangos, nes ir vienu, ir kitu atveju gaunama ta pati nauda, išsiskiria tas pats endorfinas. „Mūsų kūnas neatskiria netikro juoko nuo tikro. Tai – juoko jogos esmė“, – sako trenerė.
Kai gyvenime atsitinka liūdni dalykai ar tenka išgyventi netektį, kaip atrodys, jei ir tada juoksimės? K. Laučienė pabrėžia į realybę dabar jau žiūrinti kitaip.
„Aš savo realybę kuriu pati. Jeigu bijau ar liūdžiu, tai tik mano interpretacija. Turbūt dėl to kažkada ir rėmiausi į juoko jogą, nes buvau ypač prisirišusi prie savo minčių, galvodavau, kad viskas, ką aš pagalvoju, yra tiesa.
Juoko joga padėjo man išeiti iš užburto rato, kuriame mintis kuria jausmą, o jausmas kuria mintis. Tada žmogus sukasi šiame rate ir sako: nebėra kuo džiaugtis. Visada yra kuo džiaugtis. Juokas suteikia gydomųjų vibracijų kiekvienam jūsų organai, kiekvienai jūsų minčiai“, – aiškina juoko jogos trenerė.
Anot laidos pašnekovės, kai užsiimama juoko joga, vidinis žmogaus pasaulis išvalomas be skausmo: „Kartais ir psichoterapijos seansas labai naudingas, bet gali būti skausminga pamatyti save realybėje, pripažinti save kitokį. Mes save gydome neskausmingai, o pokyčiai ateina savaime.“
Plačiau – balandžio 1 d. laidos „Sveikata“ įraše. Laidos vedėja – Rasa Pekarskienė.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
