Gyvenimas

2020.04.02 16:59

Susidūrus su stresu, į pagalbą atskubės įgimtas ginklas – psichologinis atsparumas: kaip jį ugdyti?

LRT.lt2020.04.02 16:59

Pokyčiai organizacijose ir darbinėje aplinkoje jau seniai suvokiami kaip natūralūs, reikalingi ir neišvengiami procesai tiek įmonių, tiek jose dirbančių žmonių tobulėjimui. Tačiau turbūt dauguma sutiktų, jog šiomis savaitėmis pokyčiai vyksta daug didesniu tempu ir yra ryškesni, nei bet kada anksčiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Oficialios ir neoficialios žinios apie koronaviruso protrūkį, prognozės apie ateinančią recesiją bei mintys apie šeimos sveikatą ir gerovę sukelia nemažai nerimo ar streso. Nors šie jausmai yra puikiai suprantami, visgi psichologinė įtampa neretai pradeda trukdyti mūsų kasdieniam gyvenimui ir darbui. Kas gali padėti tvarkytis su patiriamu stresu?

Mes visi turime slaptą ginklą, kuris leidžia efektyviai susidoroti su pokyčių keliamu stresu. Tai yra atsparumas (angl. resilience). Atsparumas yra pozityvus psichologinis gebėjimas atsilaikyti ir atsitiesti po nelaimės, neapibrėžtumo, konflikto, nesėkmės (ar netgi teigiamų pokyčių, pvz., paaukštinimas, išaugusi atsakomybė darbe).

Esminis akcentas atsparumo apibrėžime yra tas, jog jis įgalina žmogų prisitaikyti prie situacijos ir eiti į priekį net ir patyrus reikšmingus pokyčius ar susidūrus su neigiamais įvykiais. Šio atsparumo dėka ne tik išlaikoma pusiausvyra, bet ir ramiau jaučiamasi peržengus įprastos komforto zonos ribas.

Su tam tikro psichologinio atsparumo laipsniu gimstame kiekvienas. Kai kurie žmonės iš prigimties būna mažiau nusiminę dėl pokyčių ir netikėtumų – tai galima pastebėti net kūdikystėje, ir šis bruožas paprastai išlieka stabilus visą gyvenimą. Psichologinis atsparumas taip pat yra susijęs su kai kuriais nuo mūsų nepriklausančiais veiksniais, tokiais kaip amžius, lytis ir patirtos traumos.

Atsparumui yra svarbi vertybių sistema, formuojanti ir suteikianti prasmę žmogaus emocijoms, mąstymui ir veiksmams. Žmogaus vertybės – tai, kuo jis tiki, – padeda pažvelgti plačiau už šiuo metu užgožusių dabarties įvykių ir taip numatyti geresnės ateities perspektyvą.

Atsparumas nėra savybė, kurią turime arba neturime – juk mes visi vienaip ar kitaip susitvarkome su stresinėmis situacijomis, ar ne? Vis dėlto yra tam tikrų savybių, kurios labiau būdingos atspariems žmonėms.

Pirma, tai emocinis sąmoningumas. Emociniu sąmoningumu pasižymintys žmonės supranta, ką jaučia ir kodėl. Jie taip pat geriau supranta kitų jausmus, yra empatiški.

Antra, atkaklumas. Atkaklūs žmonės pasitiki tuo, ką daro, ir lengvai nemeta kelio dėl takelio.

Trečia, vidinis kontrolės lokusas. Šią savybę turintys žmonės galvoja, kad būtent jie, o ne išorinės jėgos, kontroliuoja tai, kas vyksta jų gyvenime. Šis bruožas siejamas su mažesniu stresu, nes žmonės, pasižymintys vidiniu kontrolės lokusu, gali būti aktyvesni spręsdami stresą sukeliančias situacijas, yra labiau orientuoti į sprendimų priėmimą ir jaučia didesnį kontrolės jausmą, o tai sumažina patiriamą įtampą.

Ketvirta, optimizmas. Optimistai įžvelgia kažką pozityvaus daugelyje situacijų ir tiki savo jėgomis.

Penkta, humoro jausmas. Psichologiniu atsparumu pasižymintys žmonės nevengia pasijuokti iš gyvenimo sunkumų. Tai gali būti didžiulis pranašumas, nes optimizmas leidžia problemą suvokti kaip iššūkį, o ne kaip grėsmę, ir būtent dėl to keičiasi mūsų kūno reakciją į stresą. Optimistai taip pat dažniau juokiasi, kas irgi yra naudinga.

Šešta, matantys perspektyvą. Atsparūs žmonės linkę mokytis iš savo klaidų (užuot jas neigę), kliūtis vertinti kaip iššūkius.

Įdomu tai, kaip atsparumas siejasi su įvairiais negatyviais žmogaus gyvenimo aspektais. Viena vertus, stresas, perdegimas, įvairios trauminės patirtys, prasta sveikata gali būti traktuojami kaip rizikingi faktoriai asmens atsparumui. Kita vertus, su tam tikro lygio ir pobūdžio rizika mes susiduriame kiekvieną dieną ir tai yra neišvengiama.

Dar daugiau, rizika yra reikalinga asmens tobulėjimui ir saviaktualizacijai, mat tobulėjimas ir augimas vyksta ne tuomet, kai pasiekiame atitinkamą gebėjimų lygį, kurio nebereikia didinti, o kai patiriame iššūkius. Kaip ugdyti psichologinį atsparumą?

Atsparumą galite ugdyti be didelių pastangų. Jei žinote, ką daryti, galite tapti atsparesni, net jei natūraliai esate jautresni gyvenimo sunkumams. Svarbu, kad iš daugybės skirtingų būdų, kaip valdyti stresą ir atgauti savo gyvenimo kontrolės jausmą, išsirinktumėte tuos, kurie tinka būtent jums – nes kas tinka visiems, iš tikrųjų netinka niekam.

Ugdyti atsparumą gali padėti:

- laikas poilsiui ir (ypač!) laikas sau;

- pasivaikščiojimas miške;

- fizinis aktyvumas;

- iššūkio suskaidymas į mažus, pasiekiamus tikslus;

- savo stipriųjų pusių žinojimas ir šių gebėjimų / įgūdžių taikymas veikloje;

- sveiki socialiniai santykiai (kuo mažiau toksiškų žmonių aplink);

- žinojimas, kada ir kur kreiptis pagalbos.

Žinoma, ne visada įmanoma užkirsti kelią stresinėms ar nepalankioms situacijoms, tačiau visada galime stiprinti savo psichologinį atsparumą, kuris padės įveikti šiuos iššūkius.

Dr. Natalija Norvilė yra „Addelse“ ekspertė, Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto lektorė

Taip pat skaitykite