Gyvenimas

2020.04.01 21:07

Čaplinskas pataria trumpinti kontakto laiką ir didinti atstumą – tikimybė užsikrėsti COVID-19 bus arti nulio

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.04.01 21:07

„Jei išeisiu į lauką, kas nuo manęs vieno atsitiks“, – žmonių mintis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ įgarsina prof. Alvydas Unikauskas. Tačiau jis pažymi – problema būtent ta, kad taip mano daugybė, o taip sukuriama terpė virusui plisti. Laidos svečias prof. Saulius Čaplinskas įsitikinęs, ši situacija privers pagalvoti apie kolektyvinę atsakomybę – dabar viskas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

„COVID-19 Lietuvoje įgauna pagreitį. Medikai kasdien stoja į žūtbūtinį mūšį neskaičiuodami darbo valandų, rizikuodami savo ir artimųjų sveikata ar net gyvybe. Jie padeda mums – padėkime ir mes jiems. Kodėl tai svarbu? Jei nesisaugosime, nesilaikysime atstumo, nebūsime namie, kai nebūtina niekur išeiti, koronaviruso sukelta COVID-19 liga nusineš dar daugiau gyvybių, suluošins dar daugiau žmonių.

Kai žmogus nusprendžia kažkur išvykti – pamanyk, kas nuo manęs vieno čia atsitiks, – tokių atsiranda daug, o kai mūsų per daug, mes galime perduoti vienas kitam virusą oro lašeliniu būdu. <...> O jeigu laikysimės tinkamo atstumo, visų saviizoliacijos rekomendacijų, yra tikimybė, kad viskas ims ir užges“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.

Didžiausias pavojus – ilgai bendrauti būnant arti. Jeigu bendraujame artimesniu nei 2 metrų atstumu 15 minučių, jau kontaktas yra pavojingas. Tad reikia trumpinti laiką, didinti atstumą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas svarsto – ar nebus taip, kad, kol koronavirusu sunkiai nesusirgs koks nors jūsų artimasis, tol toks mąstymas, kad galima visur vaikštinėti ir dar be kaukių ar kaip įprasta su visais šnekučiuotis, nesikeis.

„Didžiausias pavojus – ilgai bendrauti būnant arti. Jeigu bendraujame artimesniu nei 2 metrų atstumu 15 minučių, jau kontaktas yra pavojingas. Tad reikia trumpinti laiką, didinti atstumą“, – pataria jis.

Jeigu nueiname į prekybos centrą, susirenkame tai, ko mums reikia, dėvime pirštines, kaukę, užsidedame akinius, tikimybė užsikrėsti arti nulio, tačiau tik jei viską darome teisingai – tokiu būdu saugome ir prekybos centrų darbuotojus, sako S. Čaplinskas.

Profesorius taip pat perspėja, kad kartais lengva COVID-19 forma virsti sunkia gali labai greitai: „Nežinau, ar galime ją lyginti su meningokokine infekcija, kuri, kaip mes puikiai žinome, vystosi žaibiškai, bet faktas toks. Va, dėl ko ir siūloma, jeigu įtariama, kad galbūt galėjote užsikrėsti, nuolat save stebėti, sekti temperatūrą ir pajutus ypač dusulį iš karto skambinti [pagalbos telefonu 1808].“

Paskaičiuota, kad inkubacinis šio viruso periodas – 5,2 dienos, tad logiška, jog 14 dienų karantino turėtų užtekti, bet yra tikimybė, kad vienam iš šimto net teisingai besilaikant karantino simptomai pasireikš po karantino. Tai atsakymas į klausimą, dėl ko šią infekciją suvaldyti taip sunku.

„Pačioje pradžioje, kai tik buvo atrastas šis virusas, buvo sukurtas molekulinės diagnostikos metodas, kuris leidžia atsakyti į du klausimus: ar yra virusas ir ar jisai liko. Šie metodai leidžia nustatyti viruso buvimą žmogaus organizme maždaug 24 valandas iki atsirandant simptomas ir simptomams dingus, bet išsiskiriant virusui.

Trumpinti laiką ir didinti atstumą siūlantis Čaplinskas: jei laikysimės taisyklių, užsikrėsti koronavirusu bus beveik neįmanoma

Vėliau buvo sukurti testai, kurie ypač svarbūs atsakyti, koks paplitimas, kiek yra sergančių žmonių. Tai atrankiniai testai, kurie gali būti ir imunofermentiniai, ir greitieji. Jie nustato ne virusą, ne jo genetinę medžiagą, o antikūnus – organizmo atsaką į virusą.

Savaime aišku, visi medikai pasakys, kad atsakas atsiranda kiek vėliau ir formuojasi įvairiai. Atsaką galima nustatyti praėjus maždaug 4 dienoms po to, kai atsiranda simptomai, nors jų žmogus gali nepastebėti. Antikūnų titras priklausys nuo mūsų imuniteto. Kuo jis žemesnis arba kuo vėliau susiformuoja, tuo sunkiau bus jį pagauti“, – aiškina S. Čaplinskas.

Susitvarkyti su riebalais padeda muilas. Jis emulguoja riebalus, o viruso išorinis apvalkalas turi riebalų. Štai kodėl muilas ne tik efektyviai nuplauna, bet ir sunaikina virusus.

Kuo daugiau būsime ištyrę žmonių, tuo bus lengviau susitvarkyti su situacija. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius pažymi – ko gero, Kinijos pamokų neišgirdo ne tik Lietuva, bet ir visa Europa.

„Kinija sakė, ruoškitės, ateis. Iki šiol, man atrodo, kai kas bijo prisipažinti, kad neįvertino, ką sako specialistai. Šia prasme Lietuva nėra unikali. Gaila, kad iki šiol bijome prisipažinti, kur buvo padarytos klaidos, vis sakome, kaip laiku, pirmi sureagavome, kokie mes šaunuoliai.

Labai gaila, kad nepagalvojame apie tai, kaip gyvensime po COVID-19, kad ir be šitos ligos yra ir kitos ligos. Kuo mažiau skirsime dėmesio kitoms ligoms, tuo labiau matysime pasekmes. Kovojant su šita didele bėda reikia neužmiršti ir kitų bėdų, žiūrėti į priekį ir nekartoti tų pačių klaidų, kurios buvo padarytos ir daromos iki šiol“, – kalba S. Čaplinskas.

Pasak jo, belieka tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam – kol kas judame link Italijos scenarijaus. Profesorių ypač neramina situacija dėl tiek daug susirgusių medikų – kas mus gydys? Dėl to, pažymi A. Unikauskas, perspėjo ir kinai – kai masiškai užsikrės medikai, tada bus labai blogai.

Prognozuoti, kokia bus šios pandemijos baigtis, šiuo metu labai sunku, tačiau laidos svečias įsitikinęs – naujasis koronavirusas mus privers pakeisti kasdieninius įpročius ir paskatins pagalvoti apie kolektyvinę atsakomybę, nes šiuo metu viruso plitimas priklauso ne nuo medikų ar valdžios, o nuo kiekvieno iš mūsų. Tad likite namuose, išėję į lauką laikykitės visų higienos rekomendacijų, dėvėkite kaukes, pirštines ir, svarbiausia – neužmirškite plauti rankų muiluotu vandeniu.

S. Čaplinskas aiškina, kodėl šioje situacijoje muilas – pats geriausias pagalbininkas: „Ką jūs naudojate, kad nebūtų riebalų? Susitvarkyti su riebalais padeda muilas. Jis emulguoja riebalus, o viruso išorinis apvalkalas turi riebalų. Štai kodėl muilas ne tik efektyviai nuplauna, bet ir sunaikina virusus, nes virusas turi riebalinį apvalkalą.“

O naujos ligos sunkumas įvertinamas pagal du faktorius: koks yra plitimo greitis ir koks yra mirštamumas. Šiuo atveju, anot S. Čaplinsko, mirštamumas nėra toks didelis kaip, pavyzdžiui, nuo SARS ar MERS virusų, tačiau COVID-19 labai greitai plinta, be to, tai daro oro lašeliniu būdu. Viską susumavus išeina taip, kad tokio pavojingo patogeno paskutinius 50 metų nebuvo atrasta.

Plačiau – kovo 30 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Taip pat skaitykite

Trumpinti laiką ir didinti atstumą siūlantis Čaplinskas: jei laikysimės taisyklių, užsikrėsti koronavirusu bus beveik neįmanoma