Gyvenimas

2020.05.29 08:00

Iš didmiesčio į provinciją persikėlusi jauna šeima vaikų gimtadienius kviečia švęsti gyvulių ūkyje

Rūta Katkevičienė, LRT radijo laida „Gimtoji žemė“, LRT.lt2020.05.29 08:00

„Jeigu mergaičių būna daugiau, tai tam poniui ir kasyčių pripina. Visi gauna pajoti, kas neperaugę ponio galimybių. Bet kadangi vaikučiai dažniausiai būna iki 10 metų, tai pajoti gauni visi“, – LRT RADIJUI sako Ąžuolų vilos šeimininkai Eglė ir Julius Jurkšai.


Reportažas parengtas prieš prasidedant koronaviruso pandemijai.

Prieš trejus metus Eglė ir Julius Jurkšai Kauno miesto šurmulį iškeitė į Ąžuolų Būdos kaimo šurmulį. Taip, šurmulį! Tiesa, kaime labiausiai šurmuliuoja ne žmonės, o gyvuliai, kurių surinktas pilnas ūkis. Jurkšų avys, ožkos, triušiai, paukščiai ir ilgaplaukis ponis yra tokie populiarūs, kad vaikai iš miesto mėgsta su jais švęsti gimtadienius.

Kuo toliau nuo civilizacijos

Eglė Jurkšienė pasakoja, kad visada norėjo gyventi kuo labiau nuo civilizacijos nutolusiame kaime. Moteris nuo vaikystės jautė, kad jos pašaukimas – rūpintis gyvūnais ir gamta.

Kol su vyru Juliumi gyveno Kaune, Eglė dirbo gyvūnų prieglaudoje, o jos vyras buvo ir tebėra inžinierius, kasdien važinėjantis dirbti į Kauną. Nusprendę kraustytis iš miesto į kaimą, šeima turėjo prioritetų, kuriais vadovavosi rinkdamiesi naują gyvenamąją vietą.

„Kad būtų 40 minučių kelio nuo Kauno, ir kad kelias būtų geras, – keltas sąlygas naujai gyvenamajai vietai prisimena Eglė. – Nebuvom prisirišę prie šito krašto. Ieškojome aplink visą Kauną. Daug sodybų išvažinėjome ir galų gale pasipainiojo šitas variantas.“

Beglobiams gyvūnams – tarsi karantino stotis

Jurkšų ūkio gyvuliai atkeliavo iš įvairių vietų. Kai kurie iš prieglaudų, kai kurie pirktiniai. Šeima taip pat padeda gyvūnams pasveikti po anksčiau patirtų ligų ar traumų. Neretai čia atgabenami beglobiai šunys, kuriems sunku rasti naujus šeimininkus.

Prie gimtadienių organizavimo prisideda ir mažasis Jurkšų sūnus, kuris šiemet pradės lankyti darželį. Jis bendraamžiams svečiams parodo ne tik didesnius gyvulius, bet ir mažąsias savo žiurkes bei peles.

„Šunys atkeliauja per prieglaudą, čia tokia kaip karantino stotis gaunasi, – pasakoja E. Jurkšienė. – (Priimame – LRT.lt) naujus šunis, kurie yra rasti, neskiepyti, nenukirminti. Jie čia tiesiog atkeliauja, būna nukirminami, tada sulaukia visų reikalingų skiepų, prabūna reikalingą imunitetui laiką ir tada, po sterilizacijos ar kastracijos, gali keliauti į naujus namus arba grįžti į prieglaudą, kad užleistų vietą kitiems gyventojams.“

Aštuonių hektarų ploto Jurkšų sklype vieną hektarą užima trys vandens telkiniai. Sklype stovi keli pastatai ir gardai, kuriuose gyvena augintiniai. Ūkyje darbų visada į valias. Gyvuliai nuolat reikalauja priežiūros ir dėmesio, kurį Eglė jiems be vargo dovanoja. Moteris teigia, kad plušėti ūkyje jai – vienas malonumas. „Čia mano oazė, o jam (Vyrui Juliui – LRT.lt) tai labiau darbas yra“, – teigia Eglė.

Gyvūnai – teigiamų emocijų šaltinis

Kol pasaulyje nebuvo koronaviruso pandemijos, atšilus orams, ūkyje būdavo organizuojami vaikų gimtadieniai. Eglė teigia, kad gyvūnai nebijo žmonių, noriai su visais bendrauja, todėl vaikams žaisti ir švęsti ūkyje saugu. Jaukioje pirties pastato salėje įprastai vyksta vaišės, o pramogos su gyvūnais – lauke.

„Pagrindinis reikalavimas vieniems neiti prie jokių gyvūnų. Turi būti arba kažkas iš mūsų vilos šeimininkų, arba iš tėvų, suaugusių. Atvažiavę svečiai įsikuria tokioje salytėje. Tada aš ateinu su dideliu puodu morkyčių ir visokių sveikų užkandžių gyvūnams. Einame susipažinti su poniu, jis dažniausiai keliauja arčiau prie šventėjų“, – vaikų gimtadienių šventės scenarijų dėsto Ažuolų vilos šeimininkė.

Eglė teigia, kad vaikams gyvūnai suteikia daug teigiamų emocijų. Šventės dalyviai aplanko avis, triušius, paukščius ir kitus gyvūnus. Po trumpos ekskursijos ir vaišių seka šventės kulminacija – ponio balnojimas ir jodinėjimas. „Jeigu mergaičių būna daugiau, tai tam poniui ir kasyčių pripina, – pasakoja E. Jurkšienė. – Visi gauna pajoti, kas neperaugę ponio galimybių. Bet kadangi vaikučiai dažniausiai būna iki 10 metų, tai pajoti gauni visi.“

Veiklos turi ir penkiametis sūnus

Prie gimtadienių organizavimo prisidėdavo ir mažasis Jurkšų sūnus, kuris šiemet pradės lankyti darželį. Jis bendraamžiams svečiams parodo ne tik didesnius gyvulius, bet ir mažąsias savo žiurkes bei peles.

Anot Eglės, sūnaus dalyvavimas gimtadienį švenčiantiems vaikams suteikia drąsos. „Kai mažas vaikas rodo, kad su avimi viskas gerai, tiems kitiems vaikams truputėlį kitaip atrodo, negu, kad suaugęs juos maitina. Kai jie mato, kad penkiametis kartu nebijo ir dalyvauja, kitiems lengviau per savo (baimę ar nedrąsumą – LRT.lt) perlipti“, – tikina Eglė.

Jurkšų šeima augina du vaikus. Jauniausiai šeimos atžalai – vos keli mėnesiai. Eglė neslepia, kad suktis ūkyje, organizuoti gimtadienius ir tuo pačiu metu prižiūrėti vaikus, kartais būna nelengvas iššūkis. Juolab, kad ūkio darbuose vyras Julius gali padėti tik savaitgaliais ar atostogaudamas, o vaikai kol kas sunkiems darbams dar per maži.

Planuoja žirgyną

Eglė sako, kad netrukus ieškos pastiprinimo ir iš kitų šeimos narių. „Panašu, kad įdarbinsime ir močiutes“, – šypsosi pašnekovė.

Vasarą, kuomet vaikams būna atostogos, gimtadieniai Ąžuolų viloje vyksta ir darbo dienomis. Tačiau, anot šeimininkės, kuomet dienos ilgesnės, tai visas veiksmas nusikelia į vakarinę pusę, o tada jau ir vyras po darbo būna grįžęs ir gali žmonai bei sūnui padėti.

Nors laiko kartais trūksta ir Eglę po ilgos darbo dienos aplanko nuovargis, ji džiaugiasi savo sprendimu miestą iškeisti į kaimą. Negana to, jauna šeima planuoja dar daugiau veiklos – atnaujintuose ūkio pastatuose auginti žirgus.

Pokalbio klausykite ir radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt