Gyvenimas

2020.04.05 20:42

12 psichiatrės patarimų, kaip nepaskęsti nerimo jūroje: neigimas kai kam – naudinga gynybinė reakcija

LRT RADIJO laida „Tuzinas“, LRT.lt2020.04.05 20:42

Tuos, kurie kasdien tiesiogiai susiduria su koronaviruso grėsme, neigimas tarsi saugo, o ėjimas į parkus, parduotuves ar svečius karantino metu – taip pat pasirinkimas nematyti pavojaus, LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ teigia psichiatrė Aušra Senkuvienė. Ji pažymi – stiprus nerimas kartais sukelia panikos ataką, kurios metu galime imti dusti, tad gali nutikti net taip, kad supainiosime nerimą su koronavirusu.

A. Senkuvienė pasidalijo 12 būdų, kaip nelengvu karantino laikotarpiu neleisti nerimui paimti viršaus. Psichiatrę kalbina LRT RADIJO laidos „Tuzinas“ vedėja Guoda Pečiulytė.

1. Grįžtančios baimės iš vaikystės

„Jeigu atkreipsime dėmesį, kaip elgiamės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, spektras platus: vieni žmonės ypač laikosi valdžios nurodymų, kiti – visai nepaiso. Kyla klausimas, kodėl taip yra, kodėl elgesys skiriasi. Bet kiekvienas iš mūsų įtampą, nežinią išgyvena savitai.

Šita situacija labai primena mažo kūdikio pirmųjų metų patyrimą, kai net pats nežinau, kas esu, esu nuo kažko visiškai priklausomas – labai daug nesaugumo. Ką tik gimusio vaiko pirmųjų metų užduotis – pasitikrinti, kur aš gimiau, ar čia saugu, ar nesaugu. Saugumo klausimas – mūsų raidos pradžios uždavinys. Per tą laiką įgyjame žinojimą, kuris žodžiais neišreiškiamas ir faktiškai neprisimenamas, bet jaučiamas“, – pasakoja psichiatrė.

Jeigu žmogus gyvenime jau yra patyręs panašių nesaugių ar net traumuojančių situacijų, didelė tikimybė, kad šiuo metu į tokio asmens gyvenimą grįžta prisiminimai ir elgesio modeliai, kurie galbūt padėjo visa tai ištverti. Tiesa, gali būti ir taip, kad žmogus vis viena pritaiko modelius, kurie situacijos išspręsti visiškai nepadėjo.

2. Bendravimo būtinybė

Žmogus – sociali būtybė, o tokiu laikotarpiu, kaip karantino, esame priversti vieni nuo kitų laikytis atokiai. A. Senkuvienė tikina, kad ir tokiu metu vidiniame žmogaus pasaulyje santykiai išlieka esminiu dalyku.

„Tai suprasti padeda prisirišimo teorija – kokį pirmaisiais gyvenimo metais žmogus susiformavo santykį plačiąja prasme, tokį kartoja su kitais asmenimis. Vieni įgyja patyrimą: aš esu geras, manimi verta pasirūpinti, aplinka yra gera, pajėgi pasirūpinti. Tada žmogus suvokia savo galimybes ir ką gali kitas. Kitų patirtis nebūna tokia sėkminga – žmogus per gyvenimą nešasi jausmą, kad yra nevertas, jog juo rūpintųsi, nors aplinka lyg ir galėtų. Tokie žmonės sunkumus bando įveikti vieni patys“, – aiškina gydytoja.

3. „Nauji“ asmeniniai bruožai

Sudėtingų situacijų akivaizdoje gali atsitikti ir taip, kad žmogus, kuris buvo tvarkingas ir valingas, staiga pasidarė išsiblaškęs ir neorganizuotas – atsiranda asmeninių bruožų, kurių nė nenumanėme turį. Pasak A. Senkuvienės, nebūtinai pandemija ar karantinas – ir asmeninio gyvenimo situacija, kelianti įtampą, gali aktyvuoti archajinius, pačius pirmuosius modelius, kurie padeda išgyventi.

4. Slegiantys autoritetai ir noras maištauti

Santykis su autoritetais apskritai yra didelė tema psichologijoje, sako psichiatrė. Nepriklausomybės kartos žmonės ir jų tėvai, seneliai, paragavę sovietinės santvarkos, į suvaržymus reaguoja skirtingai. A. Senkuvienė mano, kad vyresniems žmonėms kovoti ar susitaikyti su karantino metamais iššūkiais lengviau, o jaunesni gali imti maištauti.

„Iš kitos pusės, patyrusiesiems rūpestį bus lengviau suvokti, kad apribojimai yra dėl saugumo, tai reiškia rūpinimąsi. Kitam, kurio patirtis liūdnesnė, gali atrodyti, kad tai griežta kontrolė ir nieko daugiau – tai kelia pyktį“, – kalba pašnekovė.

Įdomu dar ir tai, kad tokiose situacijoje kai kuriems sunku priimti savo bejėgiškumą, tada šis jausmas permetamas kitoms matomoms figūroms, pavyzdžiui, valdžios atstovams – jie imami kaltinti dėl per vėlai priimtų sprendimų ir pan.

Neigimas gali būti ir naudinga gynyba: gydytojai, policininkai, savanoriai, net žurnalistai šiuo metu stovi pirmosiose fronto linijose ir tiesiogiai susiduria su pavojumi, tad baimindamiesi kiekviename žingsnyje tiesiog neišgyventų.

5. Situacijos prasmė

Socialiniuose tinkluose matyti reakcijų: štai, mus stabdo motulė gamta ir sako: pasauli, sustok, tu per daug vartoji... Tokių teorijų šalininkai net ima džiūgauti: Venecijos kanalai švarūs, Kinijoje nebėra smogo ir t. t. Ar prasminga ieškoti tokios situacijos prasmės?

Gydytoja tvirtina, kad žmogui ieškoti prasmės yra įgimta – be prasmės gyventi ar veikti labai sunku. Kaskart žmogus mėgina paaiškinti, kas ir kodėl darosi, ir kiekvienas prasmę atranda skirtingą. Nenuostabu, kad kai kurie mano, jog tai tėra tiesiog bausmė, ir tai laiko prasminga.

6. Neigimas

Net tokie paprasti dalykai, kaip karantino metu ėjimas į parkus, parduotuves, svečius, gali būti neigimo išraiška, tarsi manymas: manęs tai nepaveiks, aš nemirtingas. Nuo įtampos kiekvienas ginamės skirtingai, o paaiškinti priešingą nei rekomenduojamą elgesį galima neigimu.

„Pradžioje pandemijos žmonės neatšaukė savo planų, kelionių, gyveno taip, kaip buvo suplanavę. Neigimas – žmogaus raidos prasme senovinė gynyba, kai mes pasirenkame nematyti pavojaus. Mes tai darome nesąmoningai ir elgiamės kitaip, nei sakoma“, – pasakoja A. Senkuvienė.

Anot jos, neigimas gali būti ir naudinga gynyba: gydytojai, policininkai, savanoriai, net žurnalistai šiuo metu stovi pirmosiose fronto linijose ir tiesiogiai susiduria su pavojumi, tad baimindamiesi kiekviename žingsnyje tiesiog neišgyventų.

7. Išveika

Internete plinta paveikslėliai, kaip, pavyzdžiui, atrodo įprastas šeimos gyvenimas, kai visi tiesiog sėdi sulindę į telefonus, ir kaip atrodo dabar: visi bėga į parkus, kartu sportuoja ir pan.

Išveika, kaip teigia psichiatrė, yra psichologinis gynybinis mechanizmas, kai jaučiame įtampą ir bandome ją sumažinti imdamiesi kokio nors veiksmo. Tiesa, tai gali privesti prie nurodymų nebepaisymo. Negana to, kaip perspėja policija, namuose gali padaugėti smurto, nes kai kuriems nuleisti garą taip pat yra išveika – jiems tai gana įprastas būdas tvarkytis su nerimu.

8. Gražios iniciatyvos, altruizmas, savanorystė

Visa tai taip pat gali būti garo nuleidimas, gynybinė reakcija į stresą, neįprastą situaciją. Tai – brandesnė gynyba, kuri ir socialiai naudinga, teigia pašnekovė.

Tiesa, gynybinis mechanizmas veikia nesąmoningai – patys to nesuprasdami, kodėl, pajaučiame norą kažką daryti. Ši lazda turi du galus, tačiau abu galai naudingi, nes tai nauda ir pačiam veikiančiam žmogui, ir visiems kitiems.

Verta susikurti ritualus, kurie padėtų nusiraminti. Tačiau žmogui, kuris su įtampa įpratęs tvarkytis imdamasis veiklos, meditacija nepadės – tokiam žmogui gali būti tinkamesnis fizinis aktyvumas.

9. Kitiems blogiau – man geriau

Dar vienas būdas tvarkytis su sunkiai ištveriamais jausmais – pasyvios pozicijos vertimas į aktyvią. Anot A. Senkuvienės, gali būti taip, kad pamačius žmogų, kuriam sunkiau ar kuris šioje situacijoje gali mažiau, asmeniui pasidaro geriau, jis jaučiasi galįs labiau kontroliuoti situaciją.

10. Vienijimasis, ryšio poreikis

Kaip jau minėta, santykio siekis – įgimtas dalykas. Tuo galima paaiškinti daugybę dalykų, daugelį šiuo metu pastebimų elgesio modelių: socialinių iniciatyvų, ėjimą su vaikais į žaidimų aikšteles, šnekučiavimąsi ir pan.

Psichiatrė pažymi – būti vienam užsidariusiam namuose žmogui nėra natūralu. Be to, pandemija suprantama globaliai, t. y. žmogus būtų suprastas visame pasaulyje, nes su tuo susiduria kiekvienas. Tad pandemija – proga atnaujinti ir sutrūkinėjusius ryšius.

11. Nusiraminimo būdus kiekvienas ras kitokius

Tiems, kam nerimas trukdo gyventi, o taip gali būti, nes nežinia, kiek karantinas tęsis, gali nukentėti mūsų pajamos ir pan., verta paieškoti momentinio nusiraminimo būdų. Svarbu pažymėti, kad nusiraminti gali padėti skirtingi dalykai.

„Vieniems tiktų dėmesingo įsisąmoninimo pratimai – valingas dėmesio nukreipimas pasirinkta kryptimi, pavyzdžiui, į savo kvėpavimą, kūno pojūčius, tai, ką matau žvelgdamas pro langą. Tai tarsi savo dėmesio, minčių suvaldymo treniruotė, nes mintys turi tendenciją plėstis, tai sniego gniūžtės fenomenas – kuo daugiau galvoju, tuo baisesnius scenarijus vaizduotė paišo“, – pataria gydytoja.

Be to, Lietuvoje sukurta programėlė „Ramu“. Joje taip pat galima rasti daug momentinių atsipalaidavimo priemonių, taip pat – savęs pažinimo. Verta susikurti ritualus, kurie padėtų nusiraminti. Tačiau žmogui, kuris su įtampa įpratęs tvarkytis imdamasis veiklos, meditacija nepadės – tokiam žmogui gali būti tinkamesnis fizinis aktyvumas.

12. Nerimas reiškiasi ir per fizinius pojūčius

Nerimas – ir fiziškai patiriama būsena. Žmonės, kurie nėra linkę psichologizuoti dalykų, ar vaikai, kurie dalykų patirti kitaip neturi galimybės, nerimą jaučia fiziškai per kūną: tai gali būti skrandžio „sukimas“, virškinimo sutrikimai, dusulys, kosulys, panikos atakos: regėjimo sutrikimas, galvos svaigimas, oro trūkumas, dusulys, rankų drebėjimas, šaltas prakaitas, kojų virpėjimas, jutimo sutrikimai ir kt. Pojūčiai gali būti įvairūs ir nebūtinai pasikartojantys, juos lydi katastrofinės mintys, kad nutiks kažkas siaubingo – ištiks infarktas ar mirtis.

Gali nutikti net taip, kad supainiosite koronavirusą su per kūną besireiškiančiu nerimu – psichiatrė A. Senkuvienė ragina konsultuotis su specialistais ir mėginti atskirti, kas su jumis vyksta.

Plačiau – kovo 23 d. laidos „Tuzinas“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Taip pat skaitykite