Atskirti, bet neišskirti: akistatoje su koronavirusu lietuviai įrodė – vienas už visus, visi už vieną

Lietuvoje besibaigiant trečiai karantino savaitei, bauginančių naujienų apie pasaulį sukausčiusią koronaviruso pandemiją nemažėja. Nežinomybė, nerimas, neužtikrintumas dėl ateities – jausmai, šiomis dienomis aplankantys kone kiekvieną. Vis dėlto lietuviai įrodė turintys priešnuodį blogoms žinioms – nors šalį ištiko krizė, tautiečiai demonstruoja pavydėtiną vienybę, susitelkimą ir tvirtybę.

Pirmąją karantino savaitę Vilniuje, Fabijoniškėse gyvenantis renginių vedėjas ir organizatorius Simonas Indrašius pasižadėjo kas vakarą savo balkone surengti mini vakarėlį ir taip išreikšti padėką medikams bei kitiems šiuo metu sunkiai dirbantiems pareigūnams.

„Pamaniau, kodėl gi nepabandžius šiek tiek palinksminti tautą. Pamačiau, kad panašios akcijos, kai plojama medikams, vyksta visame pasaulyje“, – portalui LRT.lt sakė iniciatyvos sumanytojas S. Indrašius, pasižadėjęs kas vakarą groti Vytauto Kernagio dainą „Šaukiu aš tautą“, kviesti ir kartu ploti medikams, o tada kaimynus palinksminti kokia nors užvedančia daina.

Panašu, jog ši iniciatyva prigijo – Fabijoniškių gyventojai kas vakarą išlenda į balkonus ir kartu ploja tiems, kurie stovi priešakinėse kovos su koronavirusu linijose. S. Indrašius programą kas vakarą transliuoja savo feisbuko paskyroje.

Į pagalbą savanorius telkia ir gerais darbais užsiima ir Gynybos paramos fondas, karantino metu teikiantis humanitarinę pagalbą. Pirmąją karantino savaitę Kalvarijų poste įstrigusius vilkikų vairuotojus savanoriai vaišino šilta kareiviška koše.

„Kalvarijų poste nusidriekusi 60-ies kilometrų vilkikų eilė. Vairuotojai čia stovi jau savaitę, kai kurie, turbūt, karšto maisto nevalgę jau neaišku, kiek laiko. Todėl sugalvojome pagaminti 1,5–2 tūkst. porcijų košės ir jas išdalinti vairuotojams“, – portalui LRT.lt apie iniciatyvą pasakojo Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis.

Prie šios akcijos parama prisidėjo Šaulių sąjunga, į pagalbą atskubėjo pro automobilių srautą prasibrauti padėję policijos pareigūnai, plušėjo Gynybos paramos fondo savanoriai.

Antrąją karantino savaitę Gynybos paramos fondo savanoriai maistu aprūpino Kapčiamiesčio senelių globos namų gyventojus.

Iniciatyva prasidėjo tuomet, kai dėl šalyje įvesto karantino laikinai užsidaręs Druskininkuose esantis sveikatingumo centras „Upa Medical Spa“ dėl įstaigoje likusių daug nepanaudotų maisto produktų kreipėsi į „Maisto banką“. Apie tai sužinojusi organizacija iš karto susisiekė su Gynybos paramos fondo savanoriais, jiems į pagalbą atskubėjo ir Druskininkų savivaldybė.

„Kadangi nemažai produktų buvo gendantys – silkė, pieno produktai, šaldyti produktai – reikėjo pasirūpinti, kur juos laikyti. Druskininkų savivaldybė tokios galimybės neturi, tačiau mus nusiuntė į Kapčiamiesčio senelių globos namus.

Paskambinau į globos namus, paklausiau, ar priimtų maistą ir turėtų, kur jį laikyti. Jiems sutikus, kartu su pora Gynybos fondo savanorių nuvykome į sveikatingumo centrą, surinkome produktus ir pristatėme juos senelių globos namams“, – portalui LRT.lt pasakojo Gynybos paramos fondo koordinatorius Druskininkuose Dominykas Šinkonis.

Į pagalbą medikams sunkiu metu atskubėjo ir Robotikos mokyklos savanoriai. Pasitelkę lazerį ir 3D spausdintuvus, jie nutarė Lietuvos medikams gaminti medicininius skydus.

Į produkto kūrimo procesą įsitraukė tarptautinė bendruomenė, žaliavų tiekėjai. Gamybai skiriami gyventojų suaukoti pinigai, tačiau ją stabdo žaliavų trūkumas.

Robotikos mokyklos įkūrėjas ir direktorius Paulius Briedis sakė, jog komanda pasistengė, kad skydų gamyba dabar kainuotų bent tris kartus mažiau nei jų būtų galima įsigyti rinkoje.

Bendradarbiaujant su chirurgu Niku Samuoliu, buvo sukurti skydo laikymo būdai. Rėmelį lazeriu išpjauti iš medienos ar plastiko trunka pusę minutės, o per valandą galima išspausdinti 3D spausdintuvu. Užklausų apie galimybę įsigyti šių medicininių skydų mokslininkai jau gavo iš Lietuvos policijos, Lietuvos pašto ir privačių asmenų.

16-metis Vilniaus licėjaus antros klasės mokinys Marius Mikelionis kartu su bendraamžiais sudarė veiklų, ką paaugliams veikti per karantiną, sąrašą. Veiklus paauglys pasisiūlė pagelbėti Vilniaus miesto savivaldybei, kuriai šiuo metų darbai pilasi lyg iš gausybės rago.

„Pirmiausia pamačiau Vilniaus miesto mero patarėjo Karolio Žukausko feisbuko įrašą, kuriame buvo prašoma savanorių pagalbos. Pagalvojau, kad gal ir aš galėčiau kažkuo padėti. Parašiau Karoliui, ir jis man pasiūlė sudaryti sąrašą, ką veikti paaugliams namuose.

Pamanėme, kad jeigu sąrašą rengs paaugliai paaugliams, jis išeis dar įdomesnis ir priimtinesnis nei tada, jei sąrašą sudarytų suaugusieji“, – portalui LRT.lt apie tai, kaip susivienijusių paauglių pastangos virtu idėjų, ką veikti per karantiną, rinkiniu, pasakoji M. Mikelionis.

Pasiūlymų sąraše – ne tik daugelio per karantiną iš naujo atrasti stalo žaidimai, knygos ar serialai, bet ir pasiūlymai pasidomėti tėvų darbu, išmokyti juos naudotis informacinėmis technologijomis, susitvarkyti spintas ir stalčius, domėtis ekologija, dalyvauti virtualiuose šaškių ar šachmatų turnyruose, apsilankyti virtualiose muziejų parodose, sportuoti ar užsiimti joga.

Į pagalbą medikams, kuriems šiuo metu trūksta apsauginių priemonių, atskubėjo ir Lietuvos dizaineriai. Jau kitą dieną po to, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, dizaineris Robertas Kalinkinas ėmėsi veiksmų, norėdamas padėti ligonių personalą paremti apsauginėmis kaukėmis.

Dizaineris vadovavosi principu – jei reikia, galima pagaminti. Tiesa, jis ne kartą savo socialiniuose tinkluose pasakojo, kad didžiausias iššūkis – Lietuvoje esantis antibakterinių medžiagų trūkumas.

Vis dėlto, per kelias dienas jam pavyko gauti apsauginio HEPA10 filtro audinio. Netrukus dizaineris savo socialiniame tinkle pasidžiaugė, kad iš jo bus pagaminta per 120 tūkst. respiratorių ir 120 tūkst. vienkartinių kaukių.

Sužinojusi apie R. Kalinkino iniciatyvą prisidėti pasisiūlė dizainerė Julia Janus.

„Šiuo metu darbuojasi palyginti didelė komanda, suvienyta idėjos ligoninių personalui pasiūti apsaugą ir paremti juos kaukėmis iki tol, kol jie gaus profesionalesnes kaukes. Nors kai kurios mūsų gaminamos kaukės yra ganėtinai profesionalios, jos yra vienkartinės

Visi dirba iš namų skirtinguose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Kiekviename mieste yra kuratorius, kuris padeda paskirstyti darbus“, – portalui LRT.lt pasakojo Julia Janus.

Geri darbai neaplenkia ir mažesnių Lietuvos miestelių. Štai Kelmėje Regina Šutaitė savo rankų darbo kaukes kraštiečiams dalija neatlygintinai – ragina patikusią kaukę nusikabinti tiesiog nuo tvoros prie jos namo.

„Vos spėju kaukes pakabinti, nufotografuoti, įkelti į feisbuką, o jų jau nebėra. Žmonės sužino vieni per kitus, per kaimynus, kaukių ateina ir pensininkai. Pasirodo, jie irgi naudojasi socialiniais tinklais“, – šypsodamasi portalui LRT.lt pasakojo kelmiškė.

Kaukių siuvimo fabrikėlį su draugėmis atidariusi kelmiškė sako prie namų mainais randanti stiklainį medaus, šokoladą, tik ką iškeptų žagarėlių. „Dabar toks laikas, kad, man atrodo, būtų puiku, jeigu kuo nors dalintųsi visi. Kelmiečiai – geri žmonės, vieni medikams siūlo maistą, kiti pasisiūlo atvežti maisto kaimynams“, – kalba Regina.

Moteris pasakoja jau sulaukusi prašymų atsiųsti kaukių į Vilnių, kitus miestus, net užsienį. „Kiti siūlosi sumokėti, prašo atsiųsti per paštomatą, sako apmokėsiantys siuntimo išlaidas. Visgi noriu pabrėžti, kad kaukes siūtis gali visi.

Galiu duoti iškarpas, jas net sukirpti. Pasisiūti kaukę tikrai nėra sudėtinga, aš ir pati nesu siuvėja. Juk karantinas, visi dejuoja, ką veikti. Sakau: siūkit – išgaruoja visi rūpesčiai, pasimiršta problemos“, – tikina Regina.

Po gerų darbų tautiečiai nepamiršta ir prasiblaškyti bei pasilinksminti. Dėl karantino fotografui Adui Vasiliauskui teko pamiršti per artimiausius mėnesius suplanuotas fotosesijas, tačiau jis nenuleido rankų ir sumanė įamžinti „Karantino portretus“.

„Taigi pradėjau sukti galvą, susirūpinau savo šeimos gerove artimiausiu metu. Minčių buvo įvairiausių, tačiau suprasdamas, kad tiesiog fotografuoti negaliu, sugalvojau pasinaudoti bepilote skraidykle, kurią papildomai naudoju dirbdamas.

Supratau, kad karantino sąlygomis tai geriausia išeitis, nes galiu fotografuoti neturėdamas kontakto su kitais“, – apie tai, kaip kilo idėja įamžinti vilniečių „Karantino portretus“ pasakoja fotografas.

Pati fotosesija trunka vos dešimt ar penkiolika minučių, o jos metu bendraujama telefonu. Tiesa, suderinti idėją ir sutvarkyti nuotraukas užtrunka gerą pusdienį ar net visą dieną.

Daugeliui porų ir šeimų tokia fotosesija tampa pramoga, prablaškančia karantino nuobodulį – žmonės galvoja, ruošiasi, planuoja, kuria idėją, renkasi įvaizdį ir pan. Vieni fotografijose sportuoja, kiti atrodo it išsiruošę atostogų tolimuose kraštuose, treti – jaukiai įsisupę į chalatus bendrauja.

Fotografė Gabija Monika Vainiutė, sumaniusi projektą „Karantino langai“, taip pat ėmėsi įamžinti namuose karantino laiką leidžiančius žmones. Vieni, su šeima ar su naminiu gyvūnu, dirbantys ar poilsiaujantys – iš už stiklo į fotografės objektyvą per karantiną žvelgia įvairiausi Vilniaus ir Kauno gyventojai.

Pasak fotografės, žmonės džiaugiasi galėdami prasiskaidrinti karantininę kasdienybę, įsiamžinti vieni ar su šeima šiuo istoriniu laikotarpiu ir papasakoti, kaip atrodo jų karantinas.

„Pas daugelį atvažiavus buvo jaučiamos ramios nuotaikos, šeimos džiaugėsi galėdamos praleisti daugiau laiko kartu, senjorai tuo tarpu irgi nepuolė į paniką, nors matėsi, kad galbūt kažkiek vieniši jaučiasi. Teko nufotografuoti ir keletą dirbančių maitinimo verslų, tai ten nuotaikos kiek niūresnės, tačiau rankos nenuleidžiamos, matėsi, kad stengiasi, kiek įmanoma labiau kūrybiškai pasiekti savo klientą“, – portalui LRT.lt pasakojo fotografijos puslapio „Silk & Kisses” kūrėja.

Dailininkas Vladas Mackevičius karantino nuotaikas nutarė užfiksuoti pasitelkdamas žymių Lietuvos žmonių atvaizdus ir perkeldamas juos į dabartinį kontekstą.

Fraktalinė technika, kurią kurti portretams naudoja menininkas, simbolizuoja tai, kad viskas vyksta spiraliniu principu, tarsi ratu ar bumerangu grįžta į mūsų gyvenimus, viskas yra mūsų pačių veiksmų pasekmės.

Sukdamas rašiklį ratu ir piešdamas spyruokles V. Mackevičius sukūrė Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vydūno, Simono Daukanto portretus su veidą dengiančiomis kaukėmis.

„Tie žmonės projekte atsidūrė ne šiaip sau – jie gynė, garsino ir vienijo Lietuvą, o mums to dabar labai trūksta. Labai dažnai matau žmones vaikštančius, kai turėtų būti namie“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Labas rytas, Lietuva“ sakė V. Mackevičius.

Pasak V. Mackevičiaus, dabar išgyvename laikotarpį, kuris vienija: „Laikotarpis, kuris reikalauja atsakomybės ir sąmojingumo, kad galėtume išlikti, būti ir eiti toliau.“

Besibaigiant antrajai karantino savaitei, vėl skambėjo Fabijoniškės, tik šįkart ten pasikalbėjimą surengė du saksofonininkai – Rokas Barzdžius ir Juozas Kuraitis.

„Mintis kilo, kai trečiadienį 19 val išgirdom plojančius kaimynus (palaikymo medikams akcija). Iškart prisiminiau, kad priešais esančiame name gyvena kolega saksofonininkas Juozas Kuraitis.

Tad jau kitą dieną paskambinau jam ir papasakojau visą idėją, kad galėtume šią akciją iškelti į kitą lygį ir palaikydami medikus bei praskaidrindami kaimynams nuotaikas galėtume pagroti duetu iš savų balkonų. Jis iškart jai pritarė ir pradėjom dėliotis planą“, – portalui LRT.lt pasakojo saksofonininkas R. Barzdžius.

Muzikantai iš balkonų grojo nė nerepetavę, tik apsitarę, kuris pradės ir kokio ilgumo frazėmis „kalbėsis“ tarp balkonų. Improvizacija pavyko puikiai – kaimynai muziką palydėjo plojimais, šūksniais ir klausimais, kada saksofonininkai ir vėl išeis į balkonus.

„Kadangi karantinas pratęstas, matyt, reikės pakartoti, kad visiems linksmiau būtų jį išgyventi“, – šypsojosi R. Barzdžius.

Greičiausiai suskaičiuoti visus gerus darbus, kuriuos per karantiną nudirbo susivieniję tautiečiai, sunku. Ilgą į pagalbą atskubėjusių geradarių sąrašą bandė sudaryti socialinių tinklų veikėjas Mykolas Kleck.

„O, Lietuva, kaip aš tave myliu, – savo feisubko įrašą pradėjo Mykolas Kleck. – Nutinka pasaulinė krizė. Ateina ir į Lietuvą. Pirma nereaguoji, tada susirūpini, jog krizė nevaldoma. O tada ateina metas, kai prarandi viltį. Bet neilgam. Visuomenė susivienija ir pradeda daryti stebuklus. Aš esu apakęs, kokių nuostabių žmonių ir verslų turime aplinkui, kurie tik per VIENĄ SAVAITĘ taip susivienijo vardan bendro tikslo. Rinkau šią informaciją ir negalėjau sulaikyti emocijų.“

Jo sąraše – įvairiausios iniciatyvos nuo pagalbos kaimynams iki paramos kampanijos apsaugos priemonėms medikams pirkti. Ir gerų darbų sąrašas nuolat pildosi!