Gyvenimas

2020.04.12 20:48

Koronaviruso potvynio iššūkiai: saugokime vaikus nuo nerimo ir kurkime rutiną savo kasdienybėje

Jolanta Kryževičienė, LRT KLASIKA laida „Laikas pasikalbėti", LRT.lt2020.04.12 20:48

„Yra bendras nerimas dėl darbų, kaip viskas vyks po karantino, kokia bus situacija, dėl darbo netekimo, dėl saugumo, dėl to, kaip reikės skolas sumokėti. Be abejo, kyla toks nerimas kiekvienam suaugusiam šeimos nariui. Daugelis suaugusiųjų tampa labiau įsitempę, suirzę. Du suirzę žmonės kibirkščiuoja ir tuomet atsiranda konfliktų grėsmė. Atsiranda įtampos. Labai svarbu kalbėti, bet netylėti, nes tyloje, arba toje įtampoje, vaikai labai greitai ją pajunta ir perima. Tuomet vaikų elgesys labai stipriai pasikeičia ir šeimos santykiuose atsiranda didelis chaosas“, – LRT RADIJUI sako psichoterapeutė, psichoanalitikė Rema Židonienė.


Signalinis nerimas – naudingas ir netgi būtinas

Susidūrėme su netikėtu, neprognozuotu ir labai dideliu iššūkiu. Pasaulį apėmęs koronavirusas kelia nerimą, nes dar nežinome, kaip su juo kovoti. Labiausiai bijome fizinių grėsmių ir pasekmių, bet per mažai dėmesio kreipiame į mūsų psichinę sveikatą, kuri, pasirodo, labai stipriai veikia mūsų imunitetą. Tai stresas, baimė, nerimas, sugriuvusi įprasta gyvenimo tvarka.

Kaip išgyventi karantino sąlygomis, kaip išlaikyti gerus santykius šeimoje, nepasiduoti gandams ir kaip įveikti nerimą bei paniką? Psichoterapeutė, psichoanalitikė Rema Židonienė įsitikinusi, kad šį virusą mes tikrai įveiksime, o svarbiausia dabar nepanikuoti, tačiau ir išlikti budriems. Pasak jos, daugumai žmonių yra labai sunku išbūti nežinioje ir ištverti tą nežinią. „Nežinios toleravimas yra vienas iš sunkumų, su kuriais mes susiduriame, – sako psichoterapeutė. – Kai mes nežinome, tuomet mums kyla nerimas.“

Kylantis nerimas, pasak R. Židonienės, yra visiškai naudingas, tačiau tik tuomet, kuomet nekelia nepagrįstos panikos. „Tas nerimas dar vadinamas signaliniu nerimu. Jis kartais yra gyvybiškai mums būtinas. Pavyzdžiui, kuomet einame gatve ir pajuntame, kad kažkas eina mums už nugaros. Mes pradedame jausti nerimą. Jeigu dar yra tamsu, mums darosi neramu ir mes turime atsisukti pažiūrėti. Tai yra savisauga. Ta savisauga įsijungia, padeda įvertinti mums situaciją ir mes, pagal tą situaciją, reaguojame.

Jei žmonės nerimauja sveikai, tai kažkokią grėsmę jie nuneigia. Dabar mes susiduriame su situacija, kuomet žinome, kad bus kažkoks tai potvynis, bet mes nežinome, koks ir kurioje vietoje tas potvynis bus.

Tai gi, sveikas nerimas, bet kokioje situacijoje, yra reikalingas. Ir nežinios akistatoje, su kuria dabar mes susiduriame, sveikas nerimas yra reikalingas. Jei žmonės nerimauja sveikai, tai kažkokią grėsmę jie nuneigia. Dabar mes susiduriame su situacija, kuomet žinome, kad bus kažkoks tai potvynis, bet mes nežinome, koks ir kurioje vietoje tas potvynis bus. Vis tik, kitų šalių praktika jau rodo, kad šis virusas yra išgyvenamas. Su tam tikrais praradimais. Tačiau išgyvenamas.“

Aktualizavosi sovietinė trauma

Psichoanalitikė ypatingą reikšmę sako norinti suteikti atsakomybės sąvokai. „Mes tampame atsakingi už save ir tampame atsakingi už kitus. Nuo mūsų atsakomybės ir nuo mūsų santykio su atsakomybe labai daug kas priklauso, – tikina R. Židonienė. – Ruoštis tam potvyniui mes turime, tačiau neturime susikelti tiek daug nerimo, kuris virstų panika.“

Viešojoje erdvėje dažnai yra linksniuojamas masinis žmonių noras apsipirkti kuo didesniais kiekiais. Psichoterapeutė pastebi, kad tokie žmonės dažniausiai yra linksniuojami iš neigiamos pusės, tačiau, anot jos, į šią situaciją reiktų pažiūrėti iš saugumo kampo.

Kartų, kurios yra patyrusios sovietmetį ir kurios žino, kaip būna visuomenėje, kai kažkas nutinka, arba koks nepriteklius gali būti, nerimas yra didesnis.

„Jei anksčiau buvo įprasta bet kada nubėgti į parduotuvę, kažką nusipirkti ir parbėgti, tai dabar šitaip elgtis yra labai nesaugu. Turėtume, kaip kitose šalyse yra įprasta, apsirūpinti prekėmis bent jau vienai savaitei į priekį, kad nereiktų bereikalingai išeiti iš namų“, – sako pašnekovė.

R. Židonienė taip pat pastebi, kad labiausiai dėl galimo maisto trūkumo nerimauja tam tikros žmonių kartos. „Kartų, kurios yra patyrusios sovietmetį ir kurios žino, kaip būna visuomenėje, kai kažkas nutinka, arba koks nepriteklius gali būti, nerimas yra didesnis, – pasakoja specialistė. – Jos labiau yra linkusios pasirūpinti, nes toks patyrimas, trauminis, grėsmingose situacijose aktualizuojasi. Trauminis patyrimas sukelia ir didesnį nerimą.“

Raminanti rutina

Pašnekovė taip pat įspėja ir tuos, kurie dėl šio viruso visai nesijaudina. Pasak psichoterapeutės, tokie žmonės atsiduria kitame kraštutinume. „Tokius žmones potvynis užklumpa netikėtai ir jie tada labai stipriai nukenčia“, – įspėja R. Židonienė.

Mes turime tikėjimą ir galvojame, kad kiekvienas potvynis baigiasi. Vanduo ateina ir nuslūgsta. Be abejo, koronavirusą mes išgyvensime.

Kasdienybėje yra labai svarbūs rutininiai dalykai, pabrėžia psichologė. „Dabar daugelis mūsų esame namuose, kai kas dar važiuoja į darbus, bet tie, kas dirba iš namų ir gyvena mažoje erdvėje su vaikais, labai svarbu, kad nebūtų kasdienybėje labai didelio chaoso, – akcentuoja ji. – Rutina žmogų labai ramina. Dabar mes visi turime sukurti rutiną savo kasdienybėje.“

R. Židonienė tėvams su vaikais pataria žaisti stalo žaidimus bei užsiimti bet kokia bendra veikla, kuria dažniausiai užsiimame laisvalaikio ar atostogų metu.

„Mes turime tikėjimą ir galvojame, kad kiekvienas potvynis baigiasi. Vanduo ateina ir nuslūgsta. Be abejo, koronavirusą mes išgyvensime“, – šeimas ir visus gyventojus ramina psichoterapeutė R. Židonienė.

Visas pokalbis su psichoterapeute, psichoanalitike Rema Židoniene – radijo įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.