Gyvenimas

2020.03.30 22:04

Maistas ausims, akims ir gerai savijautai: TOP 9 radijo ir televizijos laidos apie mitybą

LRT.lt2020.03.30 22:04

Per karantiną, kai tenka nuolat lindėti namuose, vienu didžiausių malonumų tampa maistas. Jūsų dėmesiui – didelio susidomėjimo sulaukusios LRT RADIJO ir LRT TELEVIZIJOS laidos, kurias galbūt praleidote. Mityba, maisto gamyba, valgymo įpročiai, ką naujo paragauti – viskas vienoje vietoje. Kviečiame klausytis, žiūrėti ir pamaitinti savo mintis naujomis idėjomis!

1. LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“. Neleistinas duonos ir sviesto derinys bei duonos alternatyvos

Anksčiau pagrindinis lietuvio maistas buvo duona, tačiau šiandien apie kasdienį jos vartojimą kalbama kaip apie nuodėmę. Daktaras Alvydas Unikauskas primena – seniau miltai buvo sveikesni, tad ir duona buvo kitokia.

Apskaičiuota, kad šiuolaikinis lietuvis per metus vidutiniškai suvalgo 15 kilogramų duonos. Kokią įtaką mūsų sveikatai daro duona ir kokios yra sveikesnės duonos alternatyvos? Studijoje viešėjo jau 8 metus glitimo nevartojanti Jurgita. Moteris papasakojo, kaip pasikeitė jos savijauta ir kokias duonos alternatyvas ji vartoja. Tiesa, laidoje A. Unikauskas pažymėjo, kad valgyti duoną su sviestu nerekomenduojama, nes angliavandeniai su riebalais nedera.

Draugystė, kuriai nelemta išsipildyti: suskubkite atsisakyti duonos ir sviesto derinio

2. LRT RADIJO laida „Sveikata“. Rūgštinė organizmo terpė kviečia užeiti virusus. Koks maistas šarmina organizmą?

Viena iš sveiko organizmo sąlygų – rūgštinė ir šarminė organizmo pusiausvyra, t. y. organizmo pH. Ligoms nebeatsparūs tampame tada, kai mūsų organizmą užvaldo rūgštys – kai organizmo terpė tampa rūgštinė, virusai mus puola dažniau.

Kaip išlaikyti pusiausvyrą, kad nesirgtume? Kas šarmina, o kas rūgština mūsų organizmą? Pakoreguoti mitybą padės holistinės medicinos atstovės Gražinos Paliokienės patarimai.


3. LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“. Biomedicinos mokslų daktarė apie didžiausią jaunystės priešą – užkandžiavimą

Senėjimo sustabdyti neįmanoma, tačiau ilgiau išsaugoti veido ir kūno jaunatviškumą tikrai galima, teigia biomedicinos mokslų daktarė, mitybos konsultantė Sandrija Čapkauskienė.

Laidos pašnekovė tvirtina – ląstelė gali arba save sunaikinti, arba atsistatyti, o tiesiausias kelias link ląstelių žūties – dažnas valgymas. Nors tai, kaip atrodome ir kuo sergame, 70 proc. lemia genai, net 30 proc. priklauso nuo mūsų pačių elgsenos: mitybos, fizinio aktyvumo, emocijų. S. Čapkauskienės gyvenimą pakeitė žinia apie cukrinį diabetą, kuri sykiu paskatino susidomėti mityba ir klausimu: kaip elgtis, kad kūnas kuo ilgiau išliktų ne tik sveikas, bet ir jaunas?

Mitybos konsultantė: vystantį grožį reikia gelbėti iš vidaus ir tik tada iš išorės

4. LRT TELEVIZIJOS laida „Vartotojų kontrolė“. Vertingiausios košės paieškos ir greitai paruošiamų košių „teismas“

Pusryčiai – vieni sako, kad tai pagrindinis dienos valgymas, kiti jų visiškai atsisako arba pasidaro keletą sumuštinių. Tačiau mitybos specialistai teigia, kad šiam valgymui reikia skirti ypatingą dėmesį. Pusryčių maistas turi būti šiltas, lengvai virškinamas ir suteikiantis daug energijos. Visus šiuos kriterijus atitinka naminė košė.

Tačiau kokią košę rinktis? Galbūt puiki išeitis – greitai paruošiama košė? Maisto pramonė niekada nepraleidžia progos palengvinti mūsų buities – taip buvo sukurtos ir greitai paruošiamos košės. Kol jų gamintojai ginasi, esą tokios košės – tokios pat vertingos, kaip ir įprastos, mitybos žinovai taria griežtą verdiktą – tokios košės gali prilygti tiesiog desertui.

Šilta košė – pusryčių šaltinis: greitai paruošiamas košes mėgstančius medikai įspėja – organizmas jų neatpažįsta

5. LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“. Vienu metu ir sveikai maitintis, ir taupyti – įmanoma

Net ketvirtadalis jūsų pajamų iškeliauja į pilvą. Maža to, dalis maisto yra net nevertingas. Daugelis nori maitintis sveikai, tačiau galvoja, kad sveika mityba kainuoja brangiai. Profesorius A. Unikauskas laužo mitą, kad sveika mityba – tik „išrinktiesiems“.

Laidos viešnia, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi savo gudrybėmis, kaip maitinantis sveikai dar ir sutaupyti. Pasak jos, valgant sočiai, skaniai ir sveikai galima sutaupyti nuo 10 iki 50 proc. maistui skiriamų pinigų. O A. Unikauskas priduria – maitindamiesi sveikai padėsite net gamtai.

Sveikatai geriau, piniginei – lengviau: kaip sutaupyti sveikai maitinantis?

6. LRT RADIJO laida „Pasaulio puodai“. Apie sveiką, bet kaloringą patiekalą – plovą

Plovo didmeistriu tituluojamas Pavelas Kolesnikas sako nešantis misiją – visiems parodyti, kad plovas nėra sulipę ryžiai su mėsa ir pomidorų pasta. Viskas, anot jo, daug sudėtingiau. Kaip pasigaminti gardų ir sveiką, tačiau labai kaloringą patiekalą – plovą, kurį valgant ypač nerekomenduoja gerti alkoholio? Išsamus receptas – iš eksperto lūpų.


7. LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“. Prieskoniai, kurie pamalonins ne tik skrandį, bet ir padės širdžiai

Prieš vartojant širdžiai itin naudingus prieskonius reikėtų pasitarti su gydytoju, ypač, jei geriate kokius nors vaistus. Daktaras A. Unikauskas nepataria gydytis ir vien tik prieskoniais, tačiau, kad prieskoniai nėra tik bobučių pramanas ir kad jie gali veikti ne blogiau nei vaistai, patvirtina ir kardiologai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos profesorė Jurgita Plisienė teigia, kad kai kuriais atvejais kai kurie prieskoniai prilygsta net vaistiniams preparatams, pavyzdžiui, ciberžolė.

Ciberžolė, kardamonas, imbieras – ne tik prieskoniai lentynai puošti, bet ir širdžiai stiprinti

8. LRT RADIJO laida „Pasaulio puodai“. Pirmosios Lietuvoje svirplių fermos įkūrėjas

Pirmosios Lietuvoje svirplių fermos įkūrėjas Andrius Stanislovaitis įsitikinęs – anksčiau ar vėliau mes valgysime svirplius. Europoje yra 6 valstybės, kurios svirplius yra pasitvirtinusios kaip žmogaus maistą, tos valstybės juos deda į kepinius, šokoladus, pasakoja jis. Kuo ypatingi svirpliai, kaip jie auginami ir koks jų skonis?


9. LRT RADIJO laida „Laimės dieta“. Kai laimė priklauso nuo maisto: kaip suvaldyti emocinį valgymą?

Stebėkite save: supykę norite kažko traškaus, nuliūdę – minkšto? Skirtingas maistas gali nuslopinti skirtingas emocijas. Mitybos konsultantė Indrė Jarašūnienė tikina, kad dauguma mūsų esame emociniai valgytojai.

Ką daryti, kai užpuolus rūpesčiams ar sunkumams rankos šaldytuvo link ima tiestis pačios? Nuo ko prasideda emocinis valgymas, kaip jį atpažinti ir kaip ištaisyti santykį su maistu? I. Jarašūnienė pataria, kaip ne bėgti nuo maisto, bet visa tai panaudoti savo labui.


Parengė Indrė Česnauskaitė.