Gyvenimas

2020.04.13 20:15

Ateities architektė Gabija Skučaitė verslumo gyslelę užčiuopė po tėčio netekties – siekė padėti išlaikyti šeimą

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2020.04.13 20:15

Gyvenimas sunkiomis sąlygomis priverčia suktis iš padėties – tai puikiai žino verslininkė Gabija Skučaitė. Jos šeima negyveno pasiturinčiai, bet visada tvarkėsi buitį taip, kad nereikėtų skolintis iš kitų. LRT TELEVIZIJOS laidos „Stilius“ pašnekovė išmoko šią pamoką, todėl jos verslai klesti, o dabar ji turi galimybę iš arti stebėti ir milijardierius – labiausiai moterį žavi jų paprastumas ir nuoširdumas.

Gimusi lietuvių kalbos mokytojos ir inžinieriaus šeimoje G. Skučaitė augo gana liberalioje aplinkoje. Ji sako, kad pasirinkimų laisvės ypač neribodavo tėtis. Tačiau nuo mažens ji buvo mokoma ne tik kūrybiškumo, bet ir atsakingo elgesio su pinigais, kad niekada netektų skolintis ir mokėtų džiaugtis tuo, ką turi. Žinoma verslininkė ir šią dieną, nors ir galėtų sau leisti viską, pinigų nešvaisto, o prieš juos leisdama gerai pagalvoja, ar jai tikrai to reikia.

„Mes užaugome sovietmečiu, stygiaus epochoje, kai tiesiog nebuvo daiktų, pasiūlos. Tas stygius, neturėjimas tuo pačiu buvo ir gera varomoji jėga – bent jau man. Aš norėjau turėti rūbą, daiktą, finansinę nepriklausomybę ir užsidirbti sau, neprašydama pašalpos. Mūsų šeima galėjo būti socialiniai remtina, bet mes gyvenome taip, kad niekada nereiktų niekam būti skolingiems. Man buvo svarbu gebėti susigeneruoti pinigų, užsidirbti ir tai aš galėjau pasidaryti nuo mažų dienų. Mano mama sakydavo: Gabija turės pinigų, sugebės užsidirbti. Aš niekada neišleisdavau daugiau, negu užsidirbdavau, visada mokėdavau susitaupyti nesvarbu, kaip begyvendavome – niekada nejaučiau, kad man reikia pasiskolinti“, – prisimena ji.

Kartais artimųjų netektys neturi senaties, kai, atrodo, galėtum ramiai kalbėti apie seniai patirtą tragediją. G. Skučaitė pripažįsta – tai, kas nutiko prieš daugybę metų, lig šiol jai sukelia jausmus, tarsi tai būtų buvę vakar. Iki šiol ji gali detaliai atpasakoti tos dienos įvykius, kai išgirdo lemtingą kaukiančią greitosios pagalbos sireną.

„Tas įvykis atsitiko prie laivo. Jam galvoje sprogo kraujagyslė. Atsimenu, vesdama brolį iš darželio girdžiu sirenas iš ten, kur tas laivas stovėjo, visai netoli mūsų namų, kaukė tokios baisios sirenos... Grįžau namo, visi kažkaip pajautėme, kokios tos sirenos. Tėčio namuose nebuvo, galvojome, kad jis dar negrįžo iš komandiruotės. Ryte mamai prieš važiuojant į darbą paskambino ir pasakė, kad tėtis mirė. Tai buvo labai baisūs momentai... Daug metų praeina, bet tam tikri dalykai pakeičia gyvenimą labai labai stipriai“, – kalba verslininkė.

Obelis, sunokinusi daugiausiai vaisių, lenkiasi žemiausiai. Tik tas, kuris turi mažiausiai vaisių, būna iškėlęs galvą ir pasipūtęs, galvoja, kad visi jam turi nusilenkti, bet kuo žmogus daugiau ant savęs tų vaisių subrandina, tuo labiau supranta nuolankumo ir paprastumo aurą.

Norėdama padėti mamai išlaikyti šeimą, G. Skučaitė, būdama vos trylikos, pirmus pinigus uždirbo vasaros vaikų stovyklos bibliotekoje. Ji iki šiol mano, kad ankstyva tėčio netektis ir buvo postūmis atskleisti verslininkės gyslelę. Būtent tada ji su mama pradėjo kurti verslo planus. Mergina pasiūlė mamai įkurti privačią mokslo įstaigą gimtojoje Klaipėdoje. Prieš aštuonerius metus netekusi mamos G. Skučaitė ir toliau tęsia pradėtą jų bendrą verslą.

„Mama sutiko su šiuo dalyku ir mes pradėjome kurti. Aš rašiau studijų programas – neturėjome nieko, ką dabar turime: nei spausdinimo mašinėlių, nei telefonų, nei kompiuterių, turėjome šiek tiek knygų ir sąsiuvinių. Pradžioje viską rašydavau į sąsiuvinius, mama nešdavo į mokyklą, sekretorė atspausdindavo – taip mes ir įsikūrėme. Šalia to, aš visą laiką prikurdavau visokių dalykų, ką galime daryti virtuvėje ar kur nors vaikščiodami. Mama buvo gera organizatorė, su dvasia dirbti su žmonėmis, tokia įkvepianti. O aš visada buvau idėjų ir strategijų kūrėja, ta, kuri prikuria. Manau, tas tandemas buvo labai geras: vienas žmogus kuria procesus, o aš – ką naujo padaryti“, – sako pašnekovė.

Ateities architekte save vadinanti Gabija Skučaitė: verslo planų ėmiausi paauglystėje – reikėjo užsidirbti duonai

Asmeniniame gyvenime aktyvaus vaidmens nesiima

Praėjus penkeriems metams po privačios mokslo įstaigos atsiradimo Klaipėdoje G. Skučaitė sugalvojo, kad reikia įkurti filialą ir Vilniuje. Taip atsirado Socialinių mokslų kolegija. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė visų verslų, kuriuos ji įkūrė ir vysto iki šiol. Verslininkė save vadina ateities architekte, užsiimančia įvairiais edukaciniais ir inovatyviais projektais, kurie dažnai pristatomi įvairiose šalyse.

„Aš nemėgstu būti įvardijama kaip direktorė ar dar kas nors. Kas aš esu? Aš esu kūrėja, ieškanti, kurianti ką nors naujo. Mano sritys ganėtinai plačios, bet labiausiai koncentruojuosi į edukaciją, infrastruktūros kūrimą, nes mano naujas projektas Klaipėdoje – nebe pastato kūrimas. Ateities miesto centrą kuriu atsižvelgdama į visą holistinę pasaulėžiūrą: į žmogų, evoliuciją, į tai, kaip žmonės galėtų sąveikauti, gyventi – erdves sąveikaujant žmogaui ir gamtai.

Verslininkė-kūrėja – manau, kad toks apibūdinimas labiausiai mane atspindi. Esu ir renginių organizatorė, prekės ženklų kūrėja – galiu sukurti įvairiausių dalykų. Kai kurie verslai yra ilgalaikiai, kai kuriuos esu dariusi ir pabaigusi, kitus – po to vėl atgaivinusi. Bet aš esu kūrėja, kuri kuria per verslą, per produktus ir žmonių sąveiką“, – aiškina ji.

Kai kur reikia imtis aktyvaus vaidmens, bet jeigu nesu gera kažko kūrėja, tada tiesiog laukiu pagalbos, kad kas nors man padėtų – visata ir gyvenimo dėsniai.

Nors jai tenka bendrauti su įdomiausiais pasaulio žmonėmis, G. Skučaitė to nesureikšmina. Tai moteris priima kaip gyvenimišką patirtį, plečiančią akiratį.

„Visai neseniai turėjau progą praleisti 10 dienų aplinkoje, kurioje daugiau panašaus tipo žmonių – futuristų, verslininkų. Ten labai įdomus regionas: Richardo Bransono sala, Larry`io Page`o, „Google“ įkūrėjo, sala, „Twitter“ įkūrėjo namas... Visame regione – prabangus gyvenimas. Gal prabanga nealsuoja turtu, bet pačia aura žmonių, kurie gyvena, renkasi.

Prisiminiau kinų patarlę: obelis, sunokinusi daugiausiai vaisių, lenkiasi žemiausiai. Tik tas, kuris turi mažiausiai vaisių, būna iškėlęs galvą ir pasipūtęs, arogantiškas, galvoja, kad visi jam turi nusilenkti, bet kuo žmogus daugiau ant savęs tų vaisių subrandina, tuo labiau supranta nuolankumo ir paprastumo aurą. R. Bransonas be galo paprastas, natūralus, autentiškas... Pamenu pirmą mūsų susitikimą: jis ateina basomis, baltai apsirengęs, be jokių atributų. Mane labiausiai žavėjo jo energija ir sugebėjimas matyti kiekvieną žmogų. Per vakarienę mūsų buvo per 70, bet jis priėjo prie kiekvienos grupelės ir paklausinėjo, kaip sekasi“, – pasakoja verslininkė.

Kad ir kaip sektųsi verslas bei įvairūs projektai, deja, G. Skučaitė negali pasigirti sėkme asmeniniame gyvenime. Jos santuoka su geriausios draugės broliu tetruko vos penkerius metus. Tačiau moteris tikina dėl to pernelyg neišgyvenanti, nes su vyru susilaukė puikaus sūnaus Pauliaus, kuris šiuo metu mokosi Amerikoje. Laidos herojė pripažįsta vis dėlto tikinti, kad sutiks sau skirtąjį, nors neslepia – iki šiol nėra įvaldžiusi moteriško flirto meno.

„Kas liečia santykius su vyrais, tai ta sritis, kurios man reikia mokytis. Kitos moterys puikiai moka pasinaudoti moteriškumu, o aš nežinodavau visų tų flirtavimo subtilybių. Ligi šiol nesu labai gera flirtuotoja: galiu kalbėti apie idėjas, apie kažką tokio, kas veža, bet nemoku sukurti flirto atmosferos, kuri traukia ir ištirpdo vyro širdį. Bandau to išmokti, bet man vyras turi būti sielos ir kūrybos draugas, žmogus, su kuriuo norėtųsi patirti gyvenimą kartu.

Šioje srityje nesu didelė oportunistė – imti ir išbandyti gyvenime visus, kol surasi geriausią. Turi susiklostyti savaime. Nesu šioje sferoje proaktyvi – kai kur reikia imtis aktyvaus vaidmens, bet šitą darbą palieku atlikti visatai ir gyvenimo dėsningumams. Gal tai nėra gera pozicija, gal gyvenime pats turi tai sukurti, bet jeigu nesu gera kažko kūrėja, tada tiesiog laukiu pagalbos, kad kas nors man padėtų – visata ir gyvenimo dėsniai“, – kalba G. Skučaitė.

Plačiau – kovo 21 d. laidos „Stilius“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Ateities architekte save vadinanti Gabija Skučaitė: verslo planų ėmiausi paauglystėje – reikėjo užsidirbti duonai