Gyvenimas

2020.03.27 21:06

Dėl karantino padaugėjus smurto šeimoje psichoterapeutė primena – būkite ne tik kartu, bet ir po vieną

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.03.27 21:06

Karantinas visiems – nauja patirtis. Daug būnant namie ir neturint įgūdžių kitaip spręsti konfliktų, deja, gali nutikti taip, kad problemas „spręs“ kumščiai. Visgi LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ pašnekovė, psichoterapeutė Jovita Klevinskienė teigia, kad karantinas gali tik apnuoginti ir prieš tai buvusias problemas. Ji pasidalijo dviem patarimais, kaip sunkiu visiems metu partneriui tapti atrama.

J. Klevinskienę kalbina LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ vedėjas Edvardas Kubilius.

– Policija sako, kad pastaruoju metu, kai paskelbtas karantinas, padaugėjo smurto šeimoje atvejų. Kaip jums atrodo, kodėl?

– Karantinas mums visiems nauja patirtis. Tai, kad leidžiama daugiau laiko kartu namuose, – daugelis iš mūsų dirba iš namų, – viena vertus, kelia daugiau streso ir įtampos, dėl ko gali padaugėti konfliktų. Kita vertus, šią situaciją matyčiau ir kaip galimybę šeimoms, poroms pažinti save, kitą. Bet kokia nauja patirtis visais atvejais yra vertinga, netgi kai ji sukelia stresą ar įtampą.

Tačiau, žinoma, kai atsiranda smurtas, išimčių negali būti – saugumas yra pirmoje vietoje. Karantinas taip pat negali būti išimtis.

Kai daug laiko esame kartu ir pora neturi kitokių konflikto sprendimo įgūdžių, taip gali nutikti. Karantinas gali iškelti šeimos problemas, kurios buvo ir iki tol.

– Tam, kad būtų smurtas, turbūt pirmiausia turi kilti konfliktas. Vis dėlto kodėl, kai pora yra namuose, staiga padidėja tikimybė kilti konfliktui?

– Kiekvienas iš mūsų šiuo laikotarpiu asmeniškai patiria daugiau įtampos, baimės, tokių jausmų, kaip nesaugumo, susierzinimo. Natūralu, didesnė tikimybė, jog tai išprovokuos rimtesnį konfliktą, ir tarpusavio santykiuose.

Kai daug laiko esame kartu ir pora neturi kitokių konflikto sprendimo įgūdžių, taip gali nutikti. Karantinas gali iškelti šeimos problemas, kurios buvo ir iki tol. Tiesiog jos pasireiškia aktyviau – deja, gali ir tokiais būdais.

– Vaikams taip pat nereikia eiti į mokyklą, jie taip pat namie. Kur ta riba, kai, pavyzdžiui, tėvai džiaugiasi, kad vaikas yra namuose, ir kai jau juos ima vaikai erzinti? Ar tėvų niekada neerzina, kad vaikai namuose?

– Tėvai yra žmonės. Kaip ir visiems žmonėms, jiems jausmų gali kilti pačių įvairiausių. Manyčiau, kad tėvai irgi galėtų vienas kitam būti atrama. Situacija nėra įprasta, kai visa šeima namuose. Tarpusavyje bendrauja ir partneriai, yra ir vaikai, kuriuos reikia prižiūrėti, užimti. Tai situacija, kurioje įtampos gali būti daugiau.

– Sakėte, norite atkreipti dėmesį, kad būnant namuose, daugiau laiko praleidžiant kartu poros turi galimybių pažinti vienas kitą ir save. Į ką jos turi atkreipti dėmesį, kad gal net sustiprintų santykius?

– Daug daugiau laiko praleidžiame kartu, nei mums įprasta. Visų pirma, siūlyčiau nepamiršti vieno svarbaus dalyko, kad mes kiekvienas turime poreikį būti vienumoje, patys su savimi. To per karantiną nereikėtų pamiršti, kad tas poreikis niekur nedingsta. Charakteriai gali būti skirtingi: vieniems pabūti vieniems laiko reikia daugiau, kitiems – mažiau, tačiau bet kokiu atveju reikia leisti laiką ir atskirai, pailsėti vieniems nuo kitų. Tėvams susitarti, kada kuris gali pabūti vienas, galbūt išeiti pasivaikščioti, jei nėra izoliacijoje.

Mes skirtingai reaguojame į nerimą, neapibrėžtumą. Vienas gali labai nerimauti, kitas juokauja, nuvertina. Reikia pagarbiai žiūrėti į kito žmogaus reakciją.

Grynas oras labai svarbus. Žinoma, laikykitės atstumo ir visų kitų rekomendacijų, bet pabūti vienumoje ir pailsėti yra labai svarbu, kaip ir būti kartu. Siūlyčiau apie tai kalbėtis, nepamiršti, kad tas poreikis gali būti skirtingas priklausomai nuo žmogaus, ir į tai atsižvelgti. Kai pernelyg daug laiko leidžiame kartu, paprasčiausiai galime pavargti vienas nuo kito.

Kitas dalykas, mes skirtingai reaguojame į nerimą, neapibrėžtumą. Vienas gali labai nerimauti, kitas juokauja, nuvertina. Reikia pagarbiai žiūrėti į kito žmogaus reakciją, nenuvertinti, išklausyti. Jeigu kitas nerimauja, palaikykite, nenumokite ranka, ką čia prisigalvoji...

Psichoterapeutės J. Klevinskienės komentaro klausykitės kovo 26 d. laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.