Gyvenimas

2020.03.28 06:30

Velykas švęsime per karantiną: tradicijos nedingo per pasaulinius karus, nedings ir per šį

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.03.28 06:30

Neliko abejonių, jog šiemet Velykas švęsime kitaip, nei esame įpratę: be pamaldų bažnyčioje, kukliame šeimos rate. „Turėsime laiko prisiminti metą, kada buvome laimingi, bet nepatenkinti, kad pas mus dar ne taip gerai, kaip rojuje“, – LRT.lt sako profesorius, etnologas Libertas Klimka. Anot jo, šiemet Velykos taps proga pasisemti jėgų drauge įveikti bendrą priešą – koronavirusą.

Vyriausybės nutarimu dėl plintančio koronaviruso šalyje paskelbtas karantinas buvo pratęstas iki balandžio 13 d., tad tapo aišku, jog šiemet balandžio 12–13 d. švenčiamos šv. Velykos bus kitokios.

Pratęsus karantiną, šalyje ir toliau bus laikomasi priimtos tvarkos: draudžiamas judėjimas į Lietuvos teritoriją ir iš jos, neveikia jokios parduotuvės, išskyrus maisto prekių, vaistines ir specializuotas veterinarines parduotuves, uždaryti grožio salonai, kavinės, tik nuotoliniu būdu veikia švietimo įstaigos, atšaukti vieši renginiai, žmonės raginami likti namuose ir kiek įmanoma vengti ėjimo į viešumą, skatinama atsisakyti religinių apeigų.

Nuotolinėje Vyriausybės spaudos konferencijoje kalbėjęs šalies ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, jog nors Velykos šiemet bus kitokios, tokios priemonės reikalingos dėl bendro tikslo.

„Jeigu mes norime sutikti su savo artimaisiais Velykas ir kitais metais, ir dar kitais metais, ir dar po 5-erių metų, tai gal šitos Velykos tegul būna kitokios. Namuose, su savo artimaisiais, su savo šeimos nariais, be judėjimo, be važinėjimo po Lietuvą, nes tokiu būdu mes tiesiog galime neturėti kitų Velykų.

Kalbant apie Mišias, melstis galima ir namuose, tą Bažnyčia leidžia, pripažįsta. Manau, kad bus aukojamos Mišios, jos bus transliuojamos, bet be žmonių. Turime iškentėti, turime pagalvoti apie savo tėvus, vaikus, apie kiekvieną iš mūsų.

Šios Velykos Lietuvoje bus tikrai kitokios, negu buvo įprasta, bet aš dar kartą noriu paprašyti, kad jos būtų kitokios dėl bendro tikslo, kad mes galėtume turėti ateityje dar ne vieną tiek šeimos, tiek valstybės, tiek religinę šventę“, – kalbėjo premjeras.

Mišios vyks be žmonių, Velykų rytą skambės varpai

Su iššūkiais, kaip koronaviruso akivaizdoje švęsti svarbiausią krikščionių šventę, susidūrė ir Bažnyčia. Penktadienį pristatydamas, kaip per karantiną bus minimos šv. Velykos, Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas pažymėjo, jog Šventasis Sostas Velykų nutarė neperkelti ir nurodė, kaip pritaikyti liturgijas esamai situacijai.

Šventinės Mišios vyks katedrose, bet be žmonių. Velykų rytą nevyks procesijos, bet 8 val. skambės varpai.

„Didįjį ketvirtadienį švęsime, kaip įprasta Lietuvoje, bet Mišios vyks be visų kunigų katedrose. Didįjį ketvirtadienį yra Kristaus Paskutinės vakarienės Mišios, įprastai būna kojų plovimas. O šiemet, kadangi Mišios bus be žmonių, ta dalis bus praleidžiama“, – aiškino G. Grušas.

Didįjį penktadienį vyks papildomos maldos už medikus, ligonius, sutrikusius – taip bus prisitaikoma prie pandemijos situacijos.

„Velykų rytą nebus procesijų, vyks Mišios, bet be žmonių. Tikimės, kad daugelis Mišių bus transliuojamos internetu, per televiziją ir radiją. Procesijos Velykų rytą nevyks, bet bus skambinama varpais. <...> Televizijos, radijo Mišių transliavimas – būdas apsaugoti artimuosius. Vatikanas ragina nesumažinti maldų, o jungtis prie jų“, – pabrėžė G. Grušas.

Taip pat skaitykite

Sibire Kalėdas šventę žmonės pasidalindavo riekutę juodos duonos ir nuo to šventė nenustojo būti šventė, ji liko reikšminga.

Klimka: nors vilioja pavasaris, turime stoti į kovą

Pasak etnologo, profesoriaus L. Klimkos, švęsti kitaip, nei yra įpratę, žmonės bus priversti ne pirmą sykį istorijoje. Visgi tai, anot etnologo, pavojaus išnykti tradicijoms kelti neturėtų.

„Švenčių tradicijos lygiai taip pat, kaip dabar, keitėsi ir karo metu. Sibire Kalėdas šventę žmonės pasidalindavo riekutę juodos duonos ir nuo to šventė nenustojo būti šventė, ji liko reikšminga, buvo lygiai taip pat išgyvenama.

Tradicijos išlikdavo ir po marų, kai išmirdavo kone trečdalis Lietuvos žmonių. Vis tik tauta turi gyvybinių jėgų tradicijas prisiminti ir atgaivinti net tokiais laikais.

Tai, ką matome šiandien, yra Trečiasis pasaulinis karas, kuriame bus labai daug sužeistųjų ir žuvusiųjų. Žinoma, tradicijos užmirštos nebus, bet jos bus puoselėjamos kitaip, šeimos rate“, – portalui LRT.lt sako L. Klimka.

Pasak etnologo, artėjančios Velykos taps puikia proga prisiminti šios šventės reikšmę, o koronaviruso pristabdyta globalizacija leis permąstyti susiklosčiusią situaciją ir iš naujo įvertinti savo kraštą bei tradicijas.

„Velykų šventė prasmės nepraras, kadangi turėsime progą įsigilinti, ką ji reiškia, ką reiškia Prisikėlimas, kasmetinis gamtos atgimimas, atsinaujinimas. Manau, Velykos yra dvasinė šventė, ji gali mums suteikti vilties ir jėgų nugalėti priešą. Prisikėlimo džiaugsmas turėtų įkvėpti mus būti dėmesingus ne tik sau, bet ir savo artimiesiems, tautai.

Koronavirusas pristabdo globalizaciją, kuri niveliuoja visas tautines tradicijas, papročius, istoriją. Galbūt įveikę priešą mes atsitokėsime ir pamatysime, kad savas kraštas toks gražus, mielas, jame taip gera gyventi.

Turėsime laiko prisiminti metą, kada buvome laimingi, bet nepatenkinti, kad pas mus dar ne taip gerai, kaip rojuje. Būtent ši šventė pakvies susimąstyti, ar norime sugrįžti prie laikų, kai viską galėjome daryti laisviau. Jeigu norime, turime šiai kovai skirti visas jėgas“, – kalba L. Klimka.

Turėsime laiko prisiminti metą, kada buvome laimingi, bet nepatenkinti, kad pas mus dar ne taip gerai, kaip rojuje.

Šių metų Velykos turėtų tapti proga pasistengti, kad šioje kovoje būtų kuo mažiau aukų, įsitikinęs L. Klimka. „Turime būti ypač dėmesingi savo artimiesiems. Jaunas žmogus galvoja, kad jis įveiks koronavirusą lengvai kaip slogą, tačiau jo garbesnio amžiaus artimieji gali atsisveikinti su šiuo pasauliu.

Tada liks moralinė skola, kuri niekada neužgis. Tad nors padangė žydra, nors pavasario vėjas toks malonus, nemanykime, kad ši bėda mus nors vieną aplenks“, – kalba etnologas.

Psichologė ragina pagalvoti, koks elgesys leis jaustis saugiau

Psichologė Karolina Puzinaitė pabrėžia, jog pasauliui ir Lietuvai kovojant su koronaviruso pandemija ir susiduriant su karantino apribojimais, daugelio iš mūsų kasdienybė pasikeitė – tenka prisitaikyti prie naujų, kiek neįprastų gyvenimo ir darbo sąlygų.

Visgi žmogui, anot psichologės, sunku išeiti iš komforto zonos ir prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, todėl vienareikšmiškai visiems būdingas noras gyventi įprastai, ramiai, patogiai ir saugiai.

Kalbant apie artėjančią šventę, reikėtų nepamiršti, jog kartais net maži, netikėti ir paprasti dalykai gali teikti tiek pat teigiamų emocijų, kiek ir nusistovėjusios tradicijos ir rutina.

„Šiemet dėl susiklosčiusios situacijos artėjančios šv. Velykos bus kitokios, galbūt netgi paminsime ilgametes tradicijas. Dauguma žmonių kelia sau klausimą, kokios tos Velykos bus? Nepaisyti rekomendacijų ar elgtis atsakingai ir pilietiškai?

Patarčiau kiekvienam dvejojančiam pasverti pasekmes ir atsakyti sau į klausimą, kas padės man ir mano šeimai jaustis geriau ir saugiau – rizikavimas ar esamos situacijos priėmimas ir prisitaikymas prie jos?

Galiu piktintis, kad negalėsiu eiti į bažnyčią, lankyti giminaičių ir draugų. Nenuostabu, kad kils susierzinimas, kaltinsiu kitus, užvaldys įkyrios mintys, pamažu pereisiu į streso būseną, gali atsirasti sveikatos problemų, padažnėti konfliktų su aplinkiniais. Ar tokia mano būsena padės man ir mano artimiesiems?

Kad to išvengtume, patariu susiimti ir susikoncentruoti į tai, ką galiu padaryti, kad šios Velykos, nors ir kitokios, man ir mano artimiausiems šeimos nariams būtų paprastos, bet keliančios malonius jausmus ir prisiminimus“, – portalui LRT.lt sako psichologė K. Puzinaitė.

Nors pasaulis šiuo metu atrodo sustojęs – atšaukiami renginiai, stoja ugdymo procesas, ekonomika, visai atsiriboti nuo švenčių ir tradicijų, anot psichologės, nereikėtų.

„Nemanau, kad būtų tikslinga visai nustoti veikti, atsiriboti, atsisėsti ant sofos ir paskęsti neigiamuose pojūčiuose. Turime kūrybiškai prisitaikyti, spręsti iškylančias problemas, susikurti naują rutiną ir režimą, darbo ir asmeninio gyvenimo sąlygas.

Kalbant apie artėjančią šventę, reikėtų nepamiršti, jog kartais net maži, netikėti ir paprasti dalykai gali teikti tiek pat teigiamų emocijų, kiek ir nusistovėjusios tradicijos ir rutina. Galbūt galima visiems šeimos nariams susėsti ir apie tai pasikalbėti. Tikriausiai net patys neįsivaizduojame, kokių netikėtų minčių gali gimti“, – dėsto K. Puzinaitė.

Užimtumas padeda nurimti tiek jausmams, tiek mintims. Palaikykite ryšį su draugais ar artimaisiais. Vienam kito palaikymas yra be galo svarbus.

Svarbu atsiminti: atsakingi esame ne tik už save

Psichologė atkreipia dėmesį, jog šios Velykos gali būti itin liūdnos senjorams, nes jiems karantino metu patariama likti namie ir ypač vengti socialinio bei fizinio kontakto. Dėl šios priežasties svarbu jais pasirūpinti ir jų nepamiršti.

„Kalbant apie vienišumą, tikriausiai sudėtingiausias laikotarpis šiuo metu yra mūsų senjorams, jie gali jaustis izoliuoti, bijantys, apriboti. Turime būtinai jais pasirūpinti, ryšio priemonėmis palaikyti kontaktą, nuraminti ir palaikyti, suteikti visą reikiamą informaciją“, – sako K. Puzinaitė.

Pasak psichologės, šiuo metu svarbu vadovautis sveiku protu ir suvokti, jog ši situacija yra laikina, kad joje esame ne vieni ir kad ji praeis. „Dažnai, esant stipriam emocijų antplūdžiui, racionalus protas išsijungia, tad pirmiausia reikėtų nurimti. Kiekvienam žmogui nurimti padeda labai skirtingi dalykai, tad atraskite juos ir naudokitės šiuo karantino laikotarpiu.

Laikytis specialistų rekomendacijų šiuo metu būtina, nes nuo to priklauso kiekvieno iš mūsų sveikata ir ateitis. Pabrėžiu, kad esame atsakingi ne vien už save. Pastaruoju metu tenka išgirsti žmones, sakančius, kad jie gyvena įprastai, nežada nieko keisti, viruso nebijo ir viskas bus taip, kaip turi būti.

Tokie ir panašūs pasakymai byloja, kad žmogus apimtas atmetimo būsenos, vengia priimti esamą situaciją. Tai mūsų psichikos apsauginė reakcija, tačiau ji nepadeda pasijusti geriau, ramiau ir saugiau“, – kalba psichologė.

Šiuo metu kylančias emocijas, pasak K. Puzinaitės, reikia priimti, įsisąmoninti ir jas išgyventi, o ne nuo jų bėgti. Svarbu neįsisukti į neigiamų emocijų sūkurį ir nepereiti į panikos režimą, atsiminti – net ir blogiausios emocijos praeina.

„Visiškai normalu, kad šiuo laikotarpiu pajausite nerimą, baimę, nežinomybę, pyktį, susierzinimą, nuobodulį. Svarbu jausmus įsisąmoninti, priimti kaip normalius šioje situacijoje, esant galimybei, pasidalyti jais su kitais, nekaupti savyje. Galbūt nustebsite sužinoję, kad ir aplinkiniai jaučiasi panašiai kaip jūs.

Patarčiau užsiimti mėgstama veikla, bet kuo, kas jums teikia džiaugsmą ir malonumą. Nesvarbu, kas tai būtų, – nėrimas vąšeliu, maisto gamyba, sodininkystė, piešimas, filmų peržiūra ar mąstymas apie gyvenimo prasmę.

Galbūt atliksite seniai planuotą darbą namuose, kuriam vis nelikdavo laiko. Užimtumas padeda nurimti tiek jausmams, tiek mintims. Palaikykite ryšį su draugais ar artimaisiais. Vienam kito palaikymas yra be galo svarbus“, – kalba psichologė.

Taip pat skaitykite

Lietuvoje įsigaliojo karantinas – 7 trumpi patarimai, padedantys išvengti koronaviruso plitimo